Iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo norima išbraukti sakinio dalį, kad valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta, jog panaudos gavėjas turi pareigą apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą.

Seimo Teisės departamentas pastebėjo, kad reikėtų apsvarstyti, ar tokio išbraukimo tikrai reikia.

„Galiojančiu teisiniu reguliavimu yra apsaugoti valstybės kaip turto savininkės interesai tuo atveju, jeigu panaudos gavėjas perduoto turto neišsaugotų ir neturėtų finansinių galimybių atlyginti valstybei jos patirtus nuostolius“, – rašoma jų išvadoje.

Seimo Ekonomikos komitetas šiam pasiūlymui nepritarė ir pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar draudimas yra, ar nėra, rizika dėl daikto žuvimo ar sugedimo pagal Civilinį kodeksą tenka panaudos gavėjui.

„Iš to darytina išvada, kad CK nustatyto reguliavimo pakanka valstybės/savivaldybių turto panaudos atveju“, – nurodė komitetas.

Visam turtui drausti – 420 tūkst. eurų per metus

Finansų ministerijos valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė komentare DELFI pažymėjo, kad šiuo metu teisės aktai nenustato prievolės drausti visą be išimties valstybės ir savivaldybių valdomą nekilnojamąjį turtą.

„Tokia prievolė yra nustatyta tik valstybės/savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos gavėjams.

2017 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, 86 proc. viso valstybės nekilnojamojo turto valstybės institucijos valdo patikėjimo teise, t.y., pareigos drausti šį turtą neturi.

Likę 16 proc. valstybės nekilnojamojo turto yra perduota panaudos teise, iš jų: 15,1 proc. biudžetinėms ir valstybės kontroliuojamoms viešosioms įstaigoms (sveikatos apsaugos, kultūros, socialinės globos ir kt. įstaigoms), o kita dalis – 0,9 proc. (arba 90 tūkst. kv. m.) neviešojo sektoriaus subjektams (asociacijoms, paramos labdaros fondams, politinėms partijoms ir kitiems subjektams, kuriems teisė gauti valstybės nekilnojamąjį turtą yra suteikta įstatymuose).

Pagal 2017 metų Valstybės turto valdymo ataskaitos duomenis, visam 2017 metų valstybės nekilnojamojo turto draudimui yra išleista 420 tūkst. eurų.

Taigi, didžioji dalis valstybės nekilnojamojo turto panaudos (minėti 15,1 proc. nekilnojamojo turto) yra suteikta iš valstybės lėšų finansuojamoms biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, kurių veikla visa arba absoliučiai didžiąja dalimi finansuojama iš valstybės piniginių išteklių“, – dėstė ji.

A. Vičkačkienė nurodė, kad Finansų ministerijos nuomone, visi valstybės/savivaldybių nekilnojamojo turto valdytojai (biudžetinės ir viešosios įstaigos) turi vertinti rizikos veiksnius dėl žalos ir neigiamo poveikio nekilnojamajam turtui atsiradimo ir priimti sprendimus dėl jo draudimo, nepaisant to, ar jis valdomas patikėjimo ar panaudos teise.

„Pagal Civilinį kodeksą atsakomybė dėl turto sugedimo ar atsitiktinio žuvimo tenka panaudos gavėjui. Panaudos atveju, šio turto draudimas pagal civilinio kodekso nuostatas galės būti nustatomas panaudos sutartyse su panaudos gavėjais, tačiau ne visais atvejais. Pavyzdžiui, kai viena biudžetinė įstaiga, perduos dalį savo patalpų kitai biudžetinei įstaigai ir nebus nustatyta didelė žalos rizika, draudimas nebus privalomas“, – sakė ji.

A. Vičkačkienė atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonė Turto bankas, kuris iki 2020 metų centralizuotai valdys visą valstybės administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise (šiuo metu jau valdo apie 45 proc. viso AVNT), įvertinęs visas galimas žalos atsiradimo rizikas jo valdomam VNT portfeliui, jau dabar draudžia visą perimtą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti.

„Seimui pritarus įstatymo pataisoms, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto panaudos gavėjai turėtų elgtis taip, kaip bus nustatyta šio turto panaudos suteikimo sutartyse su valstybės/ savivaldybių turto patikėtiniais“, – sakė ji.

Žala teks valstybei

Tuo metu Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pritarė Seimo teisininkų pozicijai.

„Valstybė siekdama apsaugoti savo turtinius interesus įpareigoja panaudos gavėją apdrausti turtą, kad jeigu tas turtas ar dėl panaudos gavėjo, ar dėl kitų veiksmų nukentėtų – žala būtų atlyginta. Jeigu nebus draudimo – žalos atveju nuostolį turės atlyginti arba valstybė, arba panaudos gavėjas. Seimo teisininkai mano, kad tokiu atveju nukentės valstybės interesas – apsaugoti savo turtą ir sumažinti finansinius nuostolius“, – sakė jis.

A. Romanovskis svarstė, kad valstybė ir savivaldybės dažnai piktinasi, jog gyventojai nedraudžia savo turto, o nelaimės atveju, pavyzdžiui, sudegus namui, ateina prašyti paramos iš valstybės.

Andrius Romanovskis

„Tačiau pagal šį projektą – pati valstybė mano, kad turto nereikia drausti, o žalos atveju valstybė gali susimokėti iš savo kišenės. Finansų ministerija teigia, kad dauguma turto yra valdoma pagal patikėjimą ir jo drausti prievolės nėra. Todėl, jų manymu, draudimas yra perteklinis reikalavimas panaudiniam turtui ir siūlo iš viso jo atsisakyti. Šis argumentas neatlaiko jokios kritikos, nes vietoj to, kad stiprintų turto apsaugą – yra siūloma jos visiškai atsisakyti.

Pasigirsta ir tokių argumentų, kad valstybė pati turės mokėti už draudimo įmokas, todėl draustis nereikia. Tačiau šiuo atveju svarbu ne kas mokės įmokas, o kas mokės žalas. Ir panašu, kad valstybė nori tai daryti pati.

Ir pabaigai, yra minimos draudimo įmokos 420 tūkst. eurų, kurios yra ypatingai menkos lyginant su turtu, kuris yra apdraustas. Šis dydis tik parodo, kad valstybė ar savivaldybės už tikrai labai nedidelę sumą efektyviai apsaugo savo turtinius interesus. Todėl akivaizdu, kad siūlymą lėmė ne finansiniai argumentai, o trumparegiškas požiūris, jog valstybė ir taip yra turtinga, todėl jokių draudimų jai nereikia“, – sakė jis.

A. Romanovskis dar pridūrė, kad šiuo metu yra daugiau nei 30 privalomųjų draudimų, kai valstybė įpareigoja privačius subjektus drausti savo atsakomybę ar turtą, tačiau pati sau tokių taisyklių nenori taikyti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)