VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorės Irinos Gavrilovos teigimu, pirmasis aukcionas prie Dubulių esančiam pastatui ir žemės sklypui parduoti buvo skelbtas praėjusių metų rugsėjį.
Turto vertintojų nustatyta pradinė pardavimo kaina tuomet buvo 93 700 litų.
„Susidomėjimas parduodamu turtu buvo didelis, tačiau panevėžiečiai dažniausiai pasitikslindavo, ar tai „tulpinių dvaras“. Keli asmenys buvo nuvykę apžiūrėti pastato. Tačiau pirmasis aukcionas neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Sumažinus pradinę pardavimo kainą, po to dar buvo skelbiami keturi aukcionai ir konkursai, kurie taip pat neįvyko, kadangi neatsirado pirkėjų. Besidominčių parduodamu turtu neliko”, – DELFI pasakojo I. Gavrilova.
Pasak specialistės, balandžio mėnesį vėl bus skelbiamas aukcionas šiam namui su žemės sklypu parduoti. Pradinė turto kaina dabar bus 55 752 litai.
„Jei aukcionas neįvyks, pakartotinai bus kreiptasi į nekilnojamojo turto vertintojus, dėl vidutinės rinkos kainos nustatymo”, – sakė VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė.
Rinkos vertę nustatė turto vertintojai
Gyvenamąjį namą ir 1,2249 ha ploto žemės sklypą, esančius Ėriškių kaime, Upytės seniūnijoje, Panevėžio rajone VMI apskaitė remiantis Vilniaus apygardos teismo išduotu vykdomuoju dokumentu.
Vidutinę turto rinkos vertę nustatė nekilnojamojo turto vertintojai.
Apie nekilnojamojo turto pardavimą skelbta regiono laikraščiuose, VMI interneto svetainėje, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Panevėžio rajono savivaldybės Upytės seniūnijos skelbimų lentose.
Pasiteiravus, kam bus naudojamos lėšos, gautos už „tulpinių” dvarą, I. Gavrilova teigė, kad jos papildys valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos teismo atstovo spaudai Gintauto Stalnionio teigimu, vadinamąjį „tulpinių” dvarą tesimas valstybės reikmėms konfiskavo jau beveik prieš metus. Stanislovo Raišelio vardu registruoto namo ir sklypo konfiskavimo vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas Panevėžio antstoliui Mariui Alšauskui.
Kaip DELFI teigė antstolis, jis savo darbą baigė: kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistais apžiūrėjo ir užfiksavo turto būklę, tad turto vertinimo ir pardavimo klausimus dabar spręs VMI.
Mena žiaurias egzekucijas ir kankinimus
Kaip rašė DELFI, viena žiauriausių nusikalstamų grupuočių vadinami „tulpiniai” savo vasarvietei pasirinko bene gražiausią vietą netoli Panevėžio.
Kol vyko teismai, dvaras, kuriame, kaip pasakoja vietiniai, vykdytos žiaurios egzekucijos ir kankinimai, buvo saugomas.
„Tulpinių” vilos apsaugai Panevėžio rajono savivaldybė išleido beveik šimtą tūkstančių litų, tačiau nei sargas, nei aklinos gelžbetoninės tvoros sienos ir metaliniai vartai jos neapsaugojo.
Prieš kelerius metus Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis buvo prašęs „tulpiniams” priklausiusią žemės valdą su statiniais parduoti ir gautas lėšas naudoti gaujos byloje pateiktiems civiliniams ieškiniams atlyginti.
Tuomet Upytės seniūnu dirbęs Albinas Skeiverys spaudai teigė, jog potencialių vilos pirkėjų buvo ne vienas.
Dabartinis seniūnas teigė informacijos apie dvaro pardavimą neturintis. „Žinau tik tiek, kad ant pastatų ir žemės sklypo uždėtas areštas”, – dar šios savaitės pradžioje DELFI sakė Giedrius Koženiauskas.
Pasak teisėsaugininkų, buvusi Ėriškių kolūkio pirtis buvo įsigyta už iki gyvos galvos kalėti nuteistų tulpinių vadeivų Algimanto Vertelkos ir Virginijaus Baltušio pinigus.
Prokurorų įtarimu, čia galėjo būti padaryti kai kurie „tulpinių“ nusikaltimai, naikinami ir slepiami nusikaltimų įrodymai.
Areštas truko 11 metų
Dvaras areštuotas 2002 metais, pradėjus aiškintis tulpinių nusikaltimus. Prižiūrėti gaujos turtą buvo pavesta Panevėžio rajono savivaldybei, kuri per septynerius metus sargo išlaikymui sumokėjo 80 tūkst. litų.
Tačiau, seniūno teigimu, turto neapsaugojo nei sargas, nei aukšta gelžbetonio tvora. Teritorijoje netrukdomi darbavosi metalo ieškotojai, išlupti stoglangiai, lietvamzdžiai, vilos viduje neliko dailylenčių.
„Tulpiniai“ vadinami viena žiauriausių Lietuvoje veikusių nusikalstamų grupuočių. Gaujos vadeivos - Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis - nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis iki gyvos galvos.
V. Baltušis dalyvavo nužudant 22 žmones, A. Vertelka – 11, A. Andrušaitis – 20 žmonių. Prie 12 nužudymų prisidėjo Dainius Skačkauskas. Jis nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme. Darius Blinkevičius nuteistas 8 metų laisvės atėmimu, nors prokurorai jį siūlė įkalinti 16 metų.
Teisybė pradėjo aiškėti po Kiesų nužudymo
Paskutinės bylos medžiaga surašyta 62 tomuose, nuosprendžiui prireikė 296 puslapių. Teismas apklausė per 150 liudytojų ir 40 nukentėjusiųjų. Iš penkių teisiamųjų kaltę pripažino vienintelis Dainius Skačkauskas. Teismas taip pat rėmėsi gaujos vadeivos V. Baltušio prisipažinimais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.
„Tulpinių“ byla iš mirties taško pajudėjo tik po naftininko Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo, vairuotojo ir asmens sargybinio Alfonso Galmino pagrobimo ir nužudymo, kai tyrimą perėmė vilniečiai.
Nusikaltėliai yra susprogdinę policijos komisariatą, kitas valstybės įstaigas, organizavo plėšimus.
Nuo „tulpinių“ gaujos krito Panevėžio policininkas Sergejus Piskunovas, prokurorai Gintautas Sereika ir Vida Kazlauskaitė.
