Prašydami naujos valdančiosios daugumos stabdyti metams tarifų pakeitimų įgyvendinimą, verslo atstovai siūlo sujungti NT ir žemės mokesčių įstatymus ir įvesti vieningą NT mokestį

„Savivaldybės iki gruodžio 1 d. turėjo pasitvirtinti tarifus ir apleistos žemės sąvokas. Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims keičiasi mokestinė bazė, tarifų skalė“, - kalbėjo Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis.

Mokesčių specialistas įspėjo, kad dėl spartaus žemės kainos augimo, ypač didmiesčiuose, daugeliui žemės savininkų žemės mokestis kils kelis kartus.

Pasak LNTPA atstovo, apie vieningą nekilnojamo turto mokestį yra kalbama jau nuo 2005 m., tačiau kol kas tai tik ir lieka idėja. „Gal dėlto, kad visi turi nekilnojamo turto“, - juokėsi asociacijos atstovas.

Kęstutis Kristinaitis
LNTPA kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Investuotojų forumu siūlo įteisinti vieningą įstatymą ir praplėsti mokestinę bazė. „Kol kas esančiuose įstatymuose yra be galo daug išimčių. Dalis subjektų ar objektų atleidžiama nuo mokesčių. Vieningo mokesčio įstatymo nuostata būtų ta, kad visi be jokių išimčių mokėtų tą patį mokestį. Ir visi mokės, jei bus protingi mokesčių tarifai“, - įsitikinęs K. Kristinaitis. Pasak jo, realu būtų nustatyti 0,3-1 proc. mokesčio tarifą.

K. Kristinaitis pabrėžė, kad valstybė daugiau mokesčių iš nekilnojamo turto galėtų susirinkti apmokestindama ne investuoti pasiryžusį verslą, bet pačiai ir savivaldybėms priklausantį nekilnojamą turtą. Siūloma atsisakyti visų lengvatų, išskyrus lengvatas kultiniam (bažnyčių) NT bei užsienio valstybėms priklausantiems pastatams ir žemei.

„Skaičiuojama, kad valstybė ir savivaldybė turi 170 mlrd. Lt vertės turto. Bendrąja prasme valstybė turi apie 200 mlrd. Lt turto. Jei šis turtas turėtų bent 5 proc. grąžą – būtų 10 mlrd. Lt. Pagal Ūkio ministeriją buvo uždirbta tik 0,5 mlrd. Lt”, - kalbėjo mokesčių specialistas.

Taip pat LNTPA teigė, kad vieningas NT mokestis turėtų būti tikslinis – surinkti pinigai būtų skiriami tiek inžinerinei, tiek socialinei infrastruktūrai.

Vieningo NT mokesčio šalininkai teigia, kad fiziniams asmenims taip pat šis bendras mokestis būtų privalomas, nebent nuo apmokestinimo atleisti pirmą gyvenamąjį būstą.

Mokesčiui atiteks investicijoms planuoti pinigai

„Selvaag LT“ direktorius Egidijus Damulis teigė, kad jo atstovaujamai Norvegijos įmonei, padidėjęs žemės mokesčio tarifas skaudžiai bus jaučiamas.

„Kalbant vien apie dabar vykdomą „Oslo namų“ projektą sostinės Mindaugo g., po šių mokestinių pasikeitimų turėsime faktišką žemės mokesčio padidėjimą“, - sakė jis.

Pasak statybų verslo atstovo, kitais metais konkrečiam projektui Mindaugo g. žemės mokestis auga 1,4 karto.

„Tokie šuoliai nesuteikia investuotojams jokio komforto ir paskatos daryti čia investicijas ir kurti darbo vietas“, - įspėjo E. Damulis.

Sigitas Besagirskas
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas taip pat šnekėjo dramatiškai: „Mokesčių pakeitimai primena absoliučios galios paradoksą. Čia kaip užduotas klausimas – ar Dievas gali sukurti akmenį, kurio pats nepakeltų. Dievai Gedimino pr. tai padarė. Tai nebepakeliama investicijoms ir verslams. Planuotos investicijos nebus įgyvendinamos, nes mokesčio našta bus nebepakeliama. Todėl pritariame, kad klausimas turi būti išdiskutuotas“.

Šiuo metu žemės mokesčio tarifas yra 1,5 proc. nuo nominalios indeksuotos žemės sklypo vertės. Nuo kitų metų įsigalios 0,01-4 proc. tarifas nuo vidutinės rinkos vertės.

Nekilnojamo turto mokestis verslui šiais metais – 0,1-1 proc. gyvenamajai ir komercinei statybai (nuo rinkos vertės); gamybiniams, sandėliavimo ir infrastruktūros statiniams – nuo atkuriamosios vertės. Nuo 2013 m. įsigalioja 0,1-3 proc. tarifas.

NT mokestis gyventojams šiuo metu yra 1 proc. nuo sumos, viršijančios 1 mln. Lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (253)