aA
Lenkijoje nuo 2007 metų veikia vyriausybės eksporto skatinimo programa, pagal kurią užsakovai užsienyje gali gauti finansavimą jų paslaugoms ir prekėms pirkti. Lietuvoje ji nėra populiari, bet jei tokia taptų, gali iškreipti konkurencines sąlygas, sako šalies verslo atstovai.
Varšuva
Varšuva
© Reuters / Scanpix
DELFI trumpai
Lenkijos vyriausybė specialia programa skatina eksportą.
Lietuvoje importas iš Lenkijos auga, bet programa nėra populiari.
LNTPA direktorius M. Statulevičius, LSA prezidentas D. Gedvilas ir „Lietuvos kelių“ vadovas R. Gradauskas nuogąstauja dėl konkurencinių sąlygų iškreipimo, jei programa išpopuliarėtų.
Europos Komisija lenkų programos nelaiko valstybės pagalba.
Lietuvos verslo atstovai norėtų, kad Lietuvos Vyriausybė pati pradėtų panašaus pobūdžio eksporto skatinimo programą.

Pastaruoju metu paslaugų importas iš Lenkijos į Lietuvą auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Lyginant pirmąjį 2019 metų ketvirtį su atitinkamu laikotarpiu pernai, sandorių suma padidėjo beveik ketvirtadaliu, iki 144 mln. eurų.

Lenkija yra pagrindinė Lietuvos paslaugų importo partnerė. Didžiausią importo dalį sudaro transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 66,6 ir 18,5 proc.).

Tačiau fiksuojamas importo augimas vyksta be Lenkijos vyriausybės pagalbos.

Kaip DELFI informavo eksporto skatinimo programą vykdančio Lenkijos valstybinio banko „Bank Gospodarstwa Krajowego“ atstovas Kamilas Piechowskis, pastaraisiais metais transakcijų su Lietuva nevykdyta.

„Vienintelė daryta transakcija buvo susijusi su komercine garantija vienai Lenkijos įmonei, kuri dalyvavo varžytinėse Lietuvoje. Deja, dėl banko paslapties taisyklių negalime atskleisti šios įmonės pavadinimo“, – laiške nurodė jis.

Lenkija yra pagrindinė Lietuvos paslaugų importo partnerė.
Lietuvos bankas

Lietuva net nepaminėta naujausioje – 2017 metų – programos paskolas draudžiančios Lenkijos valstybinės draudimo įmonės KUKE (lenk. Korporacja Ubezpieczeń Kredytów Eksportowych) finansinėje ataskaitoje.

Pagal apdrausto lenkiško eksporto apyvartą pirmauja Vokietija (21,3 proc. viso), Rusija (8,2 proc.), Čekija (6,4 proc.), Šveicarija (4,9 proc.), Baltarusija (4,8 proc.).

Kaip veikia

Kaip rašoma „Bank Gospodarstwa Krajowego“ tinklapyje, eksporto skatinimo programos tikslas yra suteikti vietos ir užsienio įmonėms prieigą prie finansavimo eksporto prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Pinigai užsakovą užsienyje gali pasiekti dviem būdais: tiesiogiai arba per jo banką. Finansuojantis tiesiogiai, užsakovui reikia pačiam turėti bent 40 proc. projekto vertės.

Pavyzdžiui, jei įmonė Lietuvoje norėtų statyti pastatą, tada turėtų susirasti tai padaryti galinčią įmonę Lenkijoje, kuri atliktų bent 50 proc. visų darbų. Tada, suderinus visas sutarties sąlygas, Lenkijos valstybinis bankas užsakovui Lietuvoje paskolintų 60 proc. statyboms reikalingų lėšų.

Finansuojantis antruoju būdu, Lenkijos statybos įmonę aptarnaujantis bankas sudaro sutartį su Lietuvos vystytoją aptarnaujančiu banku. Tada „Bank Gospodarstwa Krajowego“ Lenkijos įmonei gali paskolinti iki 85 proc. statyboms reikalingų lėšų.

Baigus darbus, Lietuvos vystotojas paskolą grąžina savo bankui, kuris pinigus perveda Lenkijos statybų įmonės bankui.

Zlotai
Zlotai
© Reuters / Scanpix

Tai, kad lenkų eksporto skatinimo programa Lietuvoje nepopuliari patvirtina trijų didžiųjų Lietuvos bankų – SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“ atstovai. Visi jie teigė, kad klientų, kurie būtų tokios programos dalyviais, neturi.

Vežasi tik darbuotojus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius DELFI sakė, kad Lietuvoje Lenkijos statybų įmonės beveik nedirba.

„Lenkus samdo Lietuvos vystytojai kaip darbo jėgą. T.y. Lenkija įprastai įdarbina ukrainiečius, baltarusius, kadangi turi gerokai lengvesnes trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo sąlygas negu Lietuva pasitvirtinusi.

Tada mūsų vystytojai samdo lenkų kompanijas, kurios atveža darbuotojus, bet tai nėra kaip rangos kompanijos. Jos persamdo darbuotojus“, – pasakojo jis.

Mūsų vystytojai samdo lenkų kompanijas, kurios atveža darbuotojus, bet tai nėra kaip rangos kompanijos.
M. Statulevičius

Vis dėlto, jis sakė, kad jei Lenkijos įmonės pradėtų aktyviai dalyvauti statybos projektuose, tikėtina, kad jų kainos konkursuose būtų žemesnės.

„Žinome, kad jei didesnį projektą lenkai pasiima statyti, tai dėl įvairių mokestinių ir masto ekonomikos klausimų, tai yra pigiau. Nelabai kažką sukonkuruosi, jei pradėtų didesniu masteliu statyti objektus Lietuvoje, matyt, tai pasijaustų ir viešuosiuose konkursuose, kuriuos skelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos, ir privačiuose. O dėl lenkų statybų kokybės ypatingų nusiskundimų neteko girdėti“, – sakė M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Neįdomi rinka

M. Statulevičius prisiminė, kad tik lenkų įmonė „Budimex“ Lietuvoje veikia kiek aktyviau – anksčiau planavo dalyvauti Nacionalinio stadiono Vilniuje statybose, kartu su vokiečiais „Steinmuller Babcock Environment“ stato Vilniaus kogeneracinę jėgainę.

„Lietuvos energijos“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius nurodė, kad Lenkijos eksporto skatinimo programa kogeneracinės projekte nenaudojama.

M. Statulevičius svarstė, kad Lietuvos rinka Lenkijos įmonėms gali būti nelabai įdomi dėl savo dydžio.

„Dalyvauti tvariai statybos veikloje, atvykti į naują šalį, įsisavinti eksporto rinką, reikia tam tikro pasiruošimo, perkelti darbuotojus, apgyvendinti juos, suprasti teisinę bazę, turėti partnerius. Čia darbui ir kapitalui imlus procesas.

Turi tą rinką vertinti rimtai, turi į ją žengti ilgam laikotarpiui, kad tai apsimokėtų. Klausimas, ar Lietuva, būdama 10 ar 15 kartų mažesnė savo apimtis valstybė, pakankamai įdomi.

Galbūt mažesnės pasienio rangos kompanijos, bet kad keltųsi iš Varšuvos ir steigtų savo ofisą, rimtai dalyvautų konkursuose – matyt, ne. Jie daugiau dalyvauja partnerystės projektuose. Turi būti dideli ir brangūs projektai, kad apsimokėtų“, – komentavo asociacijos direktorius.

Patys norėtų tokios programos

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sakė, kad šalies statybų sektorius didelio poveikio iš lenkų nejaučia.

„Tačiau atskiri projektai tampa lengviau prieinami Lenkijos rangovams mūsų viešųjų pirkimų procese. Tai naudinga Lenkijos rangovams.

Lenkijos rangovai Lietuvoje dirba ir dirbo prie tokių projektų kaip Vilniaus atliekų deginimo gamyklos statyba, „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose rekonstrukcija, „Velux“ langų ir durų gamyklos statyba Marijampolėje bei kituose objektuose“, – pasakojo jis.

Dalius Gedvilas
Dalius Gedvilas
© DELFI / Domantas Pipas

Komentuodamas eksporto skatinimo programą, D. Gedvilas teigė, kad akivaizdu, jog šis instrumentas leidžia Lenkijos rangovams parvežti į šalį uždirbtą valiutą ir stiprinti įmonių pajėgumus.

„Lietuva taip pat galėtų sukurti panašų instrumentą, kuris padėtų finansiškai įgyvendinti projektus už Lietuvos ribų ir skatintų paslaugų bei statybos produktų eksportą“, – ragino jis.

Lietuva taip pat galėtų sukurti panašų instrumentą, kuris padėtų finansiškai įgyvendinti projektus už Lietuvos ribų.
D. Gedvilas

Konkuruoti būtų sunkiau

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas sakė, kad iš Lenkijos statybos įmonių tik „Budimex“ kažkada anksčiau yra bandžiusi eiti į Lietuvos kelių rangos rinką.

„Įtariu, kad dėl smulkų objektų nepatiko. Viską suorganizuoti dėl nedidelių apimčių yra dideli kaštai“, – svarstė jis.

Pašnekovas sakė, kad jei Lietuvoje atsirastų lenkų programa besinaudojančių vystytojų, vietos verslininkams dirbti bus sudėtingiau.

Įtariu, kad dėl smulkų objektų nepatiko. Viską suorganizuoti dėl nedidelių apimčių yra dideli kaštai.
R. Gradauskas

„Jei valstybė dotuoja, padeda savo įmonėms, reikia žiūrėti, kad kitos įmonės negauna tokios paramos. Tai joms bus sudėtingiau dėl tokio ėjimo“, – kalbėjo R. Gradauskas.

„Lietuvos kelių“ vadovas pritarė D. Gedvilo minčiai apie lietuviško eksporto skatinimą.

„Labai gerai būtų, jei į tą pusę būtų mąstoma. Dabar matome priešingas tendencijas – kad kaip tik geriau, jei užsieniečiai ateitų. Tokia politika šiuo metu vykdoma. Reikia ministrui aiškinti, kad dėl apimčių stokos įmonės atleidžia darbuotojus, prarandama kvalifikacija, nėra objektų, su kuriais paskui galėtum eiti į užsienio rinką“, – pasakojo R. Gradauskas.

Rimvydas Gradauskas
Rimvydas Gradauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Nelaiko valstybės parama

Europos Sąjungoje valstybės parama yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl ekonomikos vystymosi. Valstybės parama laikoma bet kokia pagalba privačioms įmonėms, dėl kurios jos įgytų pranašumą rinkoje.

Tačiau Lenkijos vyriausybės programos eksportui skatinti Europos Komisija valstybės parama nelaiko. 2007 metais programą patvirtinusi, Komisija po to ją dar du kartus (2011 ir 2016 metais) pratęsė.

Kaip nurodoma eurokomisarės Margrethe Vestager pasirašytame sprendime, programa pratęsta iki 2026 metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.5455

Ministras: šiferio stogų keitimui bus skirta daugiau dėmesio (17)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada ieškoti galimybių spartinti šiferio (asbesto) stogų...

Perskaičiuotas šalies NT: įsigalioja naujos mokestinės vertės, nuo kurių apskaičiuojamas NT mokestis (97)

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų...

Eurostatas: metinis būsto kainų augimas Lietuvoje – didžiausias Baltijos šalyse (2)

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo didžiausias...

Po dešimtmečio pauzės pajudėjo naujo prekybos centro statybos: aiškėja, kaip jis atrodys (174)

Pašilaičiuose, šalia Vilniaus Vakarinio aplinkkelio , kyla daugiau nei dešimtmetį įstrigęs...

Baigti Lazdynų baseiną pretenduoja 3 įmonės, pastatyti mokyklą Pilaitėje – 7

Vilniaus Lazdynų baseino statybos užbaigimo rangovo konkurse sulaukta trijų pasiūlymų, o...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (12)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (62)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (9)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (69)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (98)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (461)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (80)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (415)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...