Pastaruoju metu paslaugų importas iš Lenkijos į Lietuvą auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Lyginant pirmąjį 2019 metų ketvirtį su atitinkamu laikotarpiu pernai, sandorių suma padidėjo beveik ketvirtadaliu, iki 144 mln. eurų.
Lenkija yra pagrindinė Lietuvos paslaugų importo partnerė. Didžiausią importo dalį sudaro transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 66,6 ir 18,5 proc.).
Tačiau fiksuojamas importo augimas vyksta be Lenkijos vyriausybės pagalbos.
Kaip DELFI informavo eksporto skatinimo programą vykdančio Lenkijos valstybinio banko „Bank Gospodarstwa Krajowego“ atstovas Kamilas Piechowskis, pastaraisiais metais transakcijų su Lietuva nevykdyta.
„Vienintelė daryta transakcija buvo susijusi su komercine garantija vienai Lenkijos įmonei, kuri dalyvavo varžytinėse Lietuvoje. Deja, dėl banko paslapties taisyklių negalime atskleisti šios įmonės pavadinimo“, – laiške nurodė jis.
Lietuva net nepaminėta naujausioje – 2017 metų – programos paskolas draudžiančios Lenkijos valstybinės draudimo įmonės KUKE (lenk. Korporacja Ubezpieczeń Kredytów Eksportowych) finansinėje ataskaitoje.
Pagal apdrausto lenkiško eksporto apyvartą pirmauja Vokietija (21,3 proc. viso), Rusija (8,2 proc.), Čekija (6,4 proc.), Šveicarija (4,9 proc.), Baltarusija (4,8 proc.).
Kaip veikia
Kaip rašoma „Bank Gospodarstwa Krajowego“ tinklapyje, eksporto skatinimo programos tikslas yra suteikti vietos ir užsienio įmonėms prieigą prie finansavimo eksporto prekėms ir paslaugoms įsigyti.
Pinigai užsakovą užsienyje gali pasiekti dviem būdais: tiesiogiai arba per jo banką. Finansuojantis tiesiogiai, užsakovui reikia pačiam turėti bent 40 proc. projekto vertės.
Pavyzdžiui, jei įmonė Lietuvoje norėtų statyti pastatą, tada turėtų susirasti tai padaryti galinčią įmonę Lenkijoje, kuri atliktų bent 50 proc. visų darbų. Tada, suderinus visas sutarties sąlygas, Lenkijos valstybinis bankas užsakovui Lietuvoje paskolintų 60 proc. statyboms reikalingų lėšų.
Finansuojantis antruoju būdu, Lenkijos statybos įmonę aptarnaujantis bankas sudaro sutartį su Lietuvos vystytoją aptarnaujančiu banku. Tada „Bank Gospodarstwa Krajowego“ Lenkijos įmonei gali paskolinti iki 85 proc. statyboms reikalingų lėšų.
Baigus darbus, Lietuvos vystotojas paskolą grąžina savo bankui, kuris pinigus perveda Lenkijos statybų įmonės bankui.
Tai, kad lenkų eksporto skatinimo programa Lietuvoje nepopuliari patvirtina trijų didžiųjų Lietuvos bankų – SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“ atstovai. Visi jie teigė, kad klientų, kurie būtų tokios programos dalyviais, neturi.
Vežasi tik darbuotojus
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius DELFI sakė, kad Lietuvoje Lenkijos statybų įmonės beveik nedirba.
„Lenkus samdo Lietuvos vystytojai kaip darbo jėgą. T.y. Lenkija įprastai įdarbina ukrainiečius, baltarusius, kadangi turi gerokai lengvesnes trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo sąlygas negu Lietuva pasitvirtinusi.
Tada mūsų vystytojai samdo lenkų kompanijas, kurios atveža darbuotojus, bet tai nėra kaip rangos kompanijos. Jos persamdo darbuotojus“, – pasakojo jis.
Vis dėlto, jis sakė, kad jei Lenkijos įmonės pradėtų aktyviai dalyvauti statybos projektuose, tikėtina, kad jų kainos konkursuose būtų žemesnės.
„Žinome, kad jei didesnį projektą lenkai pasiima statyti, tai dėl įvairių mokestinių ir masto ekonomikos klausimų, tai yra pigiau. Nelabai kažką sukonkuruosi, jei pradėtų didesniu masteliu statyti objektus Lietuvoje, matyt, tai pasijaustų ir viešuosiuose konkursuose, kuriuos skelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos, ir privačiuose. O dėl lenkų statybų kokybės ypatingų nusiskundimų neteko girdėti“, – sakė M. Statulevičius.
Neįdomi rinka
M. Statulevičius prisiminė, kad tik lenkų įmonė „Budimex“ Lietuvoje veikia kiek aktyviau – anksčiau planavo dalyvauti Nacionalinio stadiono Vilniuje statybose, kartu su vokiečiais „Steinmuller Babcock Environment“ stato Vilniaus kogeneracinę jėgainę.
„Lietuvos energijos“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius nurodė, kad Lenkijos eksporto skatinimo programa kogeneracinės projekte nenaudojama.
M. Statulevičius svarstė, kad Lietuvos rinka Lenkijos įmonėms gali būti nelabai įdomi dėl savo dydžio.
„Dalyvauti tvariai statybos veikloje, atvykti į naują šalį, įsisavinti eksporto rinką, reikia tam tikro pasiruošimo, perkelti darbuotojus, apgyvendinti juos, suprasti teisinę bazę, turėti partnerius. Čia darbui ir kapitalui imlus procesas.
Turi tą rinką vertinti rimtai, turi į ją žengti ilgam laikotarpiui, kad tai apsimokėtų. Klausimas, ar Lietuva, būdama 10 ar 15 kartų mažesnė savo apimtis valstybė, pakankamai įdomi.
Galbūt mažesnės pasienio rangos kompanijos, bet kad keltųsi iš Varšuvos ir steigtų savo ofisą, rimtai dalyvautų konkursuose – matyt, ne. Jie daugiau dalyvauja partnerystės projektuose. Turi būti dideli ir brangūs projektai, kad apsimokėtų“, – komentavo asociacijos direktorius.
Patys norėtų tokios programos
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sakė, kad šalies statybų sektorius didelio poveikio iš lenkų nejaučia.
„Tačiau atskiri projektai tampa lengviau prieinami Lenkijos rangovams mūsų viešųjų pirkimų procese. Tai naudinga Lenkijos rangovams.
Lenkijos rangovai Lietuvoje dirba ir dirbo prie tokių projektų kaip Vilniaus atliekų deginimo gamyklos statyba, „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose rekonstrukcija, „Velux“ langų ir durų gamyklos statyba Marijampolėje bei kituose objektuose“, – pasakojo jis.
Komentuodamas eksporto skatinimo programą, D. Gedvilas teigė, kad akivaizdu, jog šis instrumentas leidžia Lenkijos rangovams parvežti į šalį uždirbtą valiutą ir stiprinti įmonių pajėgumus.
„Lietuva taip pat galėtų sukurti panašų instrumentą, kuris padėtų finansiškai įgyvendinti projektus už Lietuvos ribų ir skatintų paslaugų bei statybos produktų eksportą“, – ragino jis.
Konkuruoti būtų sunkiau
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas sakė, kad iš Lenkijos statybos įmonių tik „Budimex“ kažkada anksčiau yra bandžiusi eiti į Lietuvos kelių rangos rinką.
„Įtariu, kad dėl smulkų objektų nepatiko. Viską suorganizuoti dėl nedidelių apimčių yra dideli kaštai“, – svarstė jis.
Pašnekovas sakė, kad jei Lietuvoje atsirastų lenkų programa besinaudojančių vystytojų, vietos verslininkams dirbti bus sudėtingiau.
„Jei valstybė dotuoja, padeda savo įmonėms, reikia žiūrėti, kad kitos įmonės negauna tokios paramos. Tai joms bus sudėtingiau dėl tokio ėjimo“, – kalbėjo R. Gradauskas.
„Lietuvos kelių“ vadovas pritarė D. Gedvilo minčiai apie lietuviško eksporto skatinimą.
„Labai gerai būtų, jei į tą pusę būtų mąstoma. Dabar matome priešingas tendencijas – kad kaip tik geriau, jei užsieniečiai ateitų. Tokia politika šiuo metu vykdoma. Reikia ministrui aiškinti, kad dėl apimčių stokos įmonės atleidžia darbuotojus, prarandama kvalifikacija, nėra objektų, su kuriais paskui galėtum eiti į užsienio rinką“, – pasakojo R. Gradauskas.
Nelaiko valstybės parama
Europos Sąjungoje valstybės parama yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl ekonomikos vystymosi. Valstybės parama laikoma bet kokia pagalba privačioms įmonėms, dėl kurios jos įgytų pranašumą rinkoje.
Tačiau Lenkijos vyriausybės programos eksportui skatinti Europos Komisija valstybės parama nelaiko. 2007 metais programą patvirtinusi, Komisija po to ją dar du kartus (2011 ir 2016 metais) pratęsė.
Kaip nurodoma eurokomisarės Margrethe Vestager pasirašytame sprendime, programa pratęsta iki 2026 metų.
