aA
Lenkijoje nuo 2007 metų veikia vyriausybės eksporto skatinimo programa, pagal kurią užsakovai užsienyje gali gauti finansavimą jų paslaugoms ir prekėms pirkti. Lietuvoje ji nėra populiari, bet jei tokia taptų, gali iškreipti konkurencines sąlygas, sako šalies verslo atstovai.
Varšuva
© Reuters / Scanpix
DELFI trumpai
Lenkijos vyriausybė specialia programa skatina eksportą.
Lietuvoje importas iš Lenkijos auga, bet programa nėra populiari.
LNTPA direktorius M. Statulevičius, LSA prezidentas D. Gedvilas ir „Lietuvos kelių“ vadovas R. Gradauskas nuogąstauja dėl konkurencinių sąlygų iškreipimo, jei programa išpopuliarėtų.
Europos Komisija lenkų programos nelaiko valstybės pagalba.
Lietuvos verslo atstovai norėtų, kad Lietuvos Vyriausybė pati pradėtų panašaus pobūdžio eksporto skatinimo programą.

Pastaruoju metu paslaugų importas iš Lenkijos į Lietuvą auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Lyginant pirmąjį 2019 metų ketvirtį su atitinkamu laikotarpiu pernai, sandorių suma padidėjo beveik ketvirtadaliu, iki 144 mln. eurų.

Lenkija yra pagrindinė Lietuvos paslaugų importo partnerė. Didžiausią importo dalį sudaro transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 66,6 ir 18,5 proc.).

Tačiau fiksuojamas importo augimas vyksta be Lenkijos vyriausybės pagalbos.

Kaip DELFI informavo eksporto skatinimo programą vykdančio Lenkijos valstybinio banko „Bank Gospodarstwa Krajowego“ atstovas Kamilas Piechowskis, pastaraisiais metais transakcijų su Lietuva nevykdyta.

„Vienintelė daryta transakcija buvo susijusi su komercine garantija vienai Lenkijos įmonei, kuri dalyvavo varžytinėse Lietuvoje. Deja, dėl banko paslapties taisyklių negalime atskleisti šios įmonės pavadinimo“, – laiške nurodė jis.

Lenkija yra pagrindinė Lietuvos paslaugų importo partnerė.
Lietuvos bankas

Lietuva net nepaminėta naujausioje – 2017 metų – programos paskolas draudžiančios Lenkijos valstybinės draudimo įmonės KUKE (lenk. Korporacja Ubezpieczeń Kredytów Eksportowych) finansinėje ataskaitoje.

Pagal apdrausto lenkiško eksporto apyvartą pirmauja Vokietija (21,3 proc. viso), Rusija (8,2 proc.), Čekija (6,4 proc.), Šveicarija (4,9 proc.), Baltarusija (4,8 proc.).

Kaip veikia

Kaip rašoma „Bank Gospodarstwa Krajowego“ tinklapyje, eksporto skatinimo programos tikslas yra suteikti vietos ir užsienio įmonėms prieigą prie finansavimo eksporto prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Pinigai užsakovą užsienyje gali pasiekti dviem būdais: tiesiogiai arba per jo banką. Finansuojantis tiesiogiai, užsakovui reikia pačiam turėti bent 40 proc. projekto vertės.

Pavyzdžiui, jei įmonė Lietuvoje norėtų statyti pastatą, tada turėtų susirasti tai padaryti galinčią įmonę Lenkijoje, kuri atliktų bent 50 proc. visų darbų. Tada, suderinus visas sutarties sąlygas, Lenkijos valstybinis bankas užsakovui Lietuvoje paskolintų 60 proc. statyboms reikalingų lėšų.

Finansuojantis antruoju būdu, Lenkijos statybos įmonę aptarnaujantis bankas sudaro sutartį su Lietuvos vystytoją aptarnaujančiu banku. Tada „Bank Gospodarstwa Krajowego“ Lenkijos įmonei gali paskolinti iki 85 proc. statyboms reikalingų lėšų.

Baigus darbus, Lietuvos vystotojas paskolą grąžina savo bankui, kuris pinigus perveda Lenkijos statybų įmonės bankui.

Zlotai
Zlotai
© Reuters / Scanpix

Tai, kad lenkų eksporto skatinimo programa Lietuvoje nepopuliari patvirtina trijų didžiųjų Lietuvos bankų – SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“ atstovai. Visi jie teigė, kad klientų, kurie būtų tokios programos dalyviais, neturi.

Vežasi tik darbuotojus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius DELFI sakė, kad Lietuvoje Lenkijos statybų įmonės beveik nedirba.

„Lenkus samdo Lietuvos vystytojai kaip darbo jėgą. T.y. Lenkija įprastai įdarbina ukrainiečius, baltarusius, kadangi turi gerokai lengvesnes trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo sąlygas negu Lietuva pasitvirtinusi.

Tada mūsų vystytojai samdo lenkų kompanijas, kurios atveža darbuotojus, bet tai nėra kaip rangos kompanijos. Jos persamdo darbuotojus“, – pasakojo jis.

Mūsų vystytojai samdo lenkų kompanijas, kurios atveža darbuotojus, bet tai nėra kaip rangos kompanijos.
M. Statulevičius

Vis dėlto, jis sakė, kad jei Lenkijos įmonės pradėtų aktyviai dalyvauti statybos projektuose, tikėtina, kad jų kainos konkursuose būtų žemesnės.

„Žinome, kad jei didesnį projektą lenkai pasiima statyti, tai dėl įvairių mokestinių ir masto ekonomikos klausimų, tai yra pigiau. Nelabai kažką sukonkuruosi, jei pradėtų didesniu masteliu statyti objektus Lietuvoje, matyt, tai pasijaustų ir viešuosiuose konkursuose, kuriuos skelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos, ir privačiuose. O dėl lenkų statybų kokybės ypatingų nusiskundimų neteko girdėti“, – sakė M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Neįdomi rinka

M. Statulevičius prisiminė, kad tik lenkų įmonė „Budimex“ Lietuvoje veikia kiek aktyviau – anksčiau planavo dalyvauti Nacionalinio stadiono Vilniuje statybose, kartu su vokiečiais „Steinmuller Babcock Environment“ stato Vilniaus kogeneracinę jėgainę.

„Lietuvos energijos“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius nurodė, kad Lenkijos eksporto skatinimo programa kogeneracinės projekte nenaudojama.

M. Statulevičius svarstė, kad Lietuvos rinka Lenkijos įmonėms gali būti nelabai įdomi dėl savo dydžio.

„Dalyvauti tvariai statybos veikloje, atvykti į naują šalį, įsisavinti eksporto rinką, reikia tam tikro pasiruošimo, perkelti darbuotojus, apgyvendinti juos, suprasti teisinę bazę, turėti partnerius. Čia darbui ir kapitalui imlus procesas.

Turi tą rinką vertinti rimtai, turi į ją žengti ilgam laikotarpiui, kad tai apsimokėtų. Klausimas, ar Lietuva, būdama 10 ar 15 kartų mažesnė savo apimtis valstybė, pakankamai įdomi.

Galbūt mažesnės pasienio rangos kompanijos, bet kad keltųsi iš Varšuvos ir steigtų savo ofisą, rimtai dalyvautų konkursuose – matyt, ne. Jie daugiau dalyvauja partnerystės projektuose. Turi būti dideli ir brangūs projektai, kad apsimokėtų“, – komentavo asociacijos direktorius.

Patys norėtų tokios programos

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sakė, kad šalies statybų sektorius didelio poveikio iš lenkų nejaučia.

„Tačiau atskiri projektai tampa lengviau prieinami Lenkijos rangovams mūsų viešųjų pirkimų procese. Tai naudinga Lenkijos rangovams.

Lenkijos rangovai Lietuvoje dirba ir dirbo prie tokių projektų kaip Vilniaus atliekų deginimo gamyklos statyba, „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose rekonstrukcija, „Velux“ langų ir durų gamyklos statyba Marijampolėje bei kituose objektuose“, – pasakojo jis.

Dalius Gedvilas
Dalius Gedvilas
© DELFI / Domantas Pipas

Komentuodamas eksporto skatinimo programą, D. Gedvilas teigė, kad akivaizdu, jog šis instrumentas leidžia Lenkijos rangovams parvežti į šalį uždirbtą valiutą ir stiprinti įmonių pajėgumus.

„Lietuva taip pat galėtų sukurti panašų instrumentą, kuris padėtų finansiškai įgyvendinti projektus už Lietuvos ribų ir skatintų paslaugų bei statybos produktų eksportą“, – ragino jis.

Lietuva taip pat galėtų sukurti panašų instrumentą, kuris padėtų finansiškai įgyvendinti projektus už Lietuvos ribų.
D. Gedvilas

Konkuruoti būtų sunkiau

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas sakė, kad iš Lenkijos statybos įmonių tik „Budimex“ kažkada anksčiau yra bandžiusi eiti į Lietuvos kelių rangos rinką.

„Įtariu, kad dėl smulkų objektų nepatiko. Viską suorganizuoti dėl nedidelių apimčių yra dideli kaštai“, – svarstė jis.

Pašnekovas sakė, kad jei Lietuvoje atsirastų lenkų programa besinaudojančių vystytojų, vietos verslininkams dirbti bus sudėtingiau.

Įtariu, kad dėl smulkų objektų nepatiko. Viską suorganizuoti dėl nedidelių apimčių yra dideli kaštai.
R. Gradauskas

„Jei valstybė dotuoja, padeda savo įmonėms, reikia žiūrėti, kad kitos įmonės negauna tokios paramos. Tai joms bus sudėtingiau dėl tokio ėjimo“, – kalbėjo R. Gradauskas.

„Lietuvos kelių“ vadovas pritarė D. Gedvilo minčiai apie lietuviško eksporto skatinimą.

„Labai gerai būtų, jei į tą pusę būtų mąstoma. Dabar matome priešingas tendencijas – kad kaip tik geriau, jei užsieniečiai ateitų. Tokia politika šiuo metu vykdoma. Reikia ministrui aiškinti, kad dėl apimčių stokos įmonės atleidžia darbuotojus, prarandama kvalifikacija, nėra objektų, su kuriais paskui galėtum eiti į užsienio rinką“, – pasakojo R. Gradauskas.

Rimvydas Gradauskas
Rimvydas Gradauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Nelaiko valstybės parama

Europos Sąjungoje valstybės parama yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl ekonomikos vystymosi. Valstybės parama laikoma bet kokia pagalba privačioms įmonėms, dėl kurios jos įgytų pranašumą rinkoje.

Tačiau Lenkijos vyriausybės programos eksportui skatinti Europos Komisija valstybės parama nelaiko. 2007 metais programą patvirtinusi, Komisija po to ją dar du kartus (2011 ir 2016 metais) pratęsė.

Kaip nurodoma eurokomisarės Margrethe Vestager pasirašytame sprendime, programa pratęsta iki 2026 metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.4000

„Premium“ klasės butų pardavimai išaugo 2,5 karto: vilniečiai nori gyventi prabangiau ir arčiau centro (2)

Vilniaus naujų butų rinkoje pirkėjai vis dažniau žvalgosi į brangiausius, aukščiausios klasės...

Turto bankas šiemet pardavė 16,6 mln. eurų vertės turto (2)

Valstybės nekilnojamąjį turtą ( NT ) valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė...

NT rykliai dairosi į dar neišsunktą sritį: taikinyje – studentų ir jaunų specialistų piniginės (43)

Įprasta, kai projektą realizavę nekilnojamojo turto ( NT ) plėtotojai skuba parduoti jame...

Milijonas už būstą jiems ne per daug: kas tie paslaptingi pirkėjai (64)

IT darbuotojai, verslininkai, aukštas pareigas einantys vadovai, kuriems yra iki 40 metų ir kurie,...

Top naujienos

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (157)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (62)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Barbariškai traumuotam Slavickui koja sulaužyta dviejose vietose, operuos Belgrade specialiai DELFI iš Belgrado (1)

Pasitvirtino niūriausios prognozės: Marijampolės „Sūduvos“ gynėjui Vaidui Slavickui...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (130)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

„Sūduva“ su Čempionų lyga atsisveikino be kraupiai traumuoto Slavicko (95)

Antradienį vakare Čempionų lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse Marijampolės...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (398)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Ciklonas siautės Lietuvoje: sinoptikai skelbia, kuriuos miestus užgrius liūtis (3)

Trečiadienio orus ir toliau lems į rytus nuo Lietuvos esantis ciklonas. Po debesuotos nakties daug...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (129)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais (92)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...

Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija (115)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada...