aA
Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo noru netenka galimybės paskolą gauti geresnėmis sąlygomis. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė bei finansinių technologijų įmonės „Finpass“ direktorius Justinas Kaminskas. Jo teigimu, net ir, rodos, nedidelis palūkanų skirtumas gali lemti kelių tūkstančių eurų praradimą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, net 61 proc. lietuvių būsto kreditą ima pirmame pasitaikiusiame banke, nepateikę paraiškų ir nepasidomėję sąlygomis kituose.

Lemia lojalumas, užimtumas ir klaidingi įsitikinimai

„Viena vertus, suprantu tai, nes Lietuvoje žmonės labai lojalūs. Jei kokius nors savo finansus tvarkosi viename banke, pirmiausia kreipiasi į jį ir, jei viskas atrodo tinkama, ten ir ima paskolą. Banką žmonėms pakeisti sudėtinga – tenka kitur nukreipti atlyginimą, priprasti prie naujos sistemos.

Tačiau nesikreipdami kitur žmonės nesužino kitų bankų sąlygų, o jos gali būti geresnės. Dar jie praranda galimybę iš kitų žmonių lūpų išgirsti informaciją, kas apskritai yra paskola, kokios to pasekmės. Nes pasiėmęs paskolą žmogus gauna ne tik pinigų, bet ir apribojimų, poreikį kitaip planuoti finansus“, – pažymi O. Bložienė.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© Organizatorių archyvas

J. Kaminskas pritaria, kad žmonės neretai ima paskolas tuose bankuose, per kuriuos gauna atlyginimus, nes tai patogu, susiformuoja kliento ir paslaugos tiekėjo santykis. Tačiau, pasak pašnekovo, mąstymas, kad kliento ir banko santykis duos papildomų privalumų, yra klaidingas.

„Rinkos dalyviai kaip tik siekia pritraukti naujų klientų ir gali paslaugą pasiūlyti pigiau. Dar viena priežastis, kodėl žmonės linkę imti paskolas iš bankų, kurių paslaugomis jau naudojasi, – žmonių užimtumas. Palyginti paskolų sąlygas užtrunka laiko.

Tačiau tam tikrai reikia skirti laiko, nes žmogus, nepalyginęs paslaugų įkainių, per visą paslaugos teikimo laikotarpį potencialiai gali prarasti tūkstančius eurų. Esame paskaičiavę, kad, perkant tipinį dviejų kambarių butą Vilniuje, 0,5 proc. palūkanų skirtumas lemia 7 tūkst. eurų arba dar didesnes išlaidas per visą paskolos laikotarpį“, – sako J. Kaminskas.

Brangiai perka banko „produktą“, tačiau jaučiasi dėkingi

Pasak O. Bložienės, ypač dėl kredito ėmimo pirmame banke, kuris jį duoda, susirado įspūdis, kad žmonės, imdami paskolą, jaučiasi taip, tarsi kredito gavimas yra kažkoks pasiekimas, o ne iš banko perkamas produktas.

„Tai lemia nepasitikėjimas savimi, savo pajamomis. Tai labiau būdinga žmonėms, kurių pajamos nėra labai didelės, akiratis nelabai platus, savivertė neaukšta. Atrodytų, kad bankas daro didžiulę paslaugą, bet tai nėra paslauga, tai yra produktas, kurį tu perki, moki pinigus ir turi teises išreikšti savo reikalavimus. Manau, kad tai kyla iš finansinio raštingumo trūkumo. Nėra nei pakankamos edukacijos, nei patirties“, – kalba pašnekovė.

J. Kaminskas sako, kad įtakos turi tai, jog asmuo, besikreipiantis dėl paskolos, nežino, kokia informacija apie jį disponuoja bankas, kaip vertinamas jo kreditingumas, dėl to turi mažesnę derybinę galią, nežino, ar gaus kreditą.

Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą
© Shutterstock nuotr.

„Dėl tokios, pavadinkime, informacijos asimetrijos, žmogus linkęs kaip pasiekimą priimti tai, kad bankas, į kurį jis atėjo, suteikia jam kreditą, ir nevertina to kaip banko paslaugos, kurią jis perka.

Mūsų kompanijos sukurta programėlė „Finpass“ kaip tik sprendžia informacijos asimetrijos problemą. Ji išmaniajame įrenginyje leidžia turėti susistemintą finansinę informaciją iš bankų, joje galima peržiūrėti pajamų ir išlaidų struktūrą, kredito istoriją ir reitingą. Tai – ta pati informacija, kurią apie potencialų kredito gavėją turi bankas“, – pažymi J. Kaminskas.

Informacija iš kelių bankų – ne vieninteliai namų darbai

O. Bložienės teigimu, būsto kreditą norinčio gauti žmogaus namų darbai prasideda nuo įsivertinimo, kokį paskolos dydį jis gali „pavežti“ ir kokio dydžio įmoką gali mokėti per mėnesį.

„Pervertinę tai, kokio dydžio įmoką galės mokėti per mėnesį, žmonės neretai pamato, kad, pradėjus mokėti įmokas, tenka atsisakyti laisvalaikio pramogų, atostogų, netgi geresnės kokybės maisto produktų. Šitai nėra normalu, todėl labai svarbu tai įvertinti“, – tikina O. Bložienė.

Jai antrindamas J. Kaminskas priduria, kad, įsivertinęs savo finansinę būklę, galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus ir apsiskaičiavęs galimą savo mėnesio įmoką, žmogus turėtų imti ieškoti pasiūlymų rinkoje ir išgirsti juos bent 3–5.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Su „Icor“ susijusių įmonių aukcionuose – 13 sklypų

Su koncernu „ Icor “ susijusių bendrovių nekilnojamojo turto ( NT ) aukcione balandį bus...

Verslo centrui „Narbuto 5“ suteiktas BREEAM pastatų tvarumo sertifikatas

Baltijos šalių nekilnojamojo turto įmonių grupės „Kapitel“ išvystytam ir valdomam verslo...

Ekspertai: Klaipėdos savivaldybė turėtų pradėti nuo urbanistinės plėtros koncepcijos (1)

Klaipėdos RAT išnagrinėjo pradedamo rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos...

Pasiėmus paskolą būstui, turėjo imti ir draudimą: nauda klientui ar bankui (50)

Būstą su paskola besiruošiantis įsigyti gyventojas turėtų prisiminti, kad bankai gali...

Brangaus būsto sprendimas pasaulyje seniai surastas: ar išdrįstų to imtis naujieji Lietuvos merai (86)

Įsivaizduokite, kad savivaldybės , valstybės biudžeto lėšomis, pradeda statyti būstus,...

Top naujienos

Karbauskis: aš nematau problemų, kad mes keičiame ministrus (120)

Pirmadienis buvo paskutinė Klaipėdos uosto direktoriaus Arvydo Vaitkaus darbo diena. Susisiekimo...

Sniegas pasiekė Vilnių: snigs iki ryto (26)

Antradienio vakarą sniegas, apklojęs daugelį šalies rajonų, pasiekė sostinę. Sinoptikai teigia,...

Užkalnis apie keliautojus-nelaimėlius: jie turėtų sėdėti namuose ir mirkti savo pačių nuoduose (4)

Tai tie žmonės, kuriems visos kelionės yra viena nelaiminga istorija. Kai kitų kelionės yra...

Ministras Seimo salėje dekonstravo du didelius mitus dėl vaikų apsaugos: vis dėlto grėsmių lieka Seime neužteko balsų įstatymą priimti antradienį  (96)

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis paneigė mitą, kad dėl dabartinio...

NT ekspertas įvardijo, kiek šiemet augs būsto kainos (14)

Pirmieji šių metų mėnesiai stebino neįtikėtinu NT rinkos aktyvumu – buvo sudarytas...

Lietuvos europarlamentarai praleido itin svarbų balsavimą: Lietuvai tai gali kainuoti milijardus Guoga: ištiktų minikrizė (1001)

Europos Parlamente kelią skinasi Mobilumo paketas , kuris gali ženkliai pakenkti Lietuvos...

Daug svorio atsikračiusi vilnietė aplinkinių palaikymo nesulaukė: labiausiai žeisdavo klausimai apie sužadėtinį (10)

Agata Osinskaja yra jauna 24 metų mergina iš Vilniaus, kurią ėmė varginti vis augantis svoris....

Gyvai / LKL mūšis Alytuje: „Dzūkija“ – „Rytas“ (1)

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) antradienį Vilniaus „Rytas“ turi progą vėl sugrįžti į...

Elementarūs, tačiau vertingi dizainerės patarimai: jaunos merginos, nesirenkite lyg „bobos“ (4)

DELFI Stilius skaitytojų dėmesiui – dizainerės, stilistės Kastės Svilaitės įvaizdžio ir...

Sniegas sugrąžino chaosą į gatves – pagrindinius kelius sustabdė spūstys (6)

Pavasarišką orą visoje Lietuvoje pakeitė snygis. Vairuotojai, panašu, per kelias paskutines...