aA
Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo noru netenka galimybės paskolą gauti geresnėmis sąlygomis. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė bei finansinių technologijų įmonės „Finpass“ direktorius Justinas Kaminskas. Jo teigimu, net ir, rodos, nedidelis palūkanų skirtumas gali lemti kelių tūkstančių eurų praradimą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, net 61 proc. lietuvių būsto kreditą ima pirmame pasitaikiusiame banke, nepateikę paraiškų ir nepasidomėję sąlygomis kituose.

Lemia lojalumas, užimtumas ir klaidingi įsitikinimai

„Viena vertus, suprantu tai, nes Lietuvoje žmonės labai lojalūs. Jei kokius nors savo finansus tvarkosi viename banke, pirmiausia kreipiasi į jį ir, jei viskas atrodo tinkama, ten ir ima paskolą. Banką žmonėms pakeisti sudėtinga – tenka kitur nukreipti atlyginimą, priprasti prie naujos sistemos.

Tačiau nesikreipdami kitur žmonės nesužino kitų bankų sąlygų, o jos gali būti geresnės. Dar jie praranda galimybę iš kitų žmonių lūpų išgirsti informaciją, kas apskritai yra paskola, kokios to pasekmės. Nes pasiėmęs paskolą žmogus gauna ne tik pinigų, bet ir apribojimų, poreikį kitaip planuoti finansus“, – pažymi O. Bložienė.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© Organizatorių archyvas

J. Kaminskas pritaria, kad žmonės neretai ima paskolas tuose bankuose, per kuriuos gauna atlyginimus, nes tai patogu, susiformuoja kliento ir paslaugos tiekėjo santykis. Tačiau, pasak pašnekovo, mąstymas, kad kliento ir banko santykis duos papildomų privalumų, yra klaidingas.

„Rinkos dalyviai kaip tik siekia pritraukti naujų klientų ir gali paslaugą pasiūlyti pigiau. Dar viena priežastis, kodėl žmonės linkę imti paskolas iš bankų, kurių paslaugomis jau naudojasi, – žmonių užimtumas. Palyginti paskolų sąlygas užtrunka laiko.

Tačiau tam tikrai reikia skirti laiko, nes žmogus, nepalyginęs paslaugų įkainių, per visą paslaugos teikimo laikotarpį potencialiai gali prarasti tūkstančius eurų. Esame paskaičiavę, kad, perkant tipinį dviejų kambarių butą Vilniuje, 0,5 proc. palūkanų skirtumas lemia 7 tūkst. eurų arba dar didesnes išlaidas per visą paskolos laikotarpį“, – sako J. Kaminskas.

Brangiai perka banko „produktą“, tačiau jaučiasi dėkingi

Pasak O. Bložienės, ypač dėl kredito ėmimo pirmame banke, kuris jį duoda, susirado įspūdis, kad žmonės, imdami paskolą, jaučiasi taip, tarsi kredito gavimas yra kažkoks pasiekimas, o ne iš banko perkamas produktas.

„Tai lemia nepasitikėjimas savimi, savo pajamomis. Tai labiau būdinga žmonėms, kurių pajamos nėra labai didelės, akiratis nelabai platus, savivertė neaukšta. Atrodytų, kad bankas daro didžiulę paslaugą, bet tai nėra paslauga, tai yra produktas, kurį tu perki, moki pinigus ir turi teises išreikšti savo reikalavimus. Manau, kad tai kyla iš finansinio raštingumo trūkumo. Nėra nei pakankamos edukacijos, nei patirties“, – kalba pašnekovė.

J. Kaminskas sako, kad įtakos turi tai, jog asmuo, besikreipiantis dėl paskolos, nežino, kokia informacija apie jį disponuoja bankas, kaip vertinamas jo kreditingumas, dėl to turi mažesnę derybinę galią, nežino, ar gaus kreditą.

Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą
© Shutterstock nuotr.

„Dėl tokios, pavadinkime, informacijos asimetrijos, žmogus linkęs kaip pasiekimą priimti tai, kad bankas, į kurį jis atėjo, suteikia jam kreditą, ir nevertina to kaip banko paslaugos, kurią jis perka.

Mūsų kompanijos sukurta programėlė „Finpass“ kaip tik sprendžia informacijos asimetrijos problemą. Ji išmaniajame įrenginyje leidžia turėti susistemintą finansinę informaciją iš bankų, joje galima peržiūrėti pajamų ir išlaidų struktūrą, kredito istoriją ir reitingą. Tai – ta pati informacija, kurią apie potencialų kredito gavėją turi bankas“, – pažymi J. Kaminskas.

Informacija iš kelių bankų – ne vieninteliai namų darbai

O. Bložienės teigimu, būsto kreditą norinčio gauti žmogaus namų darbai prasideda nuo įsivertinimo, kokį paskolos dydį jis gali „pavežti“ ir kokio dydžio įmoką gali mokėti per mėnesį.

„Pervertinę tai, kokio dydžio įmoką galės mokėti per mėnesį, žmonės neretai pamato, kad, pradėjus mokėti įmokas, tenka atsisakyti laisvalaikio pramogų, atostogų, netgi geresnės kokybės maisto produktų. Šitai nėra normalu, todėl labai svarbu tai įvertinti“, – tikina O. Bložienė.

Jai antrindamas J. Kaminskas priduria, kad, įsivertinęs savo finansinę būklę, galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus ir apsiskaičiavęs galimą savo mėnesio įmoką, žmogus turėtų imti ieškoti pasiūlymų rinkoje ir išgirsti juos bent 3–5.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Regionuose auga statybų infrastruktūros paklausa

Remdamasi 2018–2021 metų šalies ekonominės raidos scenarijumi, Finansų ministerija prognozuoja...

Vilniečiams atsivers naujas traukos centras (2)

Strateginėje vietoje sostinės Konstitucijos prospekto pabaigoje įsikūręs „ Park Town “ verslo...

Skvernelis tikina, kad LEU rūmų Vilniaus savivaldybės žinion neperleis (9)

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad Lietuvos edukologijos universiteto ( LEU ) centriniai rūmai...

Perkeliant istorinės svarbos namą – nenumatytos problemos (2)

Trečiadienį, rugsėjo 19 dieną, į naują vietą buvo bandoma perkelti istorinį Kolinvudo namą,...

„Airbnb“ prisiėmė naujus įsipareigojimus dėl veiklos ES rinkoje

Po Europos Komisijos (EK) ir ES vartotojų apsaugos institucijų liepą pateikto raginimo JAV...

Top naujienos

DELFI Diena. Mikologas apie tai, ar visi grybai yra valgomi ir kaip yra rengiamasi Šventojo Tėvo vizitui

Į miškus toliau plūsta grybautojai, tačiau medikai šiemet jau neišgelbėjo kelių grybų...

Mėnesį dirbau kasininku, dabar tai sapnuoju tik košmaruose (158)

Išaušo rytas, ir pirmieji lankytojai užplūdo kuklią didelio prekybos tinklo parduotuvę netoli...

Žemaitaitis kirto Paksui atgal: išgirdę jo kalbas, įsižeidė visi partijos nariai

Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui europarlamentaro Rolando Pakso...

Vytautas Landsbergis. Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“ (75)

Vokiečių žurnale „Der Spiegel“ 1984 m. Nr. 17 paskelbto straipsnio apie Plungės ir apskritai...

Papiktino ir nustebino: užsukus į parduotuvę buvo parodytos durys (1)

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi kauniečiai, kurie mandagiai arba ne taip gražiai buvo...

Žiniasklaida: Theresai May – Merkel „pažeminimas“ atsukusi nugarą nuėjo pasisveikinti su Grybauskaite (84)

Dvi galingiausios Europos Sąjungos valstybės narės – Vokietija ir Prancūzija –...

JAV gyvenanti Seulo olimpiados herojė: ryškiausias prisiminimas – krepšininkų akibrokštas sovietams (13)

Seulo olimpinei vicečempionei ir Lietuvos rekordininkei 62 metų Laimutei Baikauskaitei trys...

DELFI skaitytojams – išskirtinė galimybė pasižvalgyti po maldos namus, kuriuose lankysis popiežius (3)

Lietuvai besiruošiant istoriniam įvykiui – popiežiaus Pranciškaus vizitui, DELFI savo...

Įvertinkite patys, kaip Labanoro giria keitėsi nuo 1984 m. iki šių dienų: viską parodo palydovinės nuotraukos (163)

Literatūroje Labanoro giria apibūdinama kaip antras pagal plotą miškų masyvas Lietuvoje. Girios...

6 minutės, po kurių medikai niekuo negali padėti: žingsniai, galintys išgelbėti gyvybę (1)

Medikai visada akcentuoja, kokia yra svarbi pirmoji pagalba, tačiau tikrai ne kiekvienas žino,...