aA
Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo noru netenka galimybės paskolą gauti geresnėmis sąlygomis. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė bei finansinių technologijų įmonės „Finpass“ direktorius Justinas Kaminskas. Jo teigimu, net ir, rodos, nedidelis palūkanų skirtumas gali lemti kelių tūkstančių eurų praradimą.
Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą
© DELFI / Karolina Pansevič

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, net 61 proc. lietuvių būsto kreditą ima pirmame pasitaikiusiame banke, nepateikę paraiškų ir nepasidomėję sąlygomis kituose.

Lemia lojalumas, užimtumas ir klaidingi įsitikinimai

„Viena vertus, suprantu tai, nes Lietuvoje žmonės labai lojalūs. Jei kokius nors savo finansus tvarkosi viename banke, pirmiausia kreipiasi į jį ir, jei viskas atrodo tinkama, ten ir ima paskolą. Banką žmonėms pakeisti sudėtinga – tenka kitur nukreipti atlyginimą, priprasti prie naujos sistemos.

Tačiau nesikreipdami kitur žmonės nesužino kitų bankų sąlygų, o jos gali būti geresnės. Dar jie praranda galimybę iš kitų žmonių lūpų išgirsti informaciją, kas apskritai yra paskola, kokios to pasekmės. Nes pasiėmęs paskolą žmogus gauna ne tik pinigų, bet ir apribojimų, poreikį kitaip planuoti finansus“, – pažymi O. Bložienė.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© Organizatorių archyvas

J. Kaminskas pritaria, kad žmonės neretai ima paskolas tuose bankuose, per kuriuos gauna atlyginimus, nes tai patogu, susiformuoja kliento ir paslaugos tiekėjo santykis. Tačiau, pasak pašnekovo, mąstymas, kad kliento ir banko santykis duos papildomų privalumų, yra klaidingas.

„Rinkos dalyviai kaip tik siekia pritraukti naujų klientų ir gali paslaugą pasiūlyti pigiau. Dar viena priežastis, kodėl žmonės linkę imti paskolas iš bankų, kurių paslaugomis jau naudojasi, – žmonių užimtumas. Palyginti paskolų sąlygas užtrunka laiko.

Tačiau tam tikrai reikia skirti laiko, nes žmogus, nepalyginęs paslaugų įkainių, per visą paslaugos teikimo laikotarpį potencialiai gali prarasti tūkstančius eurų. Esame paskaičiavę, kad, perkant tipinį dviejų kambarių butą Vilniuje, 0,5 proc. palūkanų skirtumas lemia 7 tūkst. eurų arba dar didesnes išlaidas per visą paskolos laikotarpį“, – sako J. Kaminskas.

Brangiai perka banko „produktą“, tačiau jaučiasi dėkingi

Pasak O. Bložienės, ypač dėl kredito ėmimo pirmame banke, kuris jį duoda, susirado įspūdis, kad žmonės, imdami paskolą, jaučiasi taip, tarsi kredito gavimas yra kažkoks pasiekimas, o ne iš banko perkamas produktas.

„Tai lemia nepasitikėjimas savimi, savo pajamomis. Tai labiau būdinga žmonėms, kurių pajamos nėra labai didelės, akiratis nelabai platus, savivertė neaukšta. Atrodytų, kad bankas daro didžiulę paslaugą, bet tai nėra paslauga, tai yra produktas, kurį tu perki, moki pinigus ir turi teises išreikšti savo reikalavimus. Manau, kad tai kyla iš finansinio raštingumo trūkumo. Nėra nei pakankamos edukacijos, nei patirties“, – kalba pašnekovė.

J. Kaminskas sako, kad įtakos turi tai, jog asmuo, besikreipiantis dėl paskolos, nežino, kokia informacija apie jį disponuoja bankas, kaip vertinamas jo kreditingumas, dėl to turi mažesnę derybinę galią, nežino, ar gaus kreditą.

Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą
© Shutterstock nuotr.

„Dėl tokios, pavadinkime, informacijos asimetrijos, žmogus linkęs kaip pasiekimą priimti tai, kad bankas, į kurį jis atėjo, suteikia jam kreditą, ir nevertina to kaip banko paslaugos, kurią jis perka.

Mūsų kompanijos sukurta programėlė „Finpass“ kaip tik sprendžia informacijos asimetrijos problemą. Ji išmaniajame įrenginyje leidžia turėti susistemintą finansinę informaciją iš bankų, joje galima peržiūrėti pajamų ir išlaidų struktūrą, kredito istoriją ir reitingą. Tai – ta pati informacija, kurią apie potencialų kredito gavėją turi bankas“, – pažymi J. Kaminskas.

Informacija iš kelių bankų – ne vieninteliai namų darbai

O. Bložienės teigimu, būsto kreditą norinčio gauti žmogaus namų darbai prasideda nuo įsivertinimo, kokį paskolos dydį jis gali „pavežti“ ir kokio dydžio įmoką gali mokėti per mėnesį.

„Pervertinę tai, kokio dydžio įmoką galės mokėti per mėnesį, žmonės neretai pamato, kad, pradėjus mokėti įmokas, tenka atsisakyti laisvalaikio pramogų, atostogų, netgi geresnės kokybės maisto produktų. Šitai nėra normalu, todėl labai svarbu tai įvertinti“, – tikina O. Bložienė.

Jai antrindamas J. Kaminskas priduria, kad, įsivertinęs savo finansinę būklę, galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus ir apsiskaičiavęs galimą savo mėnesio įmoką, žmogus turėtų imti ieškoti pasiūlymų rinkoje ir išgirsti juos bent 3–5.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Už apleistą Druskininkų sanatoriją „Nemunas“ pasiūlyta 3,63 mln. eurų: tikėtina, virs butais (47)

Penktadienį pasibaigusiame buvusios Druskininkų sanatorijos „ Nemunas “ aukcione už...

Šalia Ukmergės plento planuojamos 370 butų kvartalo statybos: dėl kamščių bus tariamasi (174)

Ukmergės plento pašonėje, Bendoriuose, planuojama statyti naują daugiabučių namų kvartalą,...

Apartamentų statybai Palangoje „Inžinerinė grupė“ siekia pritraukti iki 4,3 mln. eurų (1)

Bendrovė „Inžinerinė grupė“ sutelktinio finansavimo platformoje „Rontgen“ siekia...

Buvusį Klaipėdos policijos pastatą įsigijo transporto nuomos įmonė „Aug rent“ (1)

Buvusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą už 358 tūkst. eurų...

SEB bankas: gyventojai aktyviau skolinasi būstui ir įsigyja brangesnius pirkinius (1)

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį gyventojai ir toliau išliko aktyvūs būsto...

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (38)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (1)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (195)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (34)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (60)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (998)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (167)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...