Daugiabučiais namais, jei jų neprižiūri administruojanti bendrovė,
rūpinasi bendrijos. Tačiau ne kartą skelbtos istorijos, kad bendrijų pirmininkai ne tik nesirūpina turtu, bet ir piktnaudžiauja pareigomis, o gyventojai neturi kur kreiptis.
Bendrijas vienijančių Būsto rūmų iniciatyva Seimui pateikti siūlymai keisti pirmininkų rinkimo tvarką, kad šiuos būtų galima samdyti, o ne rinkti tik iš bendrijos narių.
„Pirmininku išrenka mokytoją ar santechniką, o jis visiškai nežino, kaip priimti, atleisti iš darbo, kaip planuoti pinigus. Nėra mechanizmo, kaip juos mokyti, o mes to pasigendame“, – teigė Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Tarp kitų siūlymų – galimybė bendrijos susirinkimų sprendimus, pagal Civilinį kodeksą, apskųsti teismui. O sprendimų teisę suteikti ir patalpų savininkams, kuriuos siūloma vadinti bendraturčiais, bet šie neprivalėtų įstoti į bendriją.
Šie, o ir kiti siūlymai guli Seime dar nuo 2007-ųjų, tačiau Seimo salės jie nepasiekia. Dabartinis Seimo aplinkos komiteto vadovas sako, kad įstatymu siekiama sureguliuoti visų bendrijų veiklos principus – ne tik daugiabučių, bet ir garažų, sodų ar kitų, o sprendžiant daugiabučių klausimą, kartu pasirūpinti ir renovacija.
„Labai norėtųsi su šituo įstatymo projektu susieti Civilinio kodekso pataisą, kuri įpareigotų kiekvieną gyventoją, šiuo atveju – daugiabučio namo gyventoją, rūpintis savo arba to turto fizine būsena, įpareigoti kaupti amortizacines lėšas. Tada atsirastų galimybė lengviau kalbėtis su bankais, kad namas būtų renovuojamas, taisomas, rekonstruojamas ir panašiai“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Seimo rudens sesijoje daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo svarstymas numatytas lapkritį. Lietuvoje daugiabučių namų bendrijas įsteigę iki penktadalio daugiabučių gyventojų.
