Architektas G.Natkevičius įsitikinęs, kad aukštybiniai pastatai Kaune bus statomi, nes tokias sąlygas diktuoja ekonomika, brangūs žemės sklypai. „Sėkmingai pastatyti tokie pastatai miestui suteikia didingumo, tampa jo ženklais, simboliais, orientyrais, pakeičia miesto mastelį. Galiausiai – padeda išsivaduoti iš provincialumo. Tai svarbus psichologinis aspektas“, – įsitikinęs architektas.
Nekilnojamojo turto bendrovės „M2 Invest“ nekilnojamojo turto plėtros direktorius Robertas Staskevičius tvirtino, kad miestui tokie statiniai – reikalingi. „Aukštybiniai pastatai – gražūs, miestą puošiantys akcentai. Tačiau jų statyba turi būti labai gerai apgalvota ekonomine prasme, juos reikia gerai išdėstyti miesto teritorijoje. Dangoraižiai neturėtų užgožti miesto vertybių, o priešingai – jas pagyvinti, padaryti miestą patrauklesnį, suteikti jam savito kolorito. Taip Kaunas taptų patrauklesnis verslui“, – tvirtino R.Staskevičius.
O architektas Jurgis Bučas teigė, jog žvelgiant per ekologinių perspektyvų prizmę, Kaunui tokie statiniai nereikalingi. „Tačiau jei galvojama apie miesto modernizaciją, verslo plėtrą, gyvenimo gerovę – jie reikalingi. Jie neužima didelės teritorijos“, – aiškino J.Bučas.
Klausimas, kur laikinojoje sostinėje galima statyti aukštybinius pastatus, svarstytas keliolika metų. Sprendimas jau priimtas – patvirtintas aukštybinių pastatų išdėstymo Kaune specialusis planas. Jame numatyta, kad aukštybiniai pastatai negali iškilti Senamiestyje, Naujamiestyje ir jų apsaugos zonose. Statyti draudžiama ir teritorijose, kur yra saugomų ir saugotinų paveldo objektų, visuomeninės paskirties, mažaaukščių, daugiaaukščių statinių.
Prie paveldo objektų priskiriamose Viršutinės ir Aukštutinės terasos teritorijose rekomenduojama statyti pavienius aukštybinius pastatus. Tačiau jie turėtų būti ne aukštesni kaip atitinkamai 40 ar 60 metrų. Upių slėnių teritorijose taip pat galimos dangoraižių statybos, tik ne aukštesnių kaip 60 metrų.
Turi konkrečių siūlymų
Savivaldybės įmonės „Kauno planas“, parengusios specialųjų aukštybinių pastatų išdėstymo Kaune planą, direktorius Gediminas Šimkūnas įsitikinęs, kad svarstant dangoraižių statymo klausimą, reikėtų atsižvelgti į kultūros objektus, tokius, kaip Prisikėlimo bažnyčia. „Mes turime stiprią miesto dominantę – Prisikėlimo bažnyčią. Ar kultūrinė dominantė gali būti kažkoks daugiabutis, kuris konkuruos su Senamiesčio bokštais ir bažnyčia?“ – retoriškai klausė G.Šimkūnas. Specialiojo plano vadovas G.Šimkūnas tvirtino, kad aukštybiniai pastatai galėtų būti statomi daugelyje miesto vietų. Liktų gal tik 30 proc. Kauno teritorijos, kur dangoraižiai būtų draudžiami. „Specialiojo plano sprendimuose dangoraižius daugiausia siūloma statyti Savanorių prospekte, yra dar kelios zonos Aleksote, ties Veiverių ir Bakanausko gatvių sankryža. Kita zona Šilainiuose – Žemaičių plento ir Baltų prospekto sankryža. Šiandien yra tokie siūlymai“, – pasakojo G.Šimkūnas.
Jo teigimu, plano rengėjai siūlė aukštybinius pastatus statyti ir geležinkelio stoties teritorijoje. „Tai turėjo būti pagrindinė zona, kurioje jie galėtų iškilti. Bet Kultūros paveldo departamento specialistai užginčijo tokius siūlymus, nes dar nėra parengti Naujamiesčio ir jo apsaugos zonų reglamentai. Teko šią zoną išbraukti iš plano. Jei būtų mano valia, sugrąžinčiau šį siūlymą“, – tvirtino G.Šimkūnas.
Pašnekovas teigė, kad šiuo metu yra pateikta prašymų ir siūlymų aukštybinius pastatus statyti Naujasodyje, Dainavos rajone, keliose vietose ties Savanorių prospektu. Buvo išnagrinėtos galimybės statyti ties Verkių gatve, buvusioje „Apželdinimo tresto“ teritorijoje ir Šilainiuose, netoli „Iki“ prekybos centro.
Pasigenda aiškumo
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliūkštis specialųjų aukštybinių pastatų išdėstymo Kaune planą vertina aštuoniais balais iš dešimties. „Jame trūksta aiškumo. Plano rengėjai galėjo labiau atsižvelgti į užsienio šalių patirtį“, – sakė R.Miliūkštis.
Architektas J.Bučas įsitikinęs, kad kur galima statyti aukštybinius pastatus, ne itin gerai apsvarstyta miesto įvaizdžio ir modernizacijos požiūriu. „Verslo negalima stumti iš miesto centro, todėl aukštybinius pastatus, kuriuose paprastai jis telkiasi, reikia suburti, o ne išbarstyti. Manau, kad Vilijampolės rajone galėtų ir turėtų būti sutelkti tokie pastatai. Mano supratimu, Vilijampolė yra miesto centras, deja, apleistas ir neprestižinis. Toks sprendimas galėtų išgelbėti Senamiestį, Naujamiestį ir brangiausias miesto teritorijas“, – argumentavo J.Bučas.
Jo nuomone, taip būtų išsaugotas kultūros, istorijos paveldas, atskirta sena ir nauja, o miesto centre būtų skatinamas verslas.
Paskirtis – ne gyvenamoji
G.Šimkūno nuomone, aukštybiniai pastatai neturi tapti gyvenamosios paskirtiems statiniais. „Žmonės neturėtų gyventi kaip ereliai kalnuose. Europoje ir kitur pasaulyje gyvenamųjų aukštybinių pastatų procentas nedidelis. Jie yra komercinės paskirties, miestus puošiantys akcentai. Be to, užsienio šalių pavyzdžiai rodo, jog tokios investicijos tiek verslo, tiek estetikos prasme, formuojant miesto kraštovaizdį, yra nesėkmingos“, – teigė specialiojo plano vadovas.
Panašios nuomonės laikosi ir Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Todėl, jo manymu, reikia įvertinti poreikius – kiek iš tiesų mieste reikės tokių pastatų.
„M2 Invest“ nekilnojamojo turto plėtros direktorius R.Staskevičius pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti užsienio šalių patirties, kur aukštybiniai pastatai būdavo griaunami net neužbaigti. Toks vaizdas miesto tikrai nepuoštų.
Poveikio dar neištyrė
Paveldo specialistų manymu, idealiausia, jei aukštybiniai pastatai Kaune iškiltų toliau nuo Centro ir Senamiesčio esančiuose rajonuose.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė pabrėžė, jog iki šiol neatlikta analizė apie aukštybinių pastatų poveikį saugomoms paveldo vertybėms. „Reikia ne tik urbanistinės planinės struktūros, bet ir panoraminės. Todėl kol kas negaliu plačiau komentuoti situacijos“, – teigė I.Vaškelienė.
Architektas G.Natkevičius, kurio vadovaujama grupė rengia vadinamąjį Kauno dvynių projektą, apgailestauja,jog iki šiol nesukurta pastatų urbanistinė koncepcija. „Būtų paprasčiau, jei architektai turėtų skaitmeninį visų Kauno statinių erdvinį žemėlapį ir bet kada kompiuterio ekrane galėtų įkomponuoti savo projektuojamą objektą. Šitaip architektūros ir urbanistikos ekspertai galėtų greičiau vertinti projektus“, – įsitikinęs G.Natkevičius.
Jo nuomone, tai yra viena iš priežasčių, kodėl stringa aukštybinių pastatų statyba Kaune.
Beje, garsus norvegų architektas Nielsas Torpas pernai išsakė nuomonę, kad laikinojoje sostinėje aukštybiniai pastatai atrodytų tarsi svetimkūniai, nepritaptų bendrame miesto kontekste.
