Buvęs Jūrininkų ligoninės reabilitacijos centras Palangoje - investicijų pinklėse

Nėra dūmų be ugnies

Ne veltui sakoma: nėra dūmų be ugnies. Labai tikėtina, kad Centro ateitimi domisi ir kadenciją baigusio Prezidento dukra, tačiau, „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, praėjusią savaitę Palangos merui Vytautui Stalmokui įtakinga „Achemos“ grupė pasiūlė iš Sveikatos apsaugos ministerijos glėbio perimti Centrą į savo rankas. Tokiu atveju minėta grupė investicijoms buvusio Centro teritorijoje nepagailėtų 200-300 mln. litų.

„Jie statytų jūros vandens baseiną, viešbučius. Tada Palanga prailgintų vasaros sezoną“, - džiaugėsi pasiūlymu V.Stalmokas.

Tačiau kodėl Centro veikla buvo nutraukta? Vėl sakysime, kad valstybė nesugeba užsiimti verslu? Antra vertus, šalies piliečių gydymas – ne verslas...

Per daug patalpų

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga VL tikino, kad Centro veikla nuo šių metų pradžios nutraukta ne iš gero gyvenimo. Anot J.Sąlygos, pastatas paseno morališkai, jau netinka teikti reabilitacijos paslaugas. Sovietiniais laikais statyta gydykla kažkada dirbo net trimis pamainomis, ligonių atvykdavo iš įvairių SSRS kampelių, tai buvo viena moderniausių gydyklų šalyje. Čia buvo teikiamos reabilitacijos paslaugos visoms Palangos kurortinėms įstaigoms.

Centre buvo gydomi pacientai, sirgę įvairiomis ligomis. Teiktas reabilitacinis gydymas kardiologijos, traumatologijos ir ortopedijos, neurologijos, ginekologijos ir onkologijos ligomis sergantiems pacientams. Ši gydykla turėjo unikalius mineralinio vandens gręžinius. Net pastaraisiais metais sveikatą Centre taisėsi po 2 tūkstančius ligonių per metus. Dabar padėtis pasikeitė.

„Norint jį atgaivinti, reikėtų labai daug investuoti. Mūsų ligoninė tiek lėšų neturi. Be to, mums nebereikia tiek ploto. Per metus 11 tūkst. kv. m patalpoms šildyti išleisdavome apie 0,5 mln. Lt, taigi tiek daug mokėti nebepajėgėme. Dabar Centro likimą sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija, - sako J.Sąlyga.

Pastatą niokoja vagys

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) šiuo metu – valdžių kaitos krizė. Vieni kalbinti valdininkai net kategoriškai tvirtino, kad Centras Palangoje ministerijai nepriklauso. Galiausiai paaiškėjo, kad priklauso, tačiau kažkodėl nieko nedaroma. Ar todėl, kad neapsispręsta? Kyla abejonių.

AB „Turto bankas“ valdybos pirmininkas Jonas Budrevičius VL sakė, kad 2007 m. pabaigoje buvo gautas SAM raštas įtraukti Centrą į atnaujinamų objektų sąrašą. Tačiau būta netikslumų, trūko kai kurių dokumentų.

„Paprašėme patikslinti. Patikslintą paraišką pateikė Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas J.Sąlyga, tačiau mes negalėjome jos priimti, nes paraišką gali pateikti tik SAM. Grąžinome, o jie tyli iki šiol“, - stebisi J.Budrevičius.

SAM atstovai šią savaitę VL patikino, kad ruošiami dokumentai buvusį Centrą perduoti AB „Turto bankas“. Tik tiek. Be kita ko, atsiųstame rašte priduriama, kad pastato rekonstruoti nenumatoma, nes tam reikėtų daug lėšų. Taigi SAM iš esmės lyg ir palieka laisvą pasirinkimą naujiesiems investuotojams - savo galva Centro teritorijoje statyti, kas patiks. O gal ne?

Pagal SAM planą buvo numatyta Centrą restruktūrizuoti. Tačiau kol kas šiuo žodžiu galima pavadinti tik jo veiklos sustabdymą. Pastatas šiek tiek saugomas, tačiau per pusmetį jau išdaužta nemažai langų, mūras keliose vietose pradėtas ardyti, o pastato viduje jau neliko metalo – išplėšti radiatoriai, daug vamzdžių. Buvęs gydomojo purvo tiekėjas Algis VL sakė, kad metalas iš pastato išnyko jau pirmaisiais mėnesiais. Negaila. Blogiau yra su mineralinio vandens gręžiniais.

Gręžiniai ministerijai nebepriklauso

Kalbinamas VL J.Sąlyga tikriausiai dar nežinojo mineralinio vandens gręžinių likimo. Gydytojas tik paminėjo, kad pastaruoju metu ligoninė jais nesinaudojo dėl didelių eksploatavimo išlaidų. O štai SAM mums patvirtino, kad mineralinio vandens gręžiniai ir siurblinės Sveikatos apsaugos ministerijai nepriklauso ir nesiruošiama dėl to jaudintis.

Priminsime, kad iš viso yra šeši mineralinio vandens gręžiniai. Valstybinės įmonės „Baltijos“ poilsio namų direktoriaus pavaduotojas, buvęs Palangos meras ir medikas Remigijus Kirstukas VL pirmiausia juos ir paminėjo kaip didelę vertybę ir svarbą Palangos miestui. „Generaliniame plane ir baigiamame derinti bendrajame Palangos plane šioje teritorijoje numatyta vieta visuomeninės paskirties gydykloms“, - tikina R.Kirstukas.

Pasak R.Kirstuko, būtent dėl mineralinio vandens vonių ir gydomojo purvo kurortas turi teisę vadintis tokiu vardu. Taip yra Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose. O Palangoje? Be kita ko, gal kai kurie VL skaitytojai dar prisimena Palangoje išgauto mineralinio vandens „Ramigė“ skonį? Anot R.Kirstuko, šis vanduo panašus į „Tichę“ ir vertėtų pagalvoti apie jo gamybos atnaujinimą. Pavėluota. Anksčiau reikėjo galvoti. „Palangos savivaldybė siekė, kad Centro vietoje neatsirastų kokios nors kitos paskirties objekto“, - tarsi nujausdamas artėjančias permainas sako buvęs Palangos meras R.Kirstukas.

Kitokia ateitis ir realybė

J.Sąlyga svajoja, kad šio Centro teritorijoje iškiltų naujas, modernus Palangos ligoninės pastatas. Šiuo metu Palangos ligoninė yra už miesto ribų, važiuojant Šventosios link.

Tačiau dabartinė valdžia apie valstybės piliečių sveikatos vargus nenori net girdėti. Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo nuomonė, regis, nei SAM, nei Palangos savivaldybei nerūpi.

Kaip bus iš tikrųjų? Kol kas niekas negali to pasakyti. Pikti liežuviai plaka, kad Centras specialiai apleistas ir jau 2005-aisiais buvo planuota jį ne atnaujinti, o nustekenus privatizuoti. Atrodo, taip ir atsitiko.

Nugyventą ne tik morališkai, bet ir apleistą pastatą dėl lėšų stokos atgaivinti jau neapsimokės ir tada beliks skelbti likučių privatizavimą. O norinčiųjų įsigyti šį pastatą, kaip jau rašėme, netrūksta. Patogi vieta.

VL žiniomis, UAB „Verslavita“, įgaliota UAB „Minera“, šalia Centro įrengtus mineralinio vandens gręžinius, gamybos pastatą ir iki 2097 m. išnuomotą 2,6 ha žemės sklypą parduoda už 7 mln. Lt. Pamanysite, jog keliami kokie nors reikalavimai?

Tikrai ne. Atvirkščiai, raginama pirkti ir užsiimti, kuo širdis geidžia, - statyti prabangius viešbučius, baseinus, gyvenamuosius namus. Dar užsimenama, kad ateityje į naujųjų savininkų rankas gali patekti ir pats Centras, nes be mineralinio vandens gręžinių toks Centras praranda savo, kaip gydyklos, vertę.

Dabartinis Palangos meras V.Stalmokas VL tikino, kad su šio sklypo verslininkais dėl gręžinių naudojimo bus nesunku susitarti, tačiau jokių argumentų meras nepateikia. Kita vertus, jis nelabai ir akcentuoja būsimą gydomąją naujų investicijų paskirtį.