Kaip žinia, Lietuvoje jau kelerius metus galioja tvarka, kai jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas, ar mama yra ne vyresni kaip 36 metų, gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.
Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc.; auginančioms 1 vaiką – 20 proc.; auginančioms 2 vaikus – 25 proc.; auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Ji išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.
Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.
Norint gauti subsidiją, ypač svarbi planuojamo įsigyti būsto vieta. Šeimos subsidijos gauti negali Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei Birštono ir Neringos savivaldybėse. Tvarka galioja tik kai kuriose Palangos miesto, Utenos, Kauno, Vilniaus, Trakų ir Druskininkų rajonų savivaldybėse.
Būtent šiose teritorijose dažniausiai galima rasti NT skelbimų, kuriuose atkreipiamas dėmesys į galimybę gauti subsidiją.
„Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka sakė, kad pardavėjai, ieškodami kokiais papildomais būdais, argumentais galėtų provokuoti potencialių pirkėjų dėmesį savo parduodam būstui, dažnai nurodo, kad galima gauti valstybės subsidiją.
„Šiuo atveju svarbu yra tai, kad ne visuose rajonuose perkant būstą, subsidiją galima gauti, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Vilniaus, Trakų rajono ir pan. – subsidijos gavimas priklauso netgi nuo konkrečių rajono vietų, kuriose yra parduodamas būstas“, – pastebėjo jis.
Pirkėjų daugėja
Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone galima rasti projektą „Pakrantės alėja“. „Jaunos šeimos (asmenys iki 35 metų) gali gauti valstybės subsidiją būstui“, – nurodoma jo aprašyme.
Kaip komentavo vystytojo „Elpekas“ atstovė Ingrida Bartkutė, valstybės subsidija suinteresuoti tiek gyventojai, tiek savivaldybės.
„Idėja tikrai gera ir naudinga. Priemonės efektyvumas priklauso ir nuo pačių savivaldybių kompetencijų, veržlumo, gebėjimo tinkamai iškomunikuoti ir sukurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti rajonuose. Ypač svarbus savivaldybių bendradarbiavimas su NT vystytojais bei kitomis įmonėmis ar įstaigomis, bendruomenėmis, su visomis suinteresuotomis šalimis.
Priemone sprendžiama ne vienos konkrečios šeimos ar savivaldybės problema, priemone kuriamos galimybės kurti šeimas, verslus, mažinti socialinę atskirtį tarp regionų. Suprantama, kad priemonės įsisavinimas regionuose yra netolygus, todėl vertinti jos efektyvumą galima tik savivaldybių lygmenyje. Tačiau lyderiaujančios savivaldybės yra rodiklis, kad priemonė gali veikti ir būtina dirbti su atsiliekančiomis savivaldybėmis, galbūt padedant joms, o ne numetant kaip dar vieną neįveikiamą iššūkį“, – sakė ji.
Pašnekovė „Delfi“ pasakojo, kad pirkėjai dažnai teiraujasi, ar atitinka kriterijus, todėl tikėtina, kad priemone ir pasinaudoja.
„Esame NT vystytojai, ne konsultantai. Bet klausimų dėl subsidijų sulaukiame nemažai, tad žmonės domisi ir ieško informacijos. Pasakyti, kiek tiksliai pirkėjų pasinaudoja subsidijomis negalėtume.
Informacijos sklaida didėja apie priemonę, vis daugiau žmonių kasmet sužino apie galimybę gauti subsidiją, tad kasmet tokių pirkėjų daugėja. Praėjusiais metais Klaipėdos rajone vystytame gyvenamųjų namų rajone tokių pirkėjų buvo apie 40 proc.“, – pasakojo ji.
Kauno rajone galima rasti projektą „Mažieji Ringaudai“, kurio skelbimuose pastebima: „Galima subsidija pirmam būsto įsigijimui“. NT brokeris Mindaugas Bražiūnas sakė, kad šiame projekte subsidija naudojasi dauguma pirkėjų.
„7 iš 10 mūsų klientų pasinaudoję subsidija, džiaugiasi galėdami sutaupyti lėšų baldams, gerbūvio įsirengimui ar kitoms išlaidoms.
Mano nuomone, valstybė siekdama skatinti jaunas šeimas likti Lietuvoje ir čia kurti savo bei savo vaikų ateitį privalo tokias subsidijas siūlyti ir ateityje, nes mūsų valstybės prioritetas yra gyventojų populiacijos didėjimas. Mūsų gyventojų statistika sparčiai mažėja, tad tokia paskata yra viena iš efektyviausių norint išlaikyti savo piliečius valstybėje“, – sakė jis.
M. Bražiūnas dar sakė pastebėjęs, kad jau kelerius metus iš eilės naujos statybos namais domisi ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
„Grįžę į namus, daugelis susiranda darbą, išdirba reikiamą laikotarpį būsto kreditui gauti ir taip pat naudojasi subsidija pirmajam būstui įsigyti. Tokios subsidijos mūsų valstybei kuria didžiausią pridėtinę vertę, kadangi grįžę žmonės ne tik prisideda prie naujos darbo jėgos atsiradimo, bet ir atsiranda didesnis prekių, paslaugų vartojimas, o tai skatina mūsų ekonomika sparčiau augti“, – dėstė pašnekovas.
Dažniausiai kotedžai
Projektų, kuriuose galima pasinaudoti valstybės parama aplink Lietuvą galima rasti ir daugiau. Pavyzdžiui, Trakų rajono „Bičiulių terasose“ skelbiama apie galimybę „jaunoms šeimoms pasinaudoti valstybės teikiama būsto kredito subsidija“, Vilniaus rajono Avižienių kaime pastebima, kad „namai patenka į zoną, kurioje galima gauti subsidiją būsto įsigijimui“, o Klaipėdos rajono Klemiškėje nurodoma: „tinka pirkti su subsidija“.
Juose reklamuojami kotedžai arba individualūs gyvenamieji namai. Tuo metu naujų daugiabučių, bent jau netoli Vilniaus, pastaraisiais metais beveik nestatoma.
Pavyzdžiui, Vilniaus rajone nuo 2018 metų išduoti tik trys leidimai statyti daugiabučius namus.
2018 metais įmonei „Kerema“ leista statyti du mažaaukščius, septyniolikos butų daugiabučius gyvenamuosius namus Bendorėliuose. 2019 metais Baltojoje Vokėje leista statyti 34 butų daugiabutį namą.
Trakų rajone daugiabučius pastaraisiais metais statė dvi įmonės – „Saulės kalvos“ ir „Nemuno banga“. „Saulės kalvoms“ 2018 metais leista statyti keturis daugiabučių projektus Naujojo Lentvario kaime. „Nemuno bangai“ 2017 metais leista statyti daugiabutį Lentvaryje.
Tuo metu Elektrėnų savivaldybėje per pastaruosius 10 metų nepastatytas nė vienas daugiabutis gyvenamasis namas.
