Ministras tikisi, kad iš komercinių bankų pavyks gauti daugiau nei 0,5 mlrd. Lt paskolų.
Jo teigimu, Finansų ministerijos skaičiavimu, šiemet statybos sektorius smuks apie 40 proc., todėl esą būtina prisidėti apsaugant bent dalį šiame sektoriuje sukurtų darbo vietų. Finansų ministras Algirdas Šemeta nesiėmė spręsti, kiek žadamos priemonės galėtų sumažinti sektoriaus nuosmukį.
Dar praėjusią savaitę po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis pripažino, kad žadami pinigai „yra labai svarbūs gyvybės palaikymui".
Tačiau kol kas nėra aišku, kada jie galėtų pasiekti verslą, neparengti ir atitinkami įstatymų pakeitimai, nes ministrų kabinetas kalba apie renovavimo finansavimo keitimą. Šiuo metu valstybė yra įsipareigojusi dengti iki pusės visų daugiabučio renovavimo išlaidų, tačiau tam trūksta lėšų.
Piktinosi kalbomis tik apie statybas
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas piktinosi, kad esą didžiausias dėmesys plane yra skiriamas statybų sektoriui visiškai pamirštant apdirbamąją pramonę, kurioje dirba daugybė žmonių.
„Šiandien kalbame tik apie statybas, o apdirbamoji pramonė? Visi sako, kad yra labai sunkus laikas statybose, o kodėl šiandien nekalbama apie tuos žmones, kurie eksportuoja. Tas 100 mln. Lt skyrimas eksportui, yra arbatpinigiai. Labai svarbi ir labai gera programa, bet jeigu jūs mus pakvietėte išsakyti savo nuomonę, tai mums malonu, mes ir sakome, kad šiandien negali būti vienas monopolistinis sektorius – statybos", – piktinosi J. Karčiauskas.
Tuo tarpu ūkio ministras tvirtino, kad 100 mln. Lt planuojama skirti vien tik marketingui, o visose finansinėse priemonėse pirmenybė bus skiriama eksportui.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda savo ruožtu kritikavo renovavimo planus.
„Nekilnojamojo turto sektorius iš tiesų Lietuvai yra labai svarbus, bet tiesą sakant mane šiek tiek glumina tokie grandioziniai renovavimo planai, bet nė vieno žodžio nekalbama apie atsinaujinančios energetikos sektorių. (...) Tai yra labai svarbu, tai yra papildanti namų ūkio renovavimą priemonė ir kol kas man neteko girdėti, kad Lietuvoje bent vienas žmogus, kuris mėgina pasistatyti saulės bateriją ar naudotis geoterminiu šildymu, būtų gavęs iš valstybės bent litą", – sakė G. Nausėda.
Vyriausybė yra įsipareigojusi per metus renovuoti po 2000 daugiabučių per metus. Renovuojant tokiais tempais prireiktų bent 15 metų, nes iš viso šalyje yra apie 30 tūkst. renovuotinų daugiabučių
Verslo gaivinimo planą Vyriausybė tikisi patvirtinti per keletą savaičių, o pirmąsias lėšas skirti kovą.
