Įvertinkite būklę
Apsisprendus skirti lėšų būstui apšiltinti pirmiausia reikėtų įvertinti namo nusidėvėjimą, vietas, kur prarandama daugiausia šilumos, ir nusistatyti prioritetus: kokių namo konstrukcijų, mazgų keitimas, šiltinimas ir sandarinimas duos didžiausią rezultatą už numatytą pinigų sumą. Kitaip tariant, kaip efektyviausiai panaudoti savo pinigus.
Dar vienas prioritetinis klausimas – ryžtis būstą šiltinti vieniems ar ieškoti sutarimo su kaimynais, namo bendrija?
Kalbinti statybos specialistai teigia, jog pagrindiniai senos statybos namų apšiltinimo objektai – lyg ir visiems akivaizdūs: namo sienos, šilumą tiekiantys vamzdynai, langai, durys, namo stogas, rūsys, laiptinės ir kitos bendrojo naudojimo patalpos. Tačiau pažiūrėjus į namo termonuotrauką tampa akivaizdu, kad daugiausia šilumos namas praranda per langus ir siūles.
Sandariname siūles
Taupyti gyvenant nepakankamai šiltame būste nėra palanku sveikatai, o prisijungusiems prie šilumos tinklų šilumos vartotojams – sunkiai įgyvendinama užduotis, tad neišvengiamai tenka ieškoti kitų išeičių. Viena iš jų – buto konstrukcijų šiltinimas bei sandarinimas. Priimti tinkamą, ekonomiškai pagrįstą sprendimą šiuo atveju nėra paprasta.
„Yra tekę matyti, kad ties senos statybos daugiabučio siūlėmis susidaro varveklių, tad apie namo šilumos izoliaciją nė neverta kalbėti – per siūles į namą patenka drėgmės, be to, namas intensyviai šildo atmosferą ir tirpdo gyventojų pinigus“, – tvirtina bendrovės „Veikmės statyba“ statybų vadovas Saulius Vaitkus.
Vienas iš veiksmingesnių būdų, ne taip skausmingai ir iš karto ištuštinantis pinigines, – namo renovavimas dalimis. Pasak statybos įmonės atstovo, jeigu darbai atliekami kokybiškai, naudojant geras medžiagas ir naujas technologijas, antrą kartą už tą patį mokėti nereikės, mažės ir namo renovavimo sąmata, jei ateityje būtų sutarta renovuoti visą namą.
Tai ypač taikytina namo siūlių remontui. „Sovietų statybos daugiabučių namų siūlės buvo užpildytos specialia guma ir užlipintos skiediniu. Guma laikui bėgant sukietėjo, suaižėjo, ir dabar per ją „vaikšto“ vėjai. Stropiai pašalinus senas medžiagas ir užpildžius naujomis – juk dabar įvairių mastikų šiluminė varža būna net didesnė nei namo sienų, – būtų išties juntamas poveikis. Tokių darbų kaina tesudarytų kelis procentus viso namo renovavimo kainos, tad jeigu visuotinė užduotis – viso namo renovacija – atidedama, namo siūlių atnaujinimas yra veiksmingas sprendimas“, – teigia S. Vaitkus.
Kiauras stogas
Senos statybos namuose nepakankama šiluma dažnai skundžiasi viršutinių aukštų gyventojai. Dėl visko, žinoma, kaltas stogas. Jį taip pat galima, kai kuriais atvejais net būtina renovuoti.
Pasak bendrovės „Veikmės statyba“ statybų vadovo Algio Šilabrito, sovietmečiu statytų blokinių namų stogai – neapšiltinti, tiesiog ant stogų užpilta smėlio, užtiesta ruberoido ir užlieta smalos. „Per tokią dangą žiemą pereina šaltis, o vasarą ji neapsaugo nuo kaitros, – pabrėžia pašnekovas. – Nors namo stogas priklauso visiems, poveikį pajustų tik viršutinio aukšto gyventojai, todėl dėl šių darbų visiems susitarti būna gana sudėtinga ir bendrijų, taip šiltinančių savo namus, yra labai mažai.“
Bendru sutarimu
Kitas kalbintas individualiai dirbantis namų statybos ir remonto darbų žinovas Linas Bugenis teigia, jog vienas ekonomiškai naudingiausių sprendimų – apšiltinti namo rūsyje esančias vadinamąsias komunikacijas, šilumos tiekimo vamzdžius. „Rūsiuose kaip tik reikėtų palaikyti žemesnę temperatūrą. Apšiltinti vamzdynus – nesudėtinga, be to, medžiagos daug nekainuos, o efektas bus juntamas. Šie darbai nėra tokie sudėtingi, kad jų nesugebėtų atlikti patys namo gyventojai, nesamdydami šias paslaugas teikiančių įmonių ar individualiai dirbančių specialistų“, – mano pašnekovas.
Visi kalbinti specialistai sutaria, jog daugiabučio namo konstrukcijų šiltinimo darbais iš esmės gali užsiimti tik namo bendrija – vienas žmogus, individualiai apsišiltinęs tik savo butą, didelės ekonominės naudos neturės.
Taupome apšiltinę laiptines
O dabar metas pakalbėti apie laiptinių šiltinimą. Šiuo klausimu įdomų pasiūlymą turi mūsų pašnekovas L. Bugenis. „Ar tikrai gyventojams reikia tokio komforto laiptinėse, jeigu jie nori taupyti savo pinigus? Galbūt vietoj masyvių „spintų“ kiekviename aukšte užtektų vieno radiatoriaus laiptinės apačioje? Šiluma kyla į viršų, ir laiptinėje laikytųsi teigiama temperatūra“, – sako statybininkas.
Specialisto nuomone, šiluma laikytųsi netgi visiškai išjungus radiatorius laiptinėse, nes butų sienos atiduoda šilumą, varstomos durys į laiptinę taip pat išleidžia dalį šilumos – to pakanka minimaliai teigiamai laiptinės temperatūrai palaikyti. „Nors gražu, bet laiptines nebūtinai turėtų puošti gėlių oranžerijos, jei tikslas – sutaupyti. Žinoma, tada gyventojams reikėtų pasirūpinti dvigubomis šilumai nelaidžiomis durimis, kad per laiptinės viršuje esantį stoglangį nešviestų žvaigždės, įmontuoti sandarias, pritraukiamąsias laiptinės lauko duris“, – vardija L. Bugenis.
Šiltinimas iš išorės
Nors šiuo metu itin reklamuojamos būsto šiltinimo iš vidaus galimybės, kalbinti statybos ir remonto darbų žinovai šiuo atžvilgiu laikėsi nevienareikšmės nuomonės. „Namą reikėtų šiltinti ir saugoti iš tos pusės, iš kurios skverbiasi šaltis ir drėgmė, o ne atvirkščiai. Visi šiek tiek su statyba susidūrę žmonės žino apie tokius reiškinius kaip sienos kvėpavimas ir rasos taškas, susidarantis šalto ir šilto oro susidūrimo vietoje. Jis turi būti sienoje – betone, o sieną šiltinant iš vidaus jis geriausiu atveju „uždaromas“ ties vidine betoninės sienos riba, taip susidaro pavojus kauptis drėgmei, atsirasti pelėsiams. Be to, pradėjus vidinius sienų šiltinimo darbus, iš esmės reikia daryti kapitalinį viso buto remontą – bute juk vyksta statybos darbai, tad apie mažas šių darbų kainas nė svajoti neverta, net jei vienos sienos šiltinimas iš pradžių atrodo nedaug lėšų reikalaujantis darbas. Ar toks šiltinimas pasitvirtins ir ar gerai viskas padaryta, gyventojai pastebės ne iš karto. Jeigu po 2–3 metų atsiras pelėsių, apie jų išnaikinimo ir būsto sutvarkymo sąnaudas geriau nė nekalbėti“, – svarsto A. Šilabritas.
Pašnekovas primena, kad senovėje kai kur egzistavo toks paprotys: namą, kuriame pasirodydavo juodasis pelėsis, tiesiog sudegindavo ir statydavo naują – savo sveikatą senovėje žmonės itin vertindavo.
L. Bugenis pritaria, kad sienų, lubų ir grindų šiltinimas iš vidaus – nelabai veiksmingas.
Renkamės medžiagas
Pasak specialistų, medžiagų pasirinkimas šiuo metu toks, kad kurią nors vieną ar kitą rekomenduoti būtų rizikinga. Žmonės turėtų rūpintis, ieškoti ir rinktis patys. Name visada atsiranda vienas kitas, kuris išmano apie statybos dalykus. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad toks rūpinimasis kainuoja. Tad kartais parankiau nusisamdyti ekspertą patarėją, kuriuo pasitikima. Renkantis medžiagas išties galima sutaupyti, nes ne visos pigios medžiagos yra blogos, o keliomis šimtosiomis pagerėjusi kai kurių naujausiomis technologijomis pagamintų medžiagų šiluminė varža gyventojų net nebus pajusta, tačiau jas perkant už modernumą teks gerokai paploninti piniginę.
Yra dar daugybė kitų problemų, su kuriomis susiduria ir namą renovuoti, ir jį tik „palopyti“ sumanę gyventojai. Vis dėlto esminiai patarimai – paprasti: rinkitės tik kokybiškas medžiagas, tarkitės ar samdykite darbams atlikti patikimus specialistus arba patys tapkite statybininkais – lengvų ir ekonomiškai naudingų spendimų yra ne tiek daug, kad jų efektyvumą tikrintumėte savo kailiu, tiksliau – pinigine.