aA
Trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išsiskyrė. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvos didmiesčių būsto įperkamumas per metus smarkiai gerėjo dėl sparčiai augusių atlyginimų, tuo tarpu Taline ir Rygoje būsto kainos pralenkė atlyginimų augimą.
Būsto rinka – visų laikų pike: kaip toliau keisis kainos ir palūkanos
© DELFI / Karolina Pansevič

Vilniuje būsto įperkamumas trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek smuktelėjo dėl paspartėjusio kainų augimo, tačiau vilniečiai vis tiek gali įpirkti keturiais kvadratiniais metrais didesnį būstą nei prieš metus. Sparčiausiai būsto įperkamumas augo Kaune − net 15 punktų, Klaipėdoje gyventojų galimybės įpirkti būstą gerėjo panašiu tempu kaip ir Vilniuje“, − sako Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Kaip rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas, Baltijos šalių sostinėse įperkamumo kreivė pasuko žemyn. Per metus būsto įperkamumas Taline nukrito beveik 6 punktais, Rygoje – 8, o naujo būsto įperkamumas Latvijos sostinėje krito beveik 20 punktų.

Kur būsto kainos augo sparčiausiai?

Anot V. Šimkaus, būsto kainų tendencijos buvo gana panašios visuose penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose.

„Lietuvos didmiesčiuose vidutinė būsto kvadrato kaina didėjo panašiu tempu, apie 5-7 proc. Vilniuje būstas brango sparčiausiai per dvejus metus − apie 7 proc. Pagrindinėmis kainų augimo priežastimis ir toliau išlieka sparčiau brangstantys senos statybos butai bei auganti naujos statybos dalis sandorių struktūroje. Tuo tarpu Rygoje ir Taline būsto brangimas paspartėjo ir siekė atitinkamai 11 ir 8 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Pasak V. Šimkaus, skirtinga atlyginimų dinamika yra pagrindinis veiksnys, nulėmęs būsto įperkamumo skirtumus tarp šalių. Dėl darbuotojų trūkumo ir metų pradžioje vykusios mokesčių reformos atlyginimai į rankas Lietuvos miestuose tebeauga apie 15 proc. per metus. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje atlyginimų augimas, lyginant su pernai metais, yra prislopęs ir nuo būsto kainų augimo atsilieka 3-4 proc.

Vilniaus būsto rinka – visų laikų pike

„Panašu, kad Vilnius jau matuojasi visų laikų aktyvumo rekordą, o Klaipėdoje ir Kaune būsto rinka yra aktyviausia per pastarąjį dešimtmetį. Vertinant pagal sandorių skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų, Talino rinka net aktyvesnė nei Vilniaus. Ryga rinkos dinamiškumu vis dar atsilieka, bet, panašu, pradeda atsigauti naujo ir renovuoto būsto segmentas“, − komentuoja ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiemet stebėjome ypač stiprią paklausą būsto rinkoje. Metų pradžioje rinka, panašu, buvo prisisotinusi pasiūla, tačiau aukšti lūkesčiai, spartus atlyginimų augimas ir pelningų investicijų trūkumas lėmė išaugusią paklausą.

„Vystytojai greitai reaguoja į paklausos pokyčius ir naujų statybos leidimų vien Vilniaus mieste išduota 29 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau gali būti, kad stebime šio ekonomikos ciklo būsto rinkos piką. Ekonomika natūraliai lėtėja, atlyginimų augimas taip pat, išsikvėps ir mokesčių pakeitimų poveikis. Šie faktoriai turėtų prislopinti paklausos augimą ir įperkamumą“, − sako V. Šimkus.

Kita vertus, pasak jo, nesant rimtesnio išorės sukrėtimo, ekonomikos ir pajamų augimas gali būti spartesnis nei tikimasi, ir tai būtų teigiamas siurprizas būsto rinkai.

Ką rodo butų nuomos kainos?

„Nuomos pajamingumas, rodantis, kokią dalį buto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos, Vilniuje išlieka stabilus ir yra labai artimas istoriniam vidurkiui. Tai reiškia, kad butų nuomos kainos šalies sostinėje didėjo panašiais tempais, kaip ir jų pardavimo kaina“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, palyginimui, Kaune nuomos pajamingumas pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo, o tai reiškia, kad butai brango sparčiau nei didėjo nuomos kainos. Vis tik Kaune nuomos pajamingumas vis dar viršija 7 proc. ir yra aukščiausiais tarp didžiųjų Lietuvos miestų.

„Nuo pardavimo kainų atsiliekanti nuomos kaina signalizuotų apie perkaistančią būsto rinką ir galimai mažėsiančią jo paklausą. Kol kas to nė viename Lietuvos mieste nematome. Nors maždaug penktadalis butų įsigyjama investiciniais tikslais, panašu, kad jie sėkmingai išnuomojami, o nuomos kaina nemažėja“, − komentuoja N. Mačiulis.

Kur pasuks palūkanų kreivė?

Vidutinės būsto paskolų palūkanų normos trečiąjį ketvirtį Lietuvoje išliko nepakitusios ir siekė 2,6 proc. Latvijoje ir Estijoje jos šiek tiek didėjo ir pakilo iki 2,9 procento.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad ECB palūkanų artimiausius dvejus metus didinti neturėtų, o ir po to jų augimas bus labai nuosaikus.

„Labai žemų palūkanų aplinkoje 6 ar 7 proc. siekiantis nuomos pajamingumas išlieka gana patrauklus, tačiau reikėtų neužmiršti, kad investicijos į būstą nėra nei likvidžios, nei labai saugios. Pastaruoju metu jų patrauklumą galėjo sumažinti ir sunkiau prognozuojama mokestinė aplinka“, − teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas šeimai tampa lengviau įperkamas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
3.0556

Būstus reklamuoja galimybe gauti valstybės subsidiją: kai kuriuose projektuose tuo pasinaudoja kas antras (52)

Nekilnojamojo turto vystytojai regionuose paramą būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms išnaudoja...

Eurostatas: būsto kainų augimas Lietuvoje – vienas didžiausių ES (34)

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių...

„I Asset Management“ fondas įsigijo 2,5 tūkst. ha Latvijos miško

Investicijų valdymo bendrovės „I Asset Management“ investicijų į tvarią miškininkystę...

Palanga vilai „Auska“ ieško nuomininko (6)

119,52 tūkst. eurų per metus, arba 9,96 tūkst. eurų per mėnesį – tiek už buvusios...

Registrų centras: pirmas ketvirtis NT sandorių rinkoje buvo rezultatyvus – augo gyventojų noras investuoti

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pirmas šių metų ketvirtis išliko aktyvus – bendras...

Top naujienos

Kaip vieno ekonomisto protestas ant plauko pakabino 740 mlrd. Europos atsigavimo fondą

Berndas Lucke privertė Vokietijoje stabdyti 750 mlrd. eurų vertės koronaviruso pandemijos...

„Depo“ pirkėjui – įspūdinga bauda: klouno kaukė neapsaugo nuo koronaviruso (355)

Klouno kaukė neišgelbėjo nuo atsakomybės – į Vilniaus Ukmergės gatvėje esantį prekybos...

Tarp Europos galingųjų bręsta naujas konfliktas: netikėtos galimybės gali atsiverti ir Lietuvai (346)

Prancūzija ir Vokietija. Jei reikėtų įvardyti dvi šalis, aplink kurias sukosi didieji XIX ir XX...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Gydytoja papasakojo, kaip atrodo priklausomybės pradžia: po 20 metų tokie pacientai atvyksta į jos kabinetą (2)

„Klasikinis pacientas yra tas, kuris ateina ir pasako, kad problemų su alkoholiu pradėjo turėti...

Partnerystės įteisinimui prognozuoja liūdną ateitį: gali būti, kad politikai bus priversti balsuoti prieš savo sąžinę (560)

Visuomenę poliarizuojantis partnerystės įteisinimo klausimas vos prasidėjus Seimo pavasario...

Kautynėse iki paskutinių sekundžių „Rytas“ po trejų metų pertraukos palaužė „Žalgirį“ (323)

„Betsafe-LKL“ favoritai Kauno „Žalgirio“ (21/3) ir Vilniaus „Ryto“ (22/6) krepšininkai...

Kaip išmokyti vaikus pažinti raides: įtraukiančioms pamokoms pasitelkite namuose esančias priemones

Vaiko kalbiniams įgūdžiams didelis dėmesys skiriamas nuo pat mažens. Su vaiku kalbėdami,...

Kaip 1 dolerio vertės lusto stygius pakurstė krizę pasaulio ekonomikoje (11)

Kad suprastumėte, kodėl 450 mlrd. JAV dolerių vertės puslaidininkių pramonė nugrimzdo į...

Mokslininkas aprašė, kaip atrodys mūsų planeta po 20 metų: Černobylis nebuvo paskutinė katastrofa pasaulyje (57)

Ištrauka iš sero Davido Attenborough knygos „Gyvenimas mūsų planetoje“. Garsaus britų...