Refinansavimas – tai naujos paskolos ėmimas ir jos panaudojimas kitai paskolai ar kelioms paskoloms padengti. Šis procesas padeda sumažinti mėnesio įmokas, taip palengvinant finansinę naštą kredito turėtojui.
Supaprastintas refinansavimo procesas taikomas tais atvejais, kai: nesikeičia būsto paskolos likutis, įkeistas nekilnojamasis turtas, neilgėja likusi paskolos trukmė, taip pat proceso metu nebuvo paskolos įmokų vėlavimo ir kitų požymių, kad kredito gavėjas gali turėti sunkumų, susijusių su skolinių įsipareigojimų vykdymu.
„Lietuvos banko ir Finansų ministerijos iniciatyva keičiama būsto paskolų refinansavimo tvarka taps puikiu įrankiu gyventojams derantis su finansų įstaigomis dėl palankesnių paskolų sąlygų.
Būsto paskolų refinansavimas būtų naudingas nemažai daliai paskolų turėtojų, tačiau dėl palyginti sudėtingo ir brangaus proceso turimas paskolas vartotojai iki šiol refinansuodavo labai retai“, – dar pernai Eltai teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jis taip pat teigė manantis, kad šie pokyčiai paskatins didesnę konkurenciją tarp kredito davėjų.
Į ką dėmesį atkreipia bankai?
„Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus teigimu, refinansavimas dėl administracinių išlaidų atbaidydavo daugelį būsto paskolų turėtojų.
„Iki šiol refinansavimas būdavo kompleksiškesnis: paskolų mokėtojai turėdavo ne tik kreiptis į abu paskolos davėjus (esamą ir būsimą), bet ir apmokėti išlaidas, susijusias su nauju nekilnojamojo turto vertinimu, gauti pažymas apie paskolos likutį bei sumokėti išankstinio paskolos grąžinimo mokestį. Visa tai reikšdavo išlaidas, kurios perkopdavo ir 1000 eurų (refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą)“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas E. Jurevičius.
Nors refinansavimas ir lengvėja, tam tikri ribojimai išlieka, primena „Luminor“ atstovas. Pavyzdžiui, supaprastintu būsto paskolų refinansavimu bus galima pasinaudoti ne dažniau nei kas 2 metus, sako ekspertas.
„Be to, refinansavimo atveju paskolos gavėjas turi atitikti ir Lietuvos banko patvirtintus atsakingo skolinimo nuostatus, taip pat reikia gauti tvarias pajamas, o būsto paskolos įmokos po refinansavimo negali sudaryti daugiau nei 40 proc. kliento mėnesinių pajamų“, – pažymėjo E. Jurevičius.

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė „Delfi“ komentavo, kad bankas tiek anksčiau, tiek ir dabar peržiūri klientų būsto paskolas, jei kyla poreikis.
„Didžioji dalis jų išsprendžiama persitariant sąlygas, todėl klientui tampa neaktualu kreiptis į kitą banką dėl paskolos refinansavimo, stengiamės rasti bendrą sutarimą su mūsų klientais.
Jei klientas kreipiasi į mus dėl paskolos refinansavimo, kiekvieną prašymą vertiname individualiai ir pirmiausia svarstome, kokia yra paskolos grąžinimo rizika – kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė, taip pat įvertiname ekonominę situaciją, situaciją finansų rinkose“, – dėstė atstovė.
Atsižvelgiant į bendrą visumą, priimamas sprendimas dėl paskolos kainos. Kiekvienu atveju būsto paskolos marža yra nustatoma individualiai.
Skaičiuoja, kiek gali sumažėti banko marža

Pastebėjimais apie refinansavimo procesą pasidalijo ir „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
„2024 m. pirmoje pusėje nejautėme padidėjusio užklausų dėl būsto paskolų refinansavimo skaičiaus, šiek tiek daugiau užklausų dėl galimybės susimažinti maržą sulaukėme antroje metų pusėje.
Refinansavimo paraišką vertiname taip pat kaip vertintume galimybę suteikti paskolą naujam klientui.
Atsižvelgiame į tokius aspektus kaip žmogaus pajamas bei jam ir jo šeimai liekančią laisvą lėšų sumą po paskolų įmokų, turimus finansinius įsipareigojimus (mėnesio įmokų suma, pagal teisės aktus, negali viršyti 40 proc. gaunamų pajamų), taip pat vertiname, ar žmogus iki šiol nevėluodavo padengti turimų ar turėtų praeityje finansinių įsipareigojimų, kiek jo pajamos yra pastovios – ar nėra rizikos, kad artimiausiu metu praras pagrindinį pajamų šaltinį“, – komentavo atstovas.

Kalbėdamas apie tai, kiek marža klientui galėtų sumažėti, jis pabrėžė, kad šis dydis skiriasi nuo individualios kliento situacijos.
„Lietuvos banko duomenimis, vidutinė marža šalyje 2020 m. siekė 2,4 proc., o 2024 m. – jau 1,55 proc. Manome, jog refinansuojant paskolą, realu tikėtis maržą sumažinti bent 0,2 proc., bet tai stipriai priklauso ir nuo to, kokią maržą klientas turi.
Tarkime, jeigu žmogus ėmė paskolą palūkanų piko metu, o marža viršija 2 proc., tai jis gali tikėtis didesnio refinansavimo efekto nei žmogus, kuris būstui skolinosi vėliau ir jo marža yra artima vidutinei“, – dėstė D. Burdaitis.
Skaičiuojama, kad turint 100 tūkst. eurų paskolą 25 m. laikotarpiui ir sumažinus maržą 0,2 proc., vidutinė paskolos įmoka sumažėtų apie 11 eurų, o per 25 m. būtų sutaupyta 3400 eurų.
Skaičiuojama, kad turint 100 tūkst. eurų paskolą 25 m. laikotarpiui ir sumažinus maržą 0,2 proc., vidutinė paskolos įmoka sumažėtų apie 11 eurų, o per 25 m. būtų sutaupyta 3400 eurų.
Lietuvos bankas vardija, kada yra verta refinansuoti jau turimą būsto kreditą:
rinkoje siūloma mažesnė palūkanų norma arba marža nei pagal turimą kredito sutartį;
nusprendžiate keisti būsto paskolos sutartyje nustatytą palūkanų normos rūšį;
jūsų kreditingumas pagerėjo (pvz., išaugo pajamos, įkeisto būsto kaina ar kita), palyginti su kreditingumu, buvusiu būsto paskolos ėmimo metu.
Pabrėžiama, kad būsto paskolos refinansavimas neigiamai nepaveiks kredito istorijos. Lietuvos banko teigimu, verta nepabijoti kreiptis ir į esamą kredito davėją dėl palankesnių kredito sąlygų.
„Delfi“ primena, kad 2024 m. spalio 17 d. Seimo priimtas Su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymo pakeitimo projektas supaprastino paskolų refinansavimo procesą.