aA
Praėję metai Lietuvos būsto rinkai buvo neeiliniai, o paskutinis ketvirtis viršijo visus lūkesčius. Didėjanti paklausa ir vos iš paskos spėjanti pasiūla lėmė būsto kainų augimą, tačiau gyventojų pajamos augo dar sparčiau, todėl būsto įperkamumas išliko rekordiškai aukštas. Užvertus rekordinius metus, kyla klausimas − ko galima tikėtis šiemet.
Daugiabučiai
Daugiabučiai
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Spartus pajamų augimas ir teigiami lūkesčiai augino paklausą, tad gyventojai, bent jau didžiuosiuose miestuose, pirko viską, kas statoma. Vilniaus būsto rinka, ko gero, buvo aktyviausia istorijoje“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak jo, paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo parduoti net 3339 butai, iš kurių beveik pusė buvo pastatyti naujai. Naujos statybos sandorių skaičius augo penktadaliu jau ir nuo taip aukšto lygio. 2018 m. būta susirūpinimo, kad susidarys būsto perteklius, tačiau per praėjusius metus būsto „sandėlis“ susitraukė.

„Būsto kainos Vilniuje augo beveik 10 proc. per metus. Ir naujos, ir senos statybos būstai, skaičiuojant atskirai, brango mažiau, tačiau didėjantis brangesnių butų svoris traukė vidutinę kainą į viršų. Nepaisant to, dėl spartaus pajamų augimo ir santykinai mažų palūkanų įperkamumas išliko arti istorinių aukštumų. Vilniečiai uždirbo vidutiniškai 40 proc. daugiau nei minimaliai reikalinga įsigyti 55 kv. m. būstą“, − sako V. Šimkus.

Būsto įperkamumo indeksas: ko tikėtis po rekordinių metų?

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, Kaune būsto rinkoje taip pat buvo karšta. Naujų būstų pardavimai pralenkė prieškrizinį piką, o senesnės statybos pardavimai išliko aukštame lygyje. Būsto įperkamumas Kaune išlieka aukščiausias iš visų didmiesčių – čia jis siekia net 206 punktus. Darbo užmokestis Kaune augo sparčiai, beveik 15 proc., nedaug atsiliko ir vidutinės būsto kainos su 12,4 proc. augimu.

„Klaipėda šiek tiek iškrito iš konteksto metų gale su ramesne būsto rinka. Sandorių skaičius uostamiestyje išliko gana stabilus, kainos vidutiniškai didėjo 2,5 procento. Atlyginimų augimas buvo mažesnis nei kituose didmiesčiuose, bet vis dar dviženklis. Dėl šių veiksnių Klaipėdoje būsto įperkamumas didėjo sparčiausiai ir Klaipėda praktiškai pasivijo Kauną“, − sako V. Šimkus.

Kokia situacija Taline ir Rygoje?

Taline įsibėgėjus būsto kainų augimui, lyginant su atlyginimais, būsto įperkamumas krenta jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, skaičiuoja „Swedbank“ ekonomistai. Kainos augo beveik 9 procentiniais punktais sparčiau nei atlyginimai, tačiau Talino gyventojų galimybės įpirkti būstą išlieka panašios kaip ir vilniečių.

Rygoje būsto įperkamumas išlieka aukščiausias iš Baltijos šalių sostinių – čia būsto kainų ir atlyginimų augimas per metus siekė panašų 6 procentų tempą.

„Įperkamumo indeksas Rygoje šiek tiek ūgtelėjo dėl mažesnių palūkanų. Latvijos sostinės rinka išlieka mažiausiai aktyvi, tūkstančiui gyventojų Rygoje tenka dvigubai mažiau sandorių nei Vilniuje ar Taline“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Kaip būsto rinką paveiks koronavirusas?

„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad šių metų pradžia būsto rinkoje vėl išsiskyrė aktyvumu ir kainų augimu. Visgi šias tendencijas netrukus turėtų prigesinti pasaulyje prasidėjusi pandemija bei dėl jos kilsiančios neigiamos pasekmės ekonomikai.

„Būsto įperkamumas Lietuvoje yra arti rekordinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose miestuose – arti istorinio vidurkio. Tai reiškia, kad būstas nėra pervertinas, ir jo kainos pastaraisiais metais didėjo drauge su nuomos kainomis bei atlyginimais ir atspindėjo realią, o ne spekuliacinę paklausą“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, vis tik karantinas, baimės dėl ateities ir galimas pajamų susvyravimas, tikėtina, kuriam laikui įšaldys būsto rinką. Tačiau net ir krentant sandorių skaičiui, prielaidų ryškiai kainų korekcijai nėra.

Remiantis „Swedbank“ skaičiavimais, nuomos pajamingumo rodiklis šiuo metu Vilniuje siekia beveik 6 proc., Kaune 7,2 proc, Klaipėdoje – 6,5 procento. Šis rodiklis parodo, kokią dalį buto kainos sudaro metinės pajamos iš jo nuomos.

„Nepaisant, tikėtina, įtemptų šių metų, vidutiniu laikotarpiu aktyvumą būsto rinkoje turėtų palaikyti fundamentali paklausa – didėjantis gyventojų skaičius ir galimybės, aukštas įperkamumas bei žemos palūkanos“, − komentuoja N. Mačiulis.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, pasaulis susiduria su modernioje istorijoje nepatirtu šoku ir atsaku į jį. Tačiau priešingai nei 2008-ųjų krizės išvakarėse ir gyventojai, ir įmonės Lietuvoje yra gerai pasiruošę, ekonomika išlieka subalansuota ir neperkaitus. Ekonominio sukrėtimo turbūt išvengti nepavyks, bet kol kas nėra priežasčių, dėl ko jis turėtų palikti ilgalaikius randus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

Buvusį Vilniaus rajono policijos pastatą įsigijo „Synergy development“ (1)

Buvusį Vilniaus rajono policijos komisariato pastatą Herkaus Manto gatvėje, šalia Kalvarijų...

„Workland“ perka UMA centrus Vilniuje ir Taline

Visapusiškai aprūpintų biurų centrus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje valdanti bendrovė „...

Kur gyvens į Lietuvą atvykstantys baltarusiai: ruošiami nauji objektai, populiarėja kitoks būsto konceptas (343)

Į Lietuvą iš Baltarusijos persikeliančios IT bendrovės dairosi ir senų, ir naujų būstų...

„Citus“: vietoj mokymo centro Naujininkuose iškils daugiabučiai

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro aukcione Naujininkų padalinį netoli Vilniaus...

„Citadele“ bankas finansuoja 8,6 mln. eurų vertės logistikos centro WESTHUB statybas

„Citadele“ bankas ir „Kamida NT“ susitarė dėl 8,6 mln. EUR finansavimo Kaune statomam A...

Top naujienos

Dėl tvoros pasienyje – daugiau klausimų nei atsakymų: kodėl iš tiesų koncertina aptverti vos keli kilometrai? (578)

Migrantų krizė išpopuliarino iki tol retesnį žodį – koncertina . Kitaip, nei įprasta...

Akcininkų konfliktas „Panevėžio keliuose“: prabilo apie milijoninę žalą ir patyčias (41)

Šių metų vasario 8 dieną vieną didžiausių Panevėžio darbdavių „Panevėžio kelius“...

Skvernelio ir Karbauskio konfliktas – vis aršesnis: feisbuko įraše aiški nuoroda (119)

Atrodo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio ir LVŽS...

Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, nemirė nė vienas žmogus papildyta (32)

Praėjusią parą, antradienį, Lietuvoje patvirtinti 337 nauji koronaviruso ( COVID-19 ) atvejai,...

Izraelis sako nustatęs didžiausią virusą nešiojančios populiacijos dalį papildyta (72)

Izraelyje ypatingais atvejais nuo koronaviruso bus skiepijami vaikai nuo 5 m. amžiaus,...

The Economist | D+

Pasaulis ne visas vakcinas nuo COVID-19 pripažįsta vienodai: kurios atveria daugiausia vartų

Galimai geriausiu testu popandeminiam pasauliui taps tarptautinių kelionių sugrįžimo mastas. 2020...

Antradienį sulaikytas 171 migrantas, jų skaičius šiemet perkopė 3 tūkst. (81)

Praėjusią parą, antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 171 iš Baltarusijos...

Pasaulinį maisto tiekimą žlugdo sausros, potvyniai ir šalnos: gresia dar didesnis kainų augimas (62)

Ekstremalios orų sąlygos visame pasaulyje kenkia pasėliams, grasindamos tolesne maisto infliacija...

Ne, Macronas neatsisakė „sveikatos paso“ idėjos tik todėl, kad šalyje kilo protestai (8)

Socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiama, esą Prancūzija , susidūrusi su didžiuliu gyventojų...

Bidenas: Putinas turi realią problemą (152)

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį apkaltino savo Rusijos kolegą siekiant sutrikdyti 2022 m....