aA
Įsivaizduokite, kad savivaldybės, valstybės biudžeto lėšomis, pradeda statyti būstus, kuriuose žmonės gali gyventi visą gyvenimą. Tiesa, tokie būstai neparduodami, neatiduodami, o nuomojami. Ekonomistai į tokius pamąstymus žvelgia itin įtariai ir sako, kad Lietuva turi rimtesnių problemų, o vietoje municipalinių būstų šalyje turėtų būti statomi nauji darželiai.
D. Dargio nuotr.
D. Dargio nuotr.

Iniciatyvos turi imtis savivaldybės

Municipalinio būsto projektus Lietuva šiuo metu dar tik atranda, sako specialistai. Štai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugo Statulevičiaus teigimu, tokie projektai ypatingai populiarūs užsienyje, kol Lietuvoje, tuo tarpu, teisinė bazė tik ruošiama.

Visus taškus ant „i“ šioje vietoje, kuomet savivaldybė užsiima statybomis, o paskui pastatytus būstus išnuomoja, ir turėtų susidėlioti pačios savivaldybės, teigė specialistas. Jo nuomone, yra keletas būdų, kaip Lietuvioje tokie projektai galėtų būti vystomi.

„Vienas tokių – savivaldybei statyti pačiai ir valdyti pačiai, kitas – statyti pačiai, bet valdymą perduoti kitai įmonei, kuri užsiimtų būstų nuoma, priežiūra ir pan. Trečias modelis – projektą daryti pavesti privačiam verslui“, – apie tokių projektų vystymą Lietuvos rinkoje kalbėjo M.Statulevičius.

Svarbu pabrėžti, kad municipalinis būstas nėra lygus socialiniam būstui.

„Socialinio būsto nuomą pilnai dengia valstybė, o žmogus moka tik dalį komunalinių mokesčių. Tai jautrioms grupėms nukreiptas projektas, kurios negali įsigyti ir nuomotis būsto“, – skirtumus aiškino specialistas.

Gelbėtų nuo emigracijos

Municipalinis būstas, pasak M.Statulevičiaus, yra labai tikslingas ir turi savo misiją.

„Tokiu būdu norima sulaikyti jaunas šeimas, savo srities profesionalus tam tikrame mieste likti ir dirbti, pasiūlyti jiems prieinamą būstą. Būtent būsto prieinamumas yra viena iš kritinių priežasčių, kodėl žmonės palieka savo miestus, šalis“, – aiškino M.Statulevičius ir sakė, kad net ir nuomojantis tokį būstą iš savivaldybės gyventojas dar galėtų gauti dalinį nuomos kainos finansavimą.

Tiesa, pasaulinės rinkos praktikoje savivaldybės nuosavybės būstus daugiausia gali nuomotis jaunos šeimos, tam tikrų profesijų atstovai.

„Tarkime, mokytojai, sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai, gaisrininkai, policininkai, vidaus reikalų sistemos darbuotojai, kurių pajamos mažesnės nei vidurkis, bet jie yra gyvybiškai reikalingi. Taip savivaldybės į miestus pritrauktų žmones ir juos išlaikytų“, – sakė specialistas.

Anot jo, savivaldybės pastatyto būsto nuomos kainos neturėtų labai skirtis nuo esančių rinkoje. Jos turėtų būti tik šiek tiek mažesnės.

„Nuomos kaina būtų artima rinkos kainai, bet žmogus mokėtų tik dalį kainos: dalį finansuotų valstybė, dalį savivaldybė, o likusią mokėtų pats žmogus“, – teigė M.Statulevičius.

Kištųsi į rinkos reguliavimą?

Jei savivaldybės pačios imtųsi NT vystymo bei pradėtų nustatitinėti būsto nuomos kainas, NT rinkai tai didelio poveikio nepadarytų, tikino asociacijos vadovas.

„Mastelis tikrai nebūtų didelis. Tuo labiau, kad būstai būtų skiriami tik tam tikrus kriterijus atitinkančioms šeimoms, kurios šiaip ar taip neateidavo į NT rinką, o tiesiog išvažiuodavo kitur, nelegaliai nuomodavosi.

Tada jie taptų rinkos dalyviais ir mokėtų mokesčius.

Savivaldybė per gyventojų pajamų mokestį (GPM), vartojimą, susigrąžintų tas sumas, kurios yra lengvatiškai dengiamos ar dalinai finansuojamos miunicipalinio būsto nuomos mokesčio“, – sakė M.Statulevičius ir pridūrė, kad savivaldybės, šiuo atveju, turėtų matuoti ne tik ekonominę, bet ir socialinę naudą, gyventojams siūlant būstą mainais į tai, kad šie neišvyktų.

Pasisakė R.Šimašius ir A.Zuokas

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ apie municipalinių būstų poreikį Lietuvoje kalbėjosi ir kandidatai į Vilniaus miesto merus Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas.

Štai pastarojo teigimu, Vilniuje tokio būsto statymas – labai reikalingas.

„Tai yra statomi pastatai, kuriuose žmonės gali gyventi nors ir visą gyvenimą. Tame name butai nepardavinėjami, o tik nuomojami. Taip yra Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Anglijoje ir pan.,“, – užsienio šalių pavyzdžius vardino jis.

A.Zuokas sakė, kad pirmieji municipalinių pastatų projektai buvo suprojektuoti dar pirmosios jo kadencijos, einant Vilniaus miesto mero pareigas, metu.

„Mes siūlėmė penkis pastatus. Manau, tie projektai turėtų būti įgyvendinti. Vėliau municipalinis fondas turėtų būti tolygiai išdėliotas visose skirtingose Vilniaus miesto vietose. Tai reiškia, kad tada jaunam žmogui nebereikia eiti į banką ir imti paskolos bei pririšti save prie konkrečios gyvenamosios vietos“, – sakė jis.

Jo teigimu, iš pradžių jauna šeima galėtų išsinuomoti vieno ar dviejų kambarių būstą, vėliau, jei būtų poreikis, kraustytis į didesnį, trijų ar keturių kambarių būstą. Taip pat savo gyvenamą vietą keisti pagal tai, kur žmonės dirba.

Artūras Zuokas, Remigijus Šimašius
Artūras Zuokas, Remigijus Šimašius
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak A.Zuoko, tokie municipaliniai fondai turėtų atsirasti ir kituose didžiuosiuose miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

R.Šimašius sakė, kad tokiame A.Zuoko pasiūlyme logikos įžvelgia, tačiau, jo teigimu, Vilniuje jau yra rasti sprendimai. Pasak jo, reikėtų dairytis ne į naujų būstų statybą, o būstų nuomos galimybių ieškoti jau pastatytame NT.

„Dabar mes keliskart sumažinome socialinio būsto laukiančiųjų eilę. Daugeliu atveju, tai ne tik dėl to, kad buvo įrengti seniau apleisti būstai, bet yra skiriama per 3 tūkst. kompensacijų už būsto nuomą privačiame sektoriuje. Tai išskaidrina rinką, nes kompensacijos mokamos legalioje rinkoje“, – sakė R.Šimašius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia 10 762 asmenų ir šeimų.

Įžvelgia ir didesnių problemų

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas ar savivaldybės turėtų pasiraitoti rankoves ir imtis municipalinių projektų statybos, sakė, kad viskas priklauso nuo to, apie kurį miestą kalbėtume, tačiau jis pasakojo šiandien Lietuvoje matantis daugiau ir didesnių problemų.

Jo teigimu, Vilniuje ir Kaune reikėtų investuoti į modernių bendrabučių statybą, kur studentai galėtų gyventi ne po 4-6 asmenis, bet po vieną, kas yra priimta Vakarų Europoje.

„Socialinį būstą, vargu ar būtų tikslingą statyti, nes Vilniuje žemė labai brangi, o tokiu būdu statybos labai išbrangtų. O šiuo metu mes turime didesnių prioritetų: nėra statomi darželiai, mokyklos, trūksta kitos infrastruktūros mieste“, – sakė Ž.Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, kalbant apie mažesnius miestus, pasak ekonomisto, municipalinius būstus būtų paprasčiau surasti pasitelkiant jau esamą būsto fondą, o, idealiu atveju, net keisti bendrą rinkos reguliavimą.

„Pirmiausia, mano manymu, reikėtų nuomos rinkos reguliavimą padaryti labiau lankstų ir, tuo pačiu, sugriežtinti kai kuriuos dalykus.

Ne paslaptis, kad kai kurie gyventojai baiminasi nuomoti būstą šeimoms su vaikais, ypatingai, gaunančioms mažesnes pajamas. Pagal dabartinius įstatymus, juos iškelti yra neįmanoma, todėl tokios šeimos paprasčiausiai neturi kito pasirinkimo ir nedalyvauja nuomos rinkoje, nors gavusios papildomą kompensaciją iš valstybės, jos pačios galėtų susirasti būstą ir jį nuomotis. Tai būtų žymiai pigiau nei statyti naujus būstus“, – aiškino ekonomistas.

Kiti prioritetai, anot jo, jau esamų būstų apšiltinimai, kvartalų renovacijos.

„Netgi žmonės, kurie uždirba vidutines pajamas ar šiek tiek mažesnes, jie, dažnu atveju, ypatingai Vilniuje, gyvena tokiomis sąlygomis, kuriomis retas kuris gyvena Europos Sąjungoje, nekalbant apie Mikučius, Šnipiškes, kur žmones net neturi vandens savo būstuose“, – lygino jis ir sakė nesiūlantis „mesti krūvos pinigų ir statyti tokius būstus“.

Kalbant apie Vilnių, šiam miestui tokie municipalinių būstų projektai taip pat nėra reikalingi.

„Čia ir taip imigruoja daugiau žmonių, nei emigruoja. Vėliau tokiuose miestuose ir tokio tipo pastatuose formuojasi netgi getai. Tikrai nereikia kurti naujų taborų“, – sakė Ž.Mauricas.

Tikisi, kad sureguliuos NT rinką

Kaip pasakojo M.Statulevičius, municipalinis būstas populiarus daugelyje Europos šalių.

„Visa Vakarų Europa turi tokius būstus: Vokietija – daugiausia municipalinio būsto fondo turinti valstybė, Austrija, Italija, Prancūzija, Amerika. Niujorke daug yra tokio būsto“, – šalis ir miestus vardino specialistas.

Kaip pasakojo, Niujorke yra sudaryta ir atskira kainodara, kada žmogus gali pretenduoti į vieno, dviejų kambarių būstą ir kada nebetenka teisės tokiu būstu naudotis“, – teigė jis.

Kalbant apie Lietuvos kaimynus latvius ir estus, kol kas jie taip pat, kaip ir Lietuva, praktikos tokiuose projektuose neturi.

„Tik užuomazgos“, – aiškino M.Statulevičius.

Štai Berlyne 2018 metų kovą iš viso buvo galima išsinuomoti 1,6 mln. būstų, iš kurių maždaug ketvirtadalis priklausė šešioms savivaldybės įkurtoms įmonėms arba municipalinio būsto nuomos programoms.

Įdomu tai, kad savivaldybių įkurtos būsto nuomos bendrovės yra pelno siekiančios nepriklausomos įmonės, tačiau jų akcijos priklauso miestui.

Thelocal.de buvo teigiama, kad šios įmonės buvo įkurtos, nes valdžia paprasčiausiai norėjo sumažinti miesto skolas, tačiau, galiausiai, dabar tikimasi, kad municipalinių būstų nuoma padės sureguliuoti ir stabilizuoti miesto NT rinką.

Planuojama, kad 2021-ųjų pabaigoje municiapalinio būsto fondas Berlyne bus padidintas dar 40 tūkst. naujų butų, o iš jų apie 30 tūkst. bus naujos statybos.

Tiesa, kaip teigiama naujinų portale, toks užsibrėžtas tikslas iš tiesų ambicingas, tačiau judama reikiama linke.

2019-ųjų pabaigoje šešios valstybinės įmonės planuoja pradėti dar 20 tūkst. naujų butų statybas. Tuo pat metu apie 14 tūkst. municipalinių butų statyba bus užbaigta. 2021-aisiais taip pat planuojama dar 10 tūkst. butų įsigyti.

Numatoma, kad dalis butų bus išnuomoti tikslinėms žmonių grupėms, pavyzdžiui, benamiams, pabėgėliams ar studentams.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.6154

Dešimtmetį naujo NT burbulo belaukiant – kodėl pradėjo kilti nerimas? (134)

Žmonės yra labai inertiški padarai. Po kokio nors rimtesnio sukrėtimo visi laukia, kad jis...

Baigiamas Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektavimo etapas, bet darbai neprasidės

Vykdydami sutartinius įsipareigojimus Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos techninio...

Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos projektui siekiama gauti statybos leidimą

Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos techninis projektas jau baigtas rengti ir artimiausiu metu...

LRT būstinės architektūros konkursui pateikti penki pasiūlymai

Lietuvos radijo ir televizijos ( LRT ) naujos būstinės sostinės Konarskio gatvėje architektūros...

Vilniaus miesto savivaldybė: britų įmonė pateikė geriausią geležinkelio stoties idėją (5)

Geriausiu naujojo Vilniaus geležinkelio stoties komplekso „Vilnius connect“ architektūros...

Top naujienos

Per slaptą operaciją Vilniuje įkliuvo 4 policininkai: metę darbus kaip skėriai puldavo stabdyti automobilių (92)

Po itin slaptos operacijos Vilniaus apskrities policijos pareigūnai buvo priversti sulaikyti net...

Degalinėse – ilgai nematytos kainos: brangimą lemia ne tik nafta (94)

Dyzelio kaina populiariuose degalinių tinkluose jau sukasi apie 1,25 euro už litrą, benzinas –...

Po žinomo Panevėžio verslininko mirties nuo COVID-19 aiškėja skaudžios aplinkybės: teko imtis kraštutinių priemonių (867)

Klastingojo COVID-19 pražudytą žinomą Panevėžio verslininką Aidą Nauronį šiandien...

Tyrimas: Lavrovas su meiluže mėgaujasi įspūdinga prabanga (554)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas į oficialias diplomatines komandiruotes...

Modesta Meškė | D+

Nežinantiems, ką rengtis šiemet – paltą ar striukę? Stilistė turi dvi žinias: viena gerą, kitą – blogą (1)

Šaltasis metų sezonas nieko nelaukęs atskubėjo jau dabar. Su juo staiga pamiršome lengvesnius...

Atkeliauja sausesni orai (3)

Pagaliau ciklonai iš Lietuvos pasitraukė. Kartu su jai iškeliavo ir lietaus debesys.

Odontologas tai vadina dar viena epidemija: į ligonines kai kurie atvyksta be 5 dantų (114)

Vilniaus universiteto Odontologijos instituto dėstytojas gydytojas odontologas Vytenis Almonaitis...

„Netflix“ filme – buvusio JAV pareigūno liudijimas apie Lietuvoje kalintą teroristą (211)

Amerkiečių kompanijos „Netflix“ sukurtame dokumentiniame filme buvęs Federalinio tyrimų biuro...

Šįvakar sostinės padangė nusidažė ryškiausiomis spalvomis: Vingio parke vyko tryliktoji „Vilniaus fejerija“ (101)

Šiandien, rugsėjo 25-ąją, Vingio parke vyko XIII tarptautinis fejerverų festivalis „Vilniaus...

Justina Asakavičiūtė | D+

Afganistano moterų realybė: seksas pagal Civilinį kodeksą ir mirties bausmė už išdavystę

Kaip reaguotumėte, jei jums staiga lieptų išeiti iš patalpos, nes joje sėdi vyras? Dar baisiau,...