– Kaip plėtojama būsto, biurų ir prekybos centrų statyba Baltarusijoje?
– Pastaraisiais metais Baltarusijoje sparčiai augančiai būsto statybai pasaulinė finansinė krizė beveik neturi įtakos. Kasmet valstybiniai namų statybos planai didėja. Pernai iš viso pastatyta ir atiduota eksploatuoti 6 mln. kvadratinių metrų ploto butų ir namų, o šiemet planuojama pastatyti apie 8 mln. kvadratinių metrų. Nedidelei valstybei tai palyginti įspūdingi skaičiai.
Baltarusijos nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, pernai per tris ketvirčius eksploatuoti atiduota 4,7 mln. kvadratinių metrų ploto gyvenamojo būsto. Palyginti su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2009-aisiais būsto statyba išaugo 15,6 proc.
Laukiantiesiems eilėse socialiniam būstui gauti ar siekiantiesiems pagerinti gyvenimo sąlygas valstybė pernai pastatė 2,7 mln. kvadratinių metrų ploto būsto. Vien sostinėje Minske pernai planuota pastatyti 1,2 mln. kvadratinių metrų ploto būsto.
Statybų tempai ir poreikis tokie, kad vietos statybos organizacijoms trūksta pajėgumų atlikti darbus – vėluoja projektavimo darbai, plėtrą lėtina statybos aikštelių įsisavinimas. Per ketverius metus – nuo 2006 iki 2010 metų – iš viso bus pastatyta 26 mln. kvadratinių metrų ploto būsto.
Į sunkią padėtį šiandien yra patekę Baltarusijos gamybininkai, eksportuojantys statybines medžiagas į Rusiją. Šioje šalyje 3–4 kartus sumažėjo baltarusiškų statybinių medžiagų paklausa, krito kainos. Bet šio sektoriaus įmonės ieško ir randa alternatyvių eksporto kelių į kitas valstybes.
Pagrindinės Baltarusijos statybos ir architektūros ministerijos veiklos kryptys 2010 metais liks tokios pačios, kaip ir pernai: bus tęsiama ministerijai pavaldžių įmonių gamybinės ir techninės bazės modernizacija, didelės apimties investicinių projektų įgyvendinimas, bus didinama komfortiško, energiškai efektyvaus, kaina prieinamesnio būsto statyba.
Praėjusiais metais kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose per devynis mėnesius pastatyta 1,8 mln. kvadratinių metrų ploto būsto – 100,2 proc. metinio plano. Žemės ūkio organizacijose pastatyti 4875 gyvenamieji butai bei namai. Individualūs statytojai per ataskaitinį laikotarpį pastatė 1,6 mln. kvadratinių metrų ploto namų, tai sudaro 35,5 proc. visų naujų šalies statybų. Pagal 2009 metų Valstybės investicijų programą planuota pastatyti 551 objektą. Iš jų 253 baigti ir pradėti eksploatuoti.
Statybų sektoriaus dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) nuolat didėja. 2005 metais statybos dalis BVP sudarė 6,9 proc., 2006-aisiais – 7,9 proc., 2007-aisiais – 8,5 proc., 2008-aisiais – 9,4 proc., o per praėjusių metų devynis mėnesius ji išaugo iki 11,5 proc. Tai buvo pasiekta daugiausia dėl spartesnio statybos ir montavimo darbų augimo bendrame investicijų į pagrindinį kapitalą portfelyje.
– Kaip Jūsų šalyje veikia statybų ir būsto kreditavimo sistema?
– Baltarusijoje sukurta lengvatinių būsto kreditų sistema tiems piliečiams, kurie registruoti įskaitoje būsto sąlygoms gerinti. Lengvatinės paskolos tokiems gyventojams suteikiamos 20 metų laikotarpiui, taikant 5 proc. metines palūkanų normas. Daugiausia tokiomis sąlygomis naudojasi didelės šeimos. Kitiems piliečiams būsto paskolų palūkanos dėl tarptautinės ekonominės krizės išaugo iki 23–28 proc. (Baltarusijos rubliais).
Valstybės biudžeto išlaidos lengvatinėms būsto paskoloms suteikti netrukus gali pasiekti pačių lengvatinių kreditų apimtis. Dėl šios priežasties plėtojami nauji būsto statybų finansavimo mechanizmai ir taip mažinama našta biudžetui. Visų pirma būsto statybai finansuoti ketinama panaudoti pačių gyventojų santaupas kaip įmokos dalį.
Lapkričio mėnesį prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimu buvo sugriežtinti reikalavimai norintiesiems patekti į eilę būsto sąlygoms gerinti. Šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad norinčiųjų patekti į eilę gauti lengvatinius kreditus būstui nemažėja, nepaisant nuolat kylančių būsto statybos apimčių.
Per pastaruosius kelerius metus skaičius tų, kuriems reikia gerinti gyvenimo sąlygas, iš esmės nepasikeitė. Eilėje laukia maždaug 700 tūkst. gyventojų, nors būsto statybos apimtys per 2008 metus, palyginti su 2003-iaisiais, išaugo 1,7 karto. Tai sudaro iki 5,7 mln. kvadratinių metrų ploto gyvenamojo būsto.
Viena pagrindinių problemų ieškant alternatyvių būsto statybos kreditavimo finansavimo šaltinių yra nepakankamai išplėtota hipotekos sistema. Trūksta ilgalaikių kreditavimo išteklių, o palūkanų normos aukštos. Šiame kontekste reikėtų didinti socialinio būsto statybą teikiant galimybę jį nuomotis.
Artimiausiais metais Minske planuojama pastatyti eksperimentinį namą, skirtą nekomercinei būsto nuomai. Preliminariais skaičiavimais, gyventojų išlaidos nekomercinei būsto nuomai bus 2–2,5 karto mažesnės negu įmokos už lengvatines paskolas.
– Kokios numatomos nekilnojamojo turto plėtros perspektyvos dalyvaujant užsienio investuotojams?
– Užsienio investuotojai aktyviai dalyvauja įgyvendinant būsto projektus Baltarusijoje. 2009 metų pradžioje vyriausybė patvirtino daugiau kaip 200 investicinių projektų, kuriuose dalyvauja tiesioginės užsienio investicijos. Šis sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant į investuotojų siūlymus bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis bei pramonės žinybomis įvairiose srityse, įskaitant gyvenamąją statybą. Tokių siūlymų sąrašas didėja.
Paminėčiau projektą Minske, Nugalėtojų prospekte, kuriame dalyvauja Kinijos bankas „Eximbank“. Čia statomas 650 tūkst. kvadratinių metrų ploto gyvenamosios paskirties kompleksas. Minske, netoli komplekso „Minsk-Arena“, Maskvos investicijų ir plėtros bendrovė planuoja statyti 400 tūkst. kvadratinių metrų ploto gyvenamųjų namų kvartalą, taip pat kitą 115 tūkst. kvadratinių metrų ploto kvartalą. Šalia šios statybų aikštelės 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto būsto statys arabų investuotojas.
Minsko priemiestyje, šalia žiedinio kelio, planuojama steigti golfo aikštyną su gyvenamųjų namų kompleksu. Jo statyboje dalyvaus investuotojai iš Didžiosios Britanijos, Ukrainos bei Rusijos.
Stambūs nekilnojamojo turto projektai bus įgyvendinami Minske šalia Nacionalinės bibliotekos. Čia planuojama statyti 500 tūkst. kvadratinių metrų ploto gyvenamųjų ir socialinės infrastruktūros pastatų 15–20 hektarų teritorijoje.
– Kokie reikšmingesni investiciniai projektai, pradėti Baltarusijoje, yra finansuojami Lietuvos investuotojų?
– Preliminariais duomenimis, bendros lietuvių investicijos į Baltarusiją 2009 metais gali siekti 30 mln. JAV dolerių, iš jų tiesioginės investicijos – iki 25 mln. JAV dolerių.
Per devynis praėjusių metų mėnesius iš Lietuvos planuota sulaukti 13 mln. JAV dolerių investicijų, tačiau investuota kur kas daugiau – 26,99 mln. JAV dolerių. Lietuva pagal investicijų apimtis užima dešimtą vietą tarp 53 šalių.
Tiesioginių investicijų planuota 8 mln. JAV dolerių, o investuota 23,99 mln. Pagal šiuos rodiklius Lietuva yra septinta tarp 53 šalių.
2008–2009 metais Lietuvos bendrovės pradėjo septynis didelius investicinius statybos projektus Baltarusijoje už 518 mln. JAV dolerių. Tai prekybos bei pramogų ir sporto centrai, viešbučiai, transporto ir logistikos tinklo plėtra.
Susiklosčius palankioms sąlygoms ir įsivyravus ekonomikos stabilumui, Lietuvos investicijos Baltarusijoje galėtų sudaryti iki 20 mln. JAV dolerių, iš jų tiesioginės investicijos – iki 18 mln. JAV dolerių.
– Kaip pavyksta suderinti Baltarusijos ir Europos Sąjungos standartus statybų srityje?
– Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad nuo 2010 metų sausio šalies statybų srityje įsigaliojo Europos standartai. Pasak jo, toks žingsnis reikštų tikrą proveržį.
Prezidentas paaiškino, kad Baltarusijoje su statybų pramone siejamos didelės viltys: statyba – tai lokomotyvas, kuris ištrauks ekonomiką iš krizės. Prezidentas pasisako už naujų šiuolaikiškų europietiškų statybos medžiagų ir technologijų naudojimą Baltarusijoje, atsisakant senų atgyvenusių.
– Kaip plėtojamas viešbučių verslas?
– Viešbučių plėtra – viena sudėtingiausių problemų šalyje, stabdanti turizmo raidą. Šiuo metu daugumoje didžiųjų miestų labai trūksta viešbučių. Daugelis didžiųjų viešbučių nepajėgūs aptarnauti augančio svečių srauto. Prasta ir teikiamų paslaugų kokybė, nuo šiuolaikiškų atsiliekanti kone puse amžiaus. Dauguma viešbučių Baltarusijoje buvo pastatyti apie 1960–1970 metus, o nuo 1990-ųjų naujų viešbučių pastatyta beveik nebuvo.
Visoje šalyje labai prastai išplėtota pakelės viešbučių ir kempingų infrastruktūra. Tai išties keista, turint galvoje, kad Baltarusija – transporto tranzito šalis ir čia išplėtotas automobilių kelių tinklas. Akivaizdu, kad šaliai verkiant reikia didelių, naujų, šiuolaikiškų viešbučių. Viso kito nekilnojamojo turto plėtra gerokai aplenkė viešbučių sektorių. Mažmeninės prekybos centrų, naujų biurų, restoranų ir kitų komercinių objektų statybos šalyje sėkmingai plėtojamos jau keletą metų, o viešbučių ir sandėlių sektorius stokojo investuotojų dėmesio.
Suvokdami šias problemas valstybės vadovai paskelbė remsiantys tuos užsienio investuotojus, kurie dalyvaus viešbučių verslo plėtroje.
Pastaruoju metu užsienio investuotojai iš tiesų atvyko į šalį siūlydami įdomius aukščiausios kategorijos viešbučių projektus. Tačiau pirmąjį stambų viešbučio projektą įgyvendino Baltarusijos verslininkai, sumanę atstatyti 1941 metais sugriautą viešbutį „Europa“. Jis tapo pirmuoju penkių žvaigždučių klasės viešbučiu šalyje. Šiuo metu viešbutyje yra 68 kambariai, tarp jų ir prezidentinis. Iš viso „Europa“ gali priimti 118 svečių.
2007 metais atidarytas ir keturių žvaigždučių klasės viešbutis „Viktorija“. 2008 metais duris atvėrė viešbutis „Crowne Plaza Minsk“, kurį valdo įmonių grupė „Princess“. Viešbutis, kuriame yra 115 kambarių, buvo statomas aštuonerius metus ir kainavo 50 mln. JAV dolerių.
Pradėtas statyti penkių žvaigždučių klasės 240 kambarių viešbutis, valdomas tarptautinio operatoriaus „Hayat“. Investuotojai įsipareigoja jį baigti statyti 2011-aisiais. Netrukus ketinama pradėti statyti penkių žvaigždučių klasės „Kempinski“ viešbutį netoli Respublikos rūmų.
Daugiafunkcį verslo kompleksą su viešbučiu 7 hektarų sklype Nepriklausomybės prospekte, šalia Nacionalinės bibliotekos, planuoja statyti Irano kompanija „Cason“. Numatoma, kad projektas gali kainuoti maždaug 100–225 mln. JAV dolerių.
Naujas viešbutis bus pastatytas Kirovo ir Lenino gatvių sankirtoje. Projektą realizuos Jungtinių Arabų Emyratų statybos bendrovė „Al-Kudra“.
Pagal bendrąjį plėtros planą Minske planuojama pastatyti viešbučių, kurie vienu metu galėtų priimti iki 9 tūkst. svečių.
Deja, kol kas visiškai nėra jokių vidutinės klasės – trijų žvaigždučių – viešbučių projektų. Nėra abejonių, kad Minske, tuo labiau kituose Baltarusijos miestuose, tokių viešbučių paklausa yra didžiausia ir investuoti į juos bus ne taip rizikinga.
– Kokiuose Baltarusijos miestuose perspektyviausia investuoti į viešbučių verslą?
– Tai viešbučiai provincijos miestuose, ypač pasienyje: Breste, Gardine. Aktuali pakelės viešbučių, motelių, kempingų statyba. Beje, šioje srityje valstybė žada visokeriopą paramą.
Kviečiame steigti viešbučius miestuose, turinčiuose istorinę bei architektūrinę reikšmę. Tai Nesvyžius, Mir, Polockas, Naugardukas, Zaslavlis, Pinskas. Pageidautini viešbučiai gamtos apsuptyje: Naročyje, prie Braslavos ežerų, Belovežo bei Naliboksko giriose ir kt. Pigių jaunimo nakvynės namų šalyje apskritai nėra. Užmiesčių poilsio zonose jų irgi labai trūksta.
Taigi galime pakankamai užtikrintai prognozuoti, kad mūsų šalis turi visas sąlygas sparčiai plėtoti viešbučių verslą. Netolimoje ateityje tikimės daugiau investuotojų iš arabų šalių, Vidurio Rytų šalių, Rusijos, Izraelio ir Europos.
