Nors ir krizė, bet kainos ne kris, o kils

„Dabar labai įdomus laikotarpis, daug iššūkių, reikia daug jėgų išgyventi. Kažkas panašaus buvo 2008-2009 metais, tada buvo finansinė krizė, dabar šiek tiek kitokie sukrėtimai. Bet manau, kad mes visi išgyvensime. Išgyvenome ne vieną tokią krizę, išgyvensime ir šitą“, – optimistiškai nusiteikęs buvo A. Avulis.

Tačiau jis patikino, jog būsto kainos tikrai nekris apie 40 proc., kaip buvo per ekonominę krizę, priešingai – jos didės.

„Dabar kitaip, dabar kainos kyla. Dabar kitas iššūkis, kad pakankamai daug butų parduota iš brėžinių ir juos reikia pastatyti. Manau, kad didesnė pusė parduotų naujų butų dar yra popieriuje, apie 20 proc. yra baigimo stadijoje, o 70-80 proc. dar reikia pastatyti.

Ir kai dramatiškai kyla armatūros kainos, kai trūksta kai kurių žaliavų, tai nėra labai aišku, kokia kaina pavyks užbaigti tas statybas ir gali būti, kad jas pabaigus pamatysime, jog išleidome daugiau pinigų nei surinkome už tuos butus. Nes butai daugeliu atveju beveik visi parduoti, o juos pastatyti dabar reikia žymiai aukštesnėmis kainomis“, – aiškino A. Avulis.

Kai kurios žaliavos brango ir 80 proc. ir pagrindinė to priežastis – karas Ukrainoje.

„Mes turėjome nusistovėjusius tiekimo ryšius iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos. Pavyzdžiui, metalo 80-90 proc. gaudavome iš tų šaltinių, iš kurių dabar nėra tiekimo. Taigi, reikia ieškoti naujų tiekimo kanalų, jų kol kas nėra, todėl plieno armatūros kaina staiga padvigubėjo per kelias savaites. Ir šiltinimo medžiaga polisterolas, jis išvis dingo, jo nėra“, – kalbėjo verslininkas.

Todėl jis tvirtino, kad visi pirkėjai, kurie naujus butus pirko dar iš brėžinių, jau yra informuoti, kad planuotas įkurtuves teks nukelti.

„Visi terminai atidėti mažiausiai trims mėnesiams, o kartais ir šešiems. Mes irgi išsiuntėme laiškus savo klientams, atsiprašėme, pasakėme, kad labai apgailestaujame, bet tikrai negalėsime padaryti laiku, nes kai kurių medžiagų tiesiog nėra.

Ar pirkėjams teks primokėti už brangiau pastatytą būstą? Mes to nedarysime, bet negaliu garantuoti už kitus rinkos dalyvius. Kiekviena kompanija turi tam tikrą strategiją, pati priims sprendimus, ar reikalauti iš pirkėjų primokėti, ar pati amortizuos tas netektis ir žiūrės labiau į perspektyvą, o ne vienkartinį projektą“, – teigė A. Avulis.

Sunku priimti sprendimą dėl sandorio

Jis prognozavo, kad situacija turėtų stabilizuotis per 3-6 mėnesius, kai NT vystytojams pavyks rasti naujus žaliavų tiekimo kanalus. Tačiau viena aišku, kad tos žaliavos tikrai bus brangesnės nei iki šiol, tad kokia bus naujų projektų kaina?

„Didelė. Dabar Vilniuje naujos statybos būstas su pilna apdaila jau kainuoja apie 3000 eurų už kvadratinį metrą. Tai yra labai daug, mes jau baigiame pasivyti skandinaviškų šalių lygį, mums nelabai daug trūksta iki vokiškų kainų lygio“, – neslėpė A. Avulis.

Paklaustas, kiek būstas kainuos po pusmečio, kai situacija stabilizuos, kai bus sutvarkytos žaliavų tiekimo grandinės, „Hanner“ valdybos pirmininkas konkrečių skaičių nesiryžo įvardyti.

„Nesu tas, kuris mato ateitį. Galiu pasakyti, kad gali dar kainos kažkiek didėti dabar, bet nemanau, kad tokia tendencija išsilaikys labai ilgoje distancijoje.

Visada NT rinkoje yra tam tikra riba, iki kurios gali kelti kainas, o po to tiesiog nustoja pirkti. Manau, kad mes esame labai netoli tos ribos, kai žmonės pagalvos, ar pirkti būstą, o gal verta dabar nuomotis. Manau, kad mes kalbame apie intervalą maždaug 10-15 proc. ir tame intervale turbūt atsiras reakcija iš būsto pirkėjų, kad jie nuspręs geriau palaukti, o ne pirkti“, – dėstė verslininkas.

Paprašytas pridėti ranką prie širdies ir nuoširdžiai patarti, ar dabar yra tinkamas metas įsigyti būstą, ar ji labiau verta nuomotis, A. Avulis neslėpė, jog viskas priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių.

„Jei jos nėra labai didelės, tai gal reikėtų šiuo momentu palaukti“, – patarė A. Avulis.

Delfi interviu. Kas laukia būsto rinkos?

Kita vertus, anot jo, reikia įvertinti ir tai, kad šiandien pinigai dar yra labai pigūs, kad reikia mažai mokėti už paskolas.

„Pinigų brangimo tendencija buvo iki karo, bet jam prasidėjus nėra kalbos apie pinigų brangimą.

Jų kaip tik bus prispausdinta dar daugiau, nes reikės atstatyti tai, kas sugriauta. Tačiau šiai dienai vis dar aktuali darbo jėgos trūkumo problema. Tai reiškia, kad kils atlyginimai Lietuvoje. Jei jie kils, tai mes pasieksime tą ribą, kad atlyginimai bus tiek dideli, kad būstas vėl pasidarys įperkamas. Šiai dienai išgyvename tokį periodą, kad labai sunku priimti sprendimą. Ir man sunku duoti patarimą, nes yra labai daug aplinkybių. Bet sakyčiau, kad jei turi pakankamai pinigų, reikia pirkti, o jei nėra pakankamai, tai gal to nereikėtų daryti“, – dėstė pašnekovas.

Negauna leidimų statyti

A. Avulis taip pat įsitikinęs, jog karas parodė, kad jau laikas keisti praktiką, kai parduodamas dar nepastatytas būstas.

„Jei neturime medžiagų ir žaliavų, tai negalime šiandien pardavinėti ir po metų atsiprašinėti, kad gal nepataikėme, blogai susiskaičiavome.

Matyt, greitai ateis laikas, kai pirma reikės pastatyti namus, tada žinosime, už kiek pastatėme ir tada galėsime pardavinėti. Ir tada visiems bus labai gerai ir ramu. Lietuvoje buvo įprotis, jis yra ir daugelyje šalių, kai pradedamas projektas, jis paskelbiamas ir žmonės rezervuojasi būstą, laukia, kol bus pastatytas. Bet šiuo metu, kai toks neapibrėžtumas, reikėtų keisti tą praktiką ir palaukti, kol būstas bus pastatytas“, – įsitikinęs A. Avulis.

Jo teigimu, būsto kainos Lietuvoje kyla ne tik dėl karo sukeltų pasekmių, bet ir todėl, kad naujų butų trūksta – paklausa viršija pasiūlą.

„Visos problemos dėl karo yra laikinos, bet yra kita problema, kuri mūsų politikų ir Vyriausybės rankose.

Šiai dienai turime tokią situaciją, kad mums daug ko neleidžia daryti. Pavyzdžiui, neleidžia statyti namų tikrąja to žodžio prasme. Kokio 1 dieną įsigaliojo tokia Žemės įstatymo pataisa ir mes turime antra kartą primokėti už žemę. Įstatymas įsigaliojo, o tvarkos nėra, o kol nesusimokėjai, tol neišduoda statybos leidimo. Nuo kovo 1 dienos nė vieno statybos leidimo nėra išduota. Mes maldaujame, kad duokite mums leidimą, bet mums jo neduoda. Reikia supaprastinti tvarką, sumažinti biurokratiją ir tada mes pasiūlysime daugiau būsto. Jei jei bus didesnė pasiūla, tai garantuoju, kad kainos eis žemyn. Žaliavos brangios šiandien, bet karas baigsis, baigsis kataklizmai ir sugrįšime į normalų gyvenimą“, – aiškino A. Avulis.

Per metus reikėtų pastatyti 7000 butų

Jis įvardijo ir skaičius. Anot jo, šiai dienai Vilniuje pasiūlyta naujų 2500 butų, prieš metus pasiūla buvo 5000 butų.

„Tai šiandien pasiūla sumažėjusi du kartus, o jei pasiūla mažėja, tai kainos kyla. Vienintelis būdas stabilizuoti kainas yra didinti pasiūlą didinti. Jei per metus Vilniuje, pirminėje rinkoje, pasiūloje turėtume 7000 naujų butų, tada galima tikėtis, kad kainos nekils, stabilizuosis ir gal net mažės“, – išeitį nurodė verslininkas.

Ir nors jis turi begalę sumanymų, kai pasiūlą padidinti, A. Avulis tvirtino, kad pagrindinis kliuvinys yra biurokratija.

„Rinka yra be galo maža ir joje yra pilna kliūčių ir trukdymų. Neleidžia mums statyti. Noriu sąžiningai atsakyti, jei gautume leidimų, statytume daugiau. Jei būtų didesnė pasiūla, nebūtų tokio ažiotažo dėl kainų“, – akcentavo A. Avulis.

Jo pavardė skambėjo ir prieš kelis mėnesius STT pradėtame plataus masto tyrime Vilniaus institucijose, atsakingose už teritorijų planavimą ir statybų valstybinę priežiūrą, tarp jų – ir Vilniaus savivaldybėje.

„Aš esu labai aktyvus žmogus ir daug kur dalyvauju. Tame tyrime nieko neveikiau. Aš daug žinau ir galiu daug ką pasakyti, kaip kas vyksta. Gal aš esu pakankamai naudingas žmogus tiems, kurie nori kovoti su korupcija, iš aš mielai padėsiu ir padėjau, tą darysiu ateityje. Bet noriu pasakyti, kad korupcija šiandien ne pati didžiausia problema statybose, šiandien didžiausia problema biurokratija, kai viena institucija siunčia pas kitą ir mes vaikštome mėnesių mėnesiais ir negauname nei atsakymų, nei leidimų“, – apgailestavo A. Avulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją