Praėjusį rudenį prie Baltijos jūros didelį žemės sklypą Papės kaime Latvijoje nusipirkę Švedijoje gyvenantys lietuviai Liuda ir Kazimieras Baltrušiai iki šiol negali suvokti, pagal ką čia nustatoma nekilnojamojo turto vertė.
1,92 hektaro žemės sklypas su gyvenamuoju nameliu jiems kainavo 350 tūkst. litų. Už tokią sumą lietuviai Švedijoje jūros pakrantėje galėtų įpirkti vos kelis arus.
„Jeigu Švedijoje kam pasakyčiau, kad už pusės kilometro nuo paplūdimio turiu prie ežero prisišliejusį maždaug dviejų hektarų ploto žemės sklypą, visi manytų, jog esu milijardierius”, – teigė K.Baltrušis.
K.Baltrušis sako suprantantis, kodėl žemė Švedijoje kainuoja daug brangiau nei Latvijoje: „Švedija – turtinga valstybė, nepalyginti didesnė gyventojų perkamoji galia.” Tačiau jis negali paaiškinti Lietuvoje ir Latvijoje parduodamų sklypų kainų skirtumo.
Pavyzdžiui, Lietuvoje apie 300 metrų nuo jūros nutolęs 1,14 hektaro žemės sklypas parduodamas už beveik 2,3 mln. litų – po 20 tūkst. litų už arą.
Anot Algimanto Bružo, Klaipėdos regiono nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” vadovo, realiai žemės kaina Latvijos Papės kaime ir Lietuvos pajūryje skiriasi tik keletą kartų, nes žemės ūkio paskirties sklypai Būtingėje buvo parduoti po 3 tūkst. litų už arą ir net pigiau.
„Mano manymu, Latvijos pajūryje žemė kainuoja daug mažiau todėl, kad pirkėjus iš Lietuvos pirmiausia stabdo svetimos šalies įstatymų nežinojimas, Papės kaime taikomi agresyvios plėtros apribojimai. Nežinomybė atšaldo pirkėjus nuo žemės įsigijimo Latvijoje”, - teigia jis.
