Situaciją nekilnojamojo turto rinkoje 2021 metais itin gerai iliustruoja pinigų sumos, kurios buvo išleistos būstui įsigyti. Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bendras pinigų srautas per metus atitinkamai išaugo net 41 proc., 38 proc. ir 35 proc. ir tuo pačiu Lietuvoje bei Estijoje būstui įsigyti išleistų pinigų suma pasiekė visų laikų aukštumas.
„Žinoma, prie šio augimo prisidėjo ne tik aukštas būsto rinkos aktyvumas, bet ir sparčiai augančios būsto kainos. Lietuvos sostinėje 2021 metais buvo užfiksuotas daugiau nei 23 proc. butų pardavimo kainų augimas, kuris yra didžiausias nuo pat 2007 metų. Taline taip pat užfiksuotas itin solidus 15 proc. butų kainų augimas, kuris leido šiam miestui išlaikyti lyderio poziciją, jei lyginti vidutines butų pardavimo kainas.
Rygoje praėjusiais metais būsto rinkoje optimizmo buvo šiek tiek mažiau nei Vilniuje ar Taline, tačiau ir šiame mieste visuose segmentuose buvo fiksuojamas spartus kainų augimas ir per praėjusius metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 11 proc. Ryga ir toliau išlieka statistiškai pigiausia Baltijos šalių sostine, o atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais Vilniuje ir Taline butų pardavimo kainų augimas buvo didesnis, tai atotrūkis tarp šių miestų dar labiau išaugo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Tačiau būtent Latvijos sostinė turi didžiausią būsto rinkos plėtros potencialą, kurį gali padėti realizuoti jau faktiškai vykstančios investicijos į biurų segmentą. Ir nors šiame mieste 2021 metais šiuolaikiškų naujų biurų buvo pasiūlyta tik viename projekte („The Icon“ – rekonstruotas senos statybos administracinis pastatas centrinėje miesto dalyje), tačiau šiuo metu vykstančios naujų biurų projektų statybos suteikia gerokai daugiau optimizmo. Planuojama, kad 2022-2023 metais šiame mieste turėtų būti įgyvendintas reikšmingas naujų biurų projektų skaičius, kuriuose rinkai bus pasiūlytas virš 130,000 kv. m biurų ploto.
„Toks pasiūlos šuolis atvers realias galimybes tiek vietinių, tiek užsienietiškų įmonių plėtrai šiame mieste. O naujos ir gerai apmokamos darbo vietos turėtų suteikti papildomo stimulo ir būsto segmentui. Kad Rygos nekilnojamojo turto rinkos potencialas yra neišnaudotas ir domina investuotojus, rodo į šio didžiausio Baltijos šalių miesto rinką žengiantis lietuvių valdomas kapitalas.
Būtent biurų ir būsto rinkos sinergiją eilę metų stebime Vilniuje ir Taline, kuriuose biurų segmento plėtros apimtys daugiau nei įspūdingos ir pritraukia vis daugiau užsienio kapitalo įmonių ir tuo pačiu prisideda prie šių miestų gyventojų skaičiaus augimo. Vien per 2022 metus Talino ir Vilniaus rinkos pasipildys po 80,000-90,000 kv. m naujo biurų ploto“, – sako R. Reginis
2021 metais industrinių patalpų sektorius Baltijos šalyse turėjo visas sąlygas sparčiam augimui. Galėjome stebėti kaip buvo įgyvendinami įvairūs gamybinės paskirties projektai, logistikos centrai, „stock-office“ tipo projektai, ne tik Baltijos šalių sostinių regionuose, bet ir kituose didesniuose miestuose bei jų apylinkėse (Kaune, Klaipėdoje, Liepojoje ir kt.).
„Augantis vartojimas ir besiplečianti elektroninė prekyba suteikė stimulo ne tik didesnių logistikos projektų statyboms, bet ir smulkesnių multifunkcinės paskirties projektų, orientuotų arčiau galutinio produkcijos vartotojo, plėtrai. Sandėliavimo patalpų paklausą gerai iliustruoja ir itin žemas laisvų patalpų lygis, kuris Baltijos šalių sostinėse 2021 metų pabaigoje sudarė nuo 1,5 proc. iki 4,0 proc. Tačiau spartesnei sandėliavimo paskirties objektų plėtrai koją kiša vangus nuomos kainų augimas, kuris pastaruoju metu sparčiai atsilieka nuo statybos kaštų augimo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Kad 2021 metai buvo itin aktyvūs Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, rodo ir bendros investicijų apimtys į tokio turto įsigijimą. Pavyzdžiui, per 2021 metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos) už 413 mln. eurų. Už 2021 metais įsigytą turtą sumokėta beveik 19 proc. daugiau nei 2020 metais ir tai yra antras rezultatyviausias metinis rezultatas per visą šalies istoriją. O jeigu vertinti ne pagal bendrą investicijų sumą, o pagal įsigytų objektų ir skirtingų investuotojų skaičių, tai 2021 metai šiuolaikiško ir pajamas generuojančio komercinio nekilnojamojo turto rinkoje istoriškai buvo patys aktyviausi. 2021 metais investicijų apimtimis išsiskyrė Latvija, kurios sostinėje buvo sudaryti iš ties įspūdingi sandoriai: „ALFA“ prekybos centro, „Jauna Teika“ biurų komplekso ar „Dreilini“ logistikos komplekso įsigijimas. 2021 metais investuotojus domino įvairiausio komercinio nekilnojamojo turto įsigijimas Baltijos šalyse: nuo mažesnių iki stambių objektų ne tik sostinėse, bet ir kituose šalių regionuose.
Šių metų pradžioje 2022 metams gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos atrodė pakankamai geros. Nors 2020 metais smogusi pandemija tikrai sukėlė nemažai iššūkių beveik visiems nekilnojamojo turto sektoriams, tačiau 2021 metais rinkos dalyvių nuotaikos iš esmės buvo optimistinės.
„Net tie sektoriai, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos (dalis prekybinių patalpų, pramogų erdvių ar į užsienio turistus orientuoti viešbučiai šalies didmiesčiuose), 2021 metais jau galėjo jaustis šiek tiek tvirčiau ir planuoti spartesnį atsigavimą 2022 metais. Tuo tarpu likę nekilnojamojo turto sektoriai 2021 metais išgyveno net per daug gerus laikus, kuomet būsto, komercinės paskirties nekilnojamojo turto ar žemės sklypų paklausai staiga šokus aukštyn, susidarė pasiūlos trūkumas ir pardavimo kainos šoktelėjo į visų laikų aukštumas
O kaip atrodo išbalansuota ir ne itin tvariai auganti rinka, praėjusiais metais parodė visa Lietuvos būsto nekilnojamojo turto rinka: nuo šalies didmiesčių iki kurortinių regionų. Bet kokiu atveju, beveik visi fundamentalūs nekilnojamojo rinką skatinantys veiksniai žadėjo veikti ir 2022 metais bei leido tikėtis dar geresnių rezultatų“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.
Tačiau 2022 metų vasario mėnesį Rusijai užpuolus Ukrainą, prasidėjo karas, kuris, galima sakyti, sukėlė globalią geopolitinę ir ekonominę krizę. Tebevykstantis karas kelia didelę grėsmę pasaulio ekonomikos raidai ir Baltijos šalys yra tiesiogiai veikiamos šių įvykių. Jeigu 2021 metais didžiausiu iššūkiu nekilnojamojo turto rinkoms buvo įtempta situacija statybų sektoriuje, tai šiais metais grėsmių yra daug daugiau nei kada anksčiau.
Itin aukštos energetinių išteklių kainos, sparčiai augančios maisto ir paslaugų kainos lėmė rekordinį infliacijos augimo lygį Baltijos šalyse. Reaguodami į itin aukštą infliaciją įvairių šalių centriniai bankai pastaruoju metu sparčiau didina bazines palūkanų normas ir panašių žingsnių tikimąsi iš Europos centrinio banko jau šių metų antrąjį pusmetį. Nors rinkos dalyviai itin staigaus bazinių palūkanų normų kėlimo iš ECB nesitiki, tačiau jau susitaiko su neišvengiamai augsiančiomis palūkanomis (2022 metų balandžio mėnesį 12 mėnesių EURIBOR tapo pirmą kartą teigiamas nuo 2016 metų).
Apskritai, karo neapibrėžtumo sukeltoje aplinkoje tokie pokyčiai ne itin optimistiškai nuteikia tiek gyventojus, tiek ir verslo atstovus. Potencialūs būsto pirkėjai plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti turi skirti vis didesnę dalį savo pajamų, o paskoloms aptarnauti taip pat bus išleidžiama vis daugiau. Plėtotojai taip pat susiduria su panašiais iššūkiais, kuomet naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų įgyvendinimas pastebimai brangsta, o gyventojų ir verslo galimybės mokėti daugiau už parduodamą būstą ar nuomojamas komercines patalpas bent jau artimiausiu metu neturi potencialo augti. Todėl dalies naujų projektų įgyvendinimas gali būti laikinai atidėtas ir rinkoje matysime bendrą statybų sektoriaus aktyvumo mažėjimą.
„Ypatingai tai turėtų būti matoma būsto sektoriuje 2023-2024 metais, kadangi 2022 metais dar yra baigiamas statyti gausus 2020-2021 metais pradėtų plėtoti projektų skaičius, o nauji projektai šiuo metu startuoja pakankamai vangiai. Taip pat vargu ar 2022 metais galima tikėtis didesnio aktyvumo ir iš užsienio investuotojų, kurie Baltijos šalyse investuoja reikšmingas sumas į komercinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimą.
Agresyvios Baltijos šalių rytų kaimynės tikrai neprideda pasitikėjimo Vakarų šalių investuotojams. Todėl reikia nusiteikti, kad artimiausiu metu Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose neapibrėžtumas tęsis, o pozityvumo bus mažiau nei anksčiau“, – komentuoja R. Reginis.
