Pastebima, jog po pandemijos anaiptol ne kiekvienas biuras išliks patrauklus ir atitiks darbo iš namų biurams bei kompanijoms kilsteltą kartelę. Tad ir Lietuvoje įsikurti planuojančios užsienio kapitalo įmonės ieško tokios nekilnojamojo turto (NT) nuomos pasiūlos, kuri atitiktų vos per vienerius metus smarkiai pasikeitusius dirbančiųjų lūkesčius.
Tinkamo NT pasiūla – tarp lemiančių veiksnių
„Investuok Lietuvoje“ viceprezidentas Laisvis Makulis sako, jog šalia tokių užsienio investuotojams svarbių kriterijų kaip žmogiškieji ištekliai ir konkretaus sektoriaus branda, toliau pagal svarbą rikiuojasi infrastruktūra, kuri apima biurų, sklypų pasiūlą bei susisiekimą, pavyzdžiui, oro transportu. Taip pat vertinami tokie verslui aktualūs bendrieji rodikliai kaip šalies ekonomika, politinis stabilumas, valstybės parama, reguliacinė aplinka.
„Jei pirmame šalies ir miesto vertinimo etape verslai visų pirma žiūri į išvardytų kriterijų visumą, paskutiniuose etapuose sprendimą gali lemti vos vienas faktorius, toks kaip, pavyzdžiui, esama biurų pasiūla mieste“, – sako L. Makulis.
Pasak jo, praeityje yra buvę atvejų, kuomet potencialus investuotojas atsisakė žengti į Lietuvos rinką, nes nerado tinkamos vietos įsikurti. Visgi, anot eksperto, per kelerius metus biurų nuomos rinka kaip reikiant pasikeitė tiek visos Lietuvos, tiek ir Europos kontekste – tapo įvairesnė, geriau išvystyta ir brandesnė: „Pavyzdžiui, Vilnius investuotojams gali pasiūlyti naujų nekilnojamojo turto projektų tiek centrinėse miesto dalyse, tiek nuo jų kiek nutolusiuose jau išvystytuose verslo centruose“.
Sostinės biurų užimtumas – sveikos europinės konkurencijos ribose
„Nors 2020-aisiais dėl pandemijos biurų paklausa kiek mažėjo, laisvų biurų pasiūla išlieka 5–10 proc. ribose. Lyginant Vilnių su miestais konkurentais kaip Dublinas, Varšuva ar Budapeštas, tai yra normalus sveikos rinkos rodiklis, – sako L. Makulis.
– Visgi šiuo metu rinkos atsigauna – paslaugų, informacinių technologijų (IT) sektoriai ir vėl samdo naujus darbuotojus. Taip pat juntamas didesnis naujų investuotojų, kurie domisi Vilniumi, Kaunu ar jau pasirinko šiuos miestus savo plėtros projektams, suaktyvėjimas. Matome, kad tiek lietuviško, tiek ir užsienio kapitalo vystytojai tiki didžiausias Lietuvos miestais, tad juose nuolat atsiranda naujų ir modernių verslo centrų“.
2019 m. per VšĮ „Investuok Lietuvoje“ į mūsų šalį buvo pritraukti 47 tiesioginių užsienio investicijų projektai, kuriems įgyvendinti planuota 4 600 naujų darbo vietų. Pandeminiais 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų buvo kiek mažiau – 42 projektai, numatytos 4 229 naujos darbo vietos. Daugiau nei pusę darbo vietų planuota sukurti paslaugų ir IT sektoriuose.
Pasak L. Makulio, investicijų srautas 2021 m. turėtų didėti – tikimasi, kad neseniai įsikūrę investuotojai paspartins naujų darbo vietų kūrimą, o potencialūs ir nauji investuotojai dėl lengvėjančių judėjimo sąlygų galės priimti sprendimą įgyvendinti naujus projektus Lietuvoje.
Ekspertas skaičiuoja, kad vieno projekto įgyvendinimo ciklas nuo komunikacijos su investuotoju pradžios iki priimamo sprendimo vidutiniškai užtrunka apie metus, o didesni projektai užtrunka ir iki 3-4 metų. Prognozuojama, kad dabartinė Lietuvos paslaugų ir IT centrų industrija, kuri 2021 metais siekė 20,000 darbuotojų, paaugs dar 10-15 proc.
Investuotojų taikinyje – naujos kartos biurai
„Investuok Lietuvoje“ atstovo teigimu, biuro pasirinkimą lemia daug skirtingų kriterijų, visgi sprendimui didžiausią įtaką turi vieta mieste ir pastato kokybė.
„Kompanijos supranta, jog norėdamos sėkmingai įsitvirtinti naujoje rinkoje, jos turi tapti kuo patrauklesniais darbdaviais, o biuras yra viena iš pagrindinių priemonių, siekiant šio tikslo. Biure darbuotojai praleidžia labai daug laiko, tad visuomet ieškoma patraukliausio potencialius dirbančiųjų poreikius atitinkančio varianto“, – pasakoja L. Makulis.
Visgi manoma, jog ateinančius kelerius metus tiek biurų vystytojai, tiek ir pačios įmonės susidurs su gerokai ambicingesniais iššūkiais nei vien tik gera vieta mieste, patalpų kokybė ar nuomos kaina, mat svarbiausia jiems tenkanti užduotis – su(si)grąžinti dirbančiuosius, kurie į biurus žvelgs jau kitomis akimis.
Pavyzdžiui, šiuo metu už 12 NT fondų atsakingos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis įsitikinęs, jog pandemijos pabaiga žymės ir naujos kartos biurų pradžią.
„Jei anksčiau biuras būdavo nekvestionuojama rutininė darbo dalis, tai jau labai greitai ėjimas į darbą įgis visiškai kitokią prasmę. Biurai bus išsiilgto žmogiškojo ryšio, susibūrimo ir idėjų generavimo, įkvėpimo ir įsikrovimo, savirealizacijos ir bendradarbiavimo erdvė“, – sakė sostinės Konstitucijos prospekte kylančio, pasaulinio garso architekto Danielio Libeskindo suprojektuoto ARTERY verslo centro vystytojo atstovas.
– Į darbus eisime, nes norime kokybinio aplinkos pasikeitimo, o mūsų augimui, tobulėjimui reikalingi idėjų, žinių mainai, todėl ir biurai turės prisitaikyti prie pakitusių poreikių bei pasiūlyti novatoriškas darbo vietas“.
