Viename pirmųjų miestelio reprezentacinių ir, spėjama, pradžią turizmui šioje vietoje davusiame išskirtiniame mediniame name ilgus mėnesius plušo darbininkai ir restauratoriai.
Netradicinio suplanavimo ir išskirtinės architektūros pastatas dabar atrodo taip, kaip prieš 100 metų.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, jog istorinių detalių apie išskirtinį pastatą Preiloje nėra daug išlikę. Kartu su restauratoriais dirbo ir istorikas Kęstutis Demereckas. Jis tvirtino, jog iki pradedant restauravimo darbus buvo galima tik spėlioti, kam namas priklausė ir kokiomis aplinkybėmis jis atsirado.
Savininkas persikvalifikavo
Iš pradžių spėta, jog namas priklausė tuometiniam verslininkui Frydrikui Pinkiui, tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano kultūrologinių tyrimų medžiagoje nurodoma buvusio Preilos burmistro Labrenco (F. Labrenz) pavardė.
„Pavyko nustatyti, jog tai buvo turtingas žmogus, žvejys, nes ne kiekvienas galėjo pasistatyti tokį namą. Tai buvo žvejo sodyba – namas, klėtis ir ūkinis pastatas. Vėliau spėjimas, jog pastatas priklausė Labrencui, įdomiai pasitvirtino – ardant namą ant vienos iš sijų radome užrašą „Labrenz Preil“.
Kuršių nerijoje medienos tuo metu beveik nebuvo ir ji turėjo aukso vertę, ją ruošdavo ir atplukdydavo iš kitos marių pusės – Saugų, Kintų, galbūt Ventės. Kad niekas nesumaišytų, ant paruoštos medienos užrašydavo ir pirkėjo pavardę“, – paaiškino K. Demereckas.
Labrencas buvo kaimo seniūnas (tais laikais vadintas burmistru), ko gero, sėkmingas žvejys, dėl to ir vienas turtingiausių kaimo gyventojų.
Jis pastebėjo, jog aplinkiniuose Kuršių nerijos kaimuose – Nidoje ir Juodkrantėje – pradėjo lankytis daug poilsiautojų. Jau tuo metu Nidoje kilo vilos poilsiautojams, pristatant mansardas buvo plečiami gyvenamieji namai. Burmistras pasinaudojo proga ir šalia savo sodybos pastatė išskirtinės architektūros namą poilsiautojams.
Prie šio namo vėliau pradėjo formuotis pagrindinė Preilos gatvė, kaimynystėje kilo nauji pastatai.
„Tai pavyzdys, kaip žmonės persikvalifikavo iš žvejybos ir perėjo prie turizmo, poilsio vilų statybos“, – tvirtina K. Demereckas.
Perrinkinėjo po detalę
Namo prikėlimo naujam gyvenimui darbams vadovavo vėtrungių meistras ir žinomas restauratorius Vaidotas Bliūdžius. Anot jo, pirmąsyk namą apžiūrėjus 2014 m. teko konstatuoti, kad jis apleistas ir sunykęs.
„Tai vienas seniausių pastatų Preiloje – pastatytas daugiau nei prieš šimtą metų. Pastatas buvo pažeistas vėjų, kenkėjų, drėgmės ir laiko.
Svarbiausia buvo įvertinti namo būklę – nuplėšę apdailos lentas pamatėme, jog sienos visiškai sugedusios. Namo nebuvo galimai visiškai nuardyti ir statyti naujo – privalėjome išsaugoti detales, vertingąsias savybes, tad teko ieškoti geriausio būdo pradėti namo restauraciją“, – pasakojo V. Bliūdžius.
Įdomus buvo ir pats procesas – pirmiausia darbai pradėti nuardžius pirmojo aukšto sienas, o antrąjį teko paremti pagalbiniais ramsčiais.
„Vidines sienas radome gražias – apkaltas nendrėmis ir nutinkuotas. Išėmę pirmąsias sijas pamatėme, kad jas reikės pagaminti pagal senus pavyzdžius“, – pasakojo restauratorius ir pridūrė, jog tašus gamino dirbtuvėse, juos vežė į vietą ir lėtai montavo.
Procesą palengvino tai, kad namas pastatytas tik Kuršių nerijoje aptinkamu metodu – jį lengva išardyti, ir, esant reikalui, pastatyti kitoje vietoje. Tai gelbėdavo vietos gyventojus nuo slenkančių kopų, kadangi išsiardęs namus į kitą vietą galėdavo išsikelti visas kaimelis.
Restauracijos metu buvo stengiamasi išsaugoti kiek įmanoma daugiau autentiškų detalių – pavyzdžiui, buvo atliekamas vadinamasis protezavimas – visiškai nesutrešusios medinės detalės buvo suklijuojamos su naujomis detalėmis ir grąžinamos į namo konstrukciją.
Darbininkams teko atstatyti ir išpuvusius pamatus, pastatą uždengti nauju čerpiniu stogu, restauruoti pradegusį ir sutrūnijusį kaminą.
Šio namo savininkai džiaugėsi, jog namo restauravimo darbams lėšų pavyko gauti iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo.
Seniausiam Preilos namui atvėrus duris, jis turėtų tapti bendruomenės susibūrimo vieta, kurioje bus eksponuojami ir įvairūs restauratorių radiniai.
Namas Preilos g. 85 buvo pirmasis, kuris pradėjo naujos centrinės Preilos gatvės miestietišką užstatymą. Jis yra seniausias pastatas teritorijoje.
Pastate pripažinti saugotini daugybė jo elementų ir tipų: patalpų suplanavimas (koridorinė sistema, dviejų galų), vidaus mediniai laiptai, pirmo aukšto lubų apkalimo tipas, išorinių sienų tipas, pastato fasado apkalimas ir kita.
Saugotina ir turbūt vėliau iškilusi veranda, jos karkaso tipas, apkalimas, medinės durys su stiklu, ornamentai ir papuošimai.
