„Vilnietis Jonas Kazlauskas skubiai kviečiamas sugrįžti į namus. Jūsų bute – vandentiekio avarija“, – panašūs pranešimai vasarą dažnai nuskamba per radiją. Nenuostabu – užliejimai, kaip rodo statistika, pati dažniausia nelaimė butuose.
Priežastys, kodėl užliejami butai, – pačios įvairiausios: nuo užmaršumo iki taupumo, o nuostoliai skaičiuojami ne vienu tūkstančiu litų.
„Vien tik mūsų avarinė tarnyba per mėnesį gauna 200–300 iškvietimų dėl užliejamų butų. Dažniausia priežastis – trūkinėja maišytuvo žarnelės. Jos, kai yra ilgai naudojamos, pradeda trūkinėti. Gumines žarneles, kurios nuo senumo yra užkietėjusios, geriausiai būtų pakeisti į naujus metalinius chromuotus vamzdelius. Tai tikrai apsaugotų jūsų butą nuo užpylimų ir avarijų“, – pataria santechnikos meistras Edvardas Brozovskis.
„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, kiekvieną dieną vyksta bent po aštuonis užliejimus. Užpylimų kuo toliau, tuo daugiau. Ir jei palyginsime 2012 metus ir 2013 metus, tai užpylimų padaugėjo net du kartus“, – sako būsto draudimo ekspertė Audronė Vaitkevičiūtė.
Dar vienas galimas vandentiekio avarijos šaltinis – radiatoriai ir jų jungtys.
„Dažnai užpylimai būna prasidedant ir užsibaigiant šildymo sezonui. Dažniausiai ima lašėti per susukamas jungtis. Kai prasideda šildymo sezonas, metalas plečiasi, baigiantis – metalas susitraukia.
Laiku pastebėjus lašėjimą, gali užtekti tik nedidelio paveržimo, o nepastebėjus lašėjimo vietos gali būti daug liūdnesnės pasekmės“, – įspėja E. Brozovskis.
Meistras atkreipia dėmesį, kad skalbimo mašinų ir indaplovių silpnoji vieta – jungiamosios žarnelės. Dėl nusidėvėjimo ar užkalkėjimo jos gali netekti sandarumo ar įtrūkti.
„Lyginant naujus butus su senais, užliejimų dažnumas yra vienodas. Užpylimo rizika yra dažna tiek naujos statybos butuose, tiek senos“, – teigia A. Vaitkevičiūtė.
Draudikų duomenimis, vidutinė buto užpylimo metu padaryta žala viršija tūkstantį litų. Tačiau nereti atvejai, kai nukenčia ir žemiau esantys butai. Tokiu atveju nuostoliai gali siekti ir šimtą tūkstančių litų.
„Išvykstant atostogauti labai svarbu palikti savo kontaktinius duomenis – telefono numerį arba raktus, jei su kaimynais yra labai artimi santykiai, kad būtų galimybė, jei tik reikia, greičiau identifikuoti žalą“, – sako A. Vaitkevičiūtė.
