Didžioji dalis taršios gamybos mirė ne tik Lietuvoje – tokia visos Europos patirtis. Tik mūsų šalyje kaip reta kur stringa su tuo susijusių problemų sprendimas. Buvę sovietinių gamyklų darbuotojai gal jau užmiršo ir kelią į jas, o pastatai tebestovi, lyg vis dar jų lauktų, ir šiurpina savo yrančiomis konstrukcijomis. Urbanistas, savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pripažįsta – apleistų gamybinių pastatų klausimas Lietuvoje iš esmės nesprendžiamas.
Urbanistika
© "Statyba ir architektūra"

Pasikeitė poreikiai

Tokių milžiniškų gamyklų kaip prieš keliasdešimt metų niekam nebereikia – pasikeitė gamybos struktūra: šiandien daugiau gaminame smegenimis, mažiau staklėmis, atkreipia dėmesį M. Pakalnis. Tad pramonės atstovai milžiniškais senaisiais monstrais susidomi retai. Juolab kad naują pastatytą dėžutę eksploatuoti pigiau. Bet yra ir alternatyvių galimybių pratęsti senųjų statinių istoriją. Lietuvoje šiuo metu bene populiariausia – pritaikymas gyventi. Yra ir kitas sprendimas – nuvalyti pastatus nuo žemės paviršiaus ir tada jau laisvai disponuoti sklypu.
 
Patraukliose miesto teritorijose stovinčiuose gamybiniuose pastatuose konversija po truputį vyksta savaime. Vienas tokių pavyzdžių – vadinamoji „Penketukų“, buvusi Vilniaus radioelektronikos prietaisų, gamykla. „Išorinis jos perimetras jau konvertuotas savininkams tvarkantis savo nuožiūra, taigi – kiek laukiniu būdu, bet procesas vyksta. O kompleksinės konversijos atvejų tėra keli“, – sakė architektas.
 
Kompleksinį objektų tvarkymą apsunkina tai, kad dauguma įmonių buvo privatizuotos ir išskaidytos į smulkius turtinius vienetus – po namą, po kambarį. Atvejų, kai visas turtas priklauso vienam plėtotojui ar savininkui, reta. O pastatų perspektyvos šiais dviem atvejais nesulyginamos – visur, kur vienam plėtotojui atiteko didesni sklypai, šiandien jie sutvarkyti ar tvarkomi.
 
„Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas įsitikinęs – jei sostinė galėtų visas po rėželį sudarytas teritorijas imtis plėtoti, jai nebereikėtų plėstis į išorę. Tada nebūtų pagrindo, kad susisiekimo ar inžinerinės infrastruktūros paslaugos miestiečiams kainuos kuo toliau, tuo daugiau.
 
Nuosavybė pervertinama

Urbanistams akis bado ir kai kurios veikiančios, bet netinkamoje vietoje esančios ir miestą bjaurojančios pramoninės erdvės – tokios kaip Vilniaus geležinkelio mazgas. „Konvertuoti tokias teritorijas – sena sostinės svajonė. Kodėl to mazgo neiškėlus, tarkim, į Naująją Vilnią? Žinoma, tai nebus pigu. Bet jei apskaičiuosime žemės toje vietoje kainą, gal suvoksime, kad vagonų ratus galima gaminti nebūtinai už 200 metrų nuo senamiesčio“, – sakė architektas.
 
M. Pakalnis Lietuvai linkėtų tvarkytis taip kaip, pavyzdžiui, Nyderlandai. Amsterdame žemės sklypai gamykloms išnuomojami 10-iai, 20 ar 50-iai metų – maždaug tokiam laikotarpiui, per kurį pasensta technologiniai procesai, po to grįžta į miesto dispoziciją.
 

Urbanistika
Urbanistika
© "Statyba ir architektūra"

„O mes net pramoninėse teritorijose negalime nieko pasiūlyti atvykstantiems ir vietos gamykloms ieškantiems investuotojams: kur nors Kirtimuose pusė teritorijos apleista ir apaugusi krūmais, bet ji priklauso Jonui, Petrui, Juzefui ir Antanėliui. Ir konsoliduoti jų žemę taip, kaip tai daroma Vokietijoje ar Prancūzijoje, nėra kaip – neturime tam reikalingų teisės aktų, nes esame labai liberali šalis“, – ironizavo urbanistas ir sykiu apgailestavo, kad Lietuvoje dar nedaugelis supranta, jog konsolidavimas ne sumažina, o padidina nekilnojamojo turto (NT) vertę – tada atsiranda tikimybė, kad jį kas nors nupirks. Bet lietuviai savininkai dažniau linkę po vieną laukti įsivaizduojamų milijonų.
 
Pašnekovas pabrėžė: toks pavyzdys kaip Visorių–Santariškių žinių ekonomikos branduolys, kur gimsta kompleksinis projektas – su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, padedant Ūkio ministerijai, savivaldybei, kuriami tyrimų centrai, atsirado pirmiausia todėl, kad buvo pakankamo dydžio valstybinės žemės sklypas. Kitokį atvejį M. Pakalnis žino Lentvaryje, kur gamyklą norėjo statyti bendrovė „Wavin“ – ten derybos su gyventojais dėl žemės sklypų ir kitos įvairios procedūros įstrigo.
 
„Išvada tokia – procesai neįsivažiuos, jei nebus sukurta teisinė bazė NT konsoliduoti, – sakė M. Pakalnis. – Anglai, vokiečiai turi tam reikalingus įrankius, ir procesai, nors nėra trumpi ir paprasti, vyksta. O Lietuvoje tai niekam nerūpi. Valstybė išvis mažai rūpinasi plėtra. Iniciatyva atiduota privatininkams, ir tai – pagrindinė bėda, nes šie kitaip į tą reikalą žiūri: jiems reikia atsiperkamumo per trumpą laiką. O miestas naudą ir grąžą privalo skaičiuoti kitaip – juk ji gali būti netiesioginė: kuriama gamyba ir darbo vietos, žmonės moka mokesčius.“
 
Ar išjudins rinką mokesčiai?

Kol kas miestų savivalda net negali inicijuoti, kad apleistos, savininkų pamirštos gamyklos būtų pritaikytos naujai veiklai ar nugriautos, o jų teritorija – išvalyta. Tiesa, netrukus vienas įrankis atsiras – dauguma specialistų neabejoja, kad padidintas NT mokestis, kuris nuo kitų metų galės būti skiriamas už apleistą NT, sujudins rinką.
 
„Nors tai nebus populiarus instrumentas, bet kitos išeities nėra. Jei miestai gerai pasiruoš šio 20 metų laukto įrankio naudojimui, jis gali būti labai naudingas. Pinigai vienaip ar kitaip reguliuoja šitą gyvenimą, ir jei kas nors turės daugiau mokėti už sklypą Vilniaus Naujamiestyje, gal pagalvos, kad verčiau parduoti jį gyvenamajai statybai, negu laikyti kokius garažus su nebevažiuojančiais automobiliais“, – šyptelėjo M. Pakalnis.
 
Ką dar gali padaryti valstybės institucijos, kad gamyklų griaučių Lietuvoje bent jau sumažėtų? „Vilniaus plano“ specialisto nuomone, vienas patikimiausių kelių yra skirti paramą gamyklų teritorijoms ir pastatams valyti. Į viešumą viena po kitos išlenda istorijos, liudijančios, kad pramonės objektų pertvarkymu į gyvenamąjį būstą ar komercines patalpas užsiimantys NT plėtotojai linkę išvengti rūpesčių valant užterštą jų aplinką. Ir materialinis šios problemos aspektas – akivaizdžiai vienas pagrindinių motyvų.
 
„Tam reikalingi tikrai dideli pinigai. Tad tokie atvejai, kaip „Skaiteks“ gamyklos, kai tarpininkaujant savivaldybei NT plėtotojai siekia ir, labai tikėtina, tikrai gaus Europos struktūrinių fondų paramą teritorijai išvalyti, yra sveikintini. Tik tokiu būdu galima paskatinti tų teritorijų grąžinimą į miestą“, – komentavo M. Pakalnis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Parama būstui įsigyti kelia aistras: rodo į mažai uždirbančius didmiesčiuose (122)

Žmonės į provinciją turėtų vykti dėl patrauklių darbo vietų, tuomet jau galvoti apie būstą,...

Teismas spręs dėl sankcijų už konkursą, kurį laimėjo „Irdaiva“ (1)

Teismas turės iš naujo nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybos ( VPT ) prašymą skirti sankcijas...

Norintys statyti Nacionalinį stadioną nepasiduoda: ruošiasi teismui (59)

Nacionalinio stadiono konkurso komisija atmetė iškritusios dalyvės įmonės „Vilniaus...

STT nutraukė du tyrimus, susijusius su senamiestyje plėtojamu „Misionierių sodu“ (7)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nutraukė du ikiteisminius tyrimus, susijusius su sostinės...

Įvardijo šiemet patraukliausią pirkti nekilnojamąjį turtą (32)

Nekilnojamojo turto ( NT ) plėtotojų lūkesčiai šiemet išlieka teigiami, o patraukliausiu NT...

Top naujienos

Meilė sportui neturi ribų: milijonų lietaus nestabdo net rimti perspėjimai

Sostinės politikai patvirtino šių metų biudžetą, kuriame numatyta daugiau kaip 2,6 mln. eurų...

„Sodros“ grindų efektas: kai kurių paslaugų kainos gali augti

Kaip ir įspėjo kai kurie darbdaviai, „Sodros“ grindys kirto iš peties ir įmonės atleido...

Orai: arktinis šaltis šalį sukaustys ilgam (34)

Šią savaitę šalį stingdys šaltis . O „dėkoti“ galime į dvi dalis skilusiam poliariniam...

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (107)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (90)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (278)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Tobulas muzikos ir 3D vaizdų spektaklis: elektroninės muzikos pionieriai „Kraftwerk“ atidavė duoklę Lietuvai (15)

Vokietijos muzikos grandai itin pamėgo lankytis Lietuvoje. „Scorpions“, „Accept“ ar buvusių...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (99)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Netiesa, kad Kaukėnas nežibėjo tarp superžvaigždžių: nusileido tik Fourcade‘ui (34)

Tik legendinis Martinas Fourcade‘as buvo greitesnis už Tomą Kaukėną lenktynėse, kuriose...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (244)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...