Apklausa: didžiausias iššūkis gyventojams perkant būstą – ne pinigai

Lūkesčiams augant būstą išsirinkti tampa vis sunkiau

Beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad būsto pirkimo procese sudėtingiausias jiems buvo būtent pats pirmasis etapas – tinkamo būsto paieškos. Tuo tarpu 39 proc. buvo sunku sukaupti pradinį įnašą. Kas ketvirtam gyventojui kilo iššūkių tvarkant būtinus formalumus, o taip pat būstą įsirengiant. Tuo metu perkant būstą gyventojams yra lengviausia įsivertinti savo galimybių ribas. Maždaug pusei gyventojų tai nesukelia jokių rūpesčių.

„Rinkos dinamika Lietuvos didmiesčiuose pastaruoju metu yra tokia, kad gyventojams būsto paieškos gali tapti išties nemenku iššūkiu. Viena vertus, sostinėje ar Kaune yra plėtojama daug naujų projektų, tačiau kartu, esant aukštai paklausai, butai pakankamai greitai nuperkami. Be to, gyventojų būstui keliama kokybės kartelė tampa vis aukštesnė – pirkėjai ieško geriausiai jų poreikius atitinkančio būsto, todėl nėra linkę toleruoti trūkumų ar daryti didelių kompromisų dėl projekto vietos, kokybiško įrengimo ar išplanavimo, o taip pat ir namo aplinkos“, – pastebi bendrovės „YIT Lietuva“ NT rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė.

Nori daugiau informacijos apie teritorijų plėtrą

Atlikta apklausa taip pat atskleidė, kokios informacijos įsigyjant būstą gyventojams trūksta labiausiai. Paaiškėjo, kad daugeliui gyventojų praverstų informacija apie tolimesnį teritorijos aplink pasirinktą namą vystymą – t.y. šalia planuojamus projektus, infrastruktūros pokyčius, naujų namų aukštingumą. Tokios informacijos pasigenda pusė būstą pirkti ketinančių gyventojų. Dar 41 proc. trūksta techninės informacijos apie patį būstą – kokybės sertifikatų ar techninių brėžinių.

„Gyventojai jau pasimokė iš tokių atvejų, kuomet daugiabučių projektai yra plėtojami visiškai neatsižvelgiant į žmonių poreikius, o teritorijos aplink vieną namą galiausiai apstatomos taip, kad jose nelieka erdvės nei vaikų žaidimo aikštelėms, nei rekreacinėms zonoms. Gyventojai taip pat jau suvokia, kad nuo aplinkinės infrastruktūros plėtros nemaža dalimi priklauso ir būsto vertė, jos augimo perspektyvos. Dėl to įsigydami NT gyventojai jau stengiasi pasidomėti tolimesniais teritorijos vystymo planais, tačiau dar ne visuomet žino, kur tokią informaciją rasti. Ji paprastai skelbiama savivaldybių interneto svetainėse“, – sako Jurga Vilkenė.

Lietuviai pirkti būstą vis labiau įgudę

Apklausa taip pat parodė, kad ketvirtadalis gyventojų norėtų geriau susipažinti ir su būsto pirkimo bei finansavimo sutartimis iki jų pasirašymo. Dar 16 proc. respondentų pasigenda daugiau informacijos apie būsto kainas. Tuo metu daugiausiai pagalbos gyventojams reikia siekiant sužinoti, kokius veiksmus ir kada reikia atlikti perkant būstą. Šį aspektą paminėjo 44 proc. apklausos dalyvių. Maždaug trečdaliui gyventojų pagalbos norėtųsi derantis dėl paskolos sąlygų su banku.

Banko „Swedbank“ būsto finansavimo srities vadovė Žydra Rakauskaitė pastebi, kad gyventojai pastaruoju metu patys ėmė aktyviau domėtis būsto įsigijimo klausimais iš anksto ir daugiau laiko skiria susipažinimui su banko siūlomomis finansavimo sąlygomis bei kitais būsto pirkimo niuansais. Dėl to rūpesčių ar klausimų pasirašant būsto paskolos sutartis kyla vis mažiau.

„Pačių gyventojų finansinis raštingumas didėja – daugeliui būsto paskola jau nėra kažkas nesuprantamo ar neįprasto, dėl to vis dažniau gyventojai daugelį su būsto įsigijimu susijusių žingsnių atlieka savarankiškai“, – sako Ž. Rakauskaitė.

Vienas svarbiausių žingsnių – galimybių įsivertinimas

Banko atstovė pažymi, kad būsto finansavimo procesas nėra toks sudėtingas, kaip kartais gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog gyventojams visuomet svarbu ir patiems labiau juo pasidomėti bei nebijoti užduoti rūpimų klausimų bankų darbuotojams – tam, kad neliktų jokių neaiškumų.

„Mūsų klientų patirtis taip pat rodo, kad dažniausiai sudėtingiausias žingsnis yra būstą išsirinkti. Tai padarius procesas paprastai būna gan greitas ir nesudėtingas. Daugelį veiksmų klientai atlieka savarankiškai, o banko darbuotojo įsitraukimas reikalingas tik priimant sprendimą dėl kreditavimo sąlygų, taip pat jas detaliai paaiškinat prieš būsto kredito sutarties pasirašymą“, – sako Ž. Rakauskaitė.

Tiesa, ji pažymi, kad gyventojams, siekiantiems būstą įsigyti su paskola, visuomet svarbu pasistengti objektyviai įvertinti savo galimybes, nors tai nebūtinai yra lengva.

„Svarbu atsižvelgti ne tik į dabartinę savo finansinę situaciją, bet pagalvoti ir apie ateitį, įsivertinti įvairius galimus scenarijus – pavyzdžiui, kas nutiktų, jei staiga namų ūkio pajamos sumažėtų. Prieš svarstant pasirašyti būsto kredito sutartį, siūlytume pabandyti kelis mėnesius iš eilės atsidėti būsimą paskolos įmoką ir įvertinti, ar tai nesukelia didelių nepatogumų. Taip pat svarbu pagalvoti ir apie taupymo būdus, kurie atsiradus neplanuotoms išlaidoms ar netikėtai sumažėjus pajamoms leistų ir toliau džiaugtis kokybišku gyvenimu, turimų įsipareigojimų nepaverčiant finansine našta“, – pažymi Ž. Rakauskaitė.

Bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų sausio-vasario mėn. Apklausoje dalyvavo 500 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų, kurie per pastaruosius penkerius metus įsigijo būstą.