Ant prekystalio – turgus Panevėžyje: naujo savininko ieškoma trečią kartą

Ją valdanti Panevėžio savivaldybė nusprendė, kad tokia veikla – ne jos funkcija, ir ieško šiai vietai naujo šeimininko. Jau dviejuose skelbtuose turgavietės turto aukcionuose buvo atsiradę potencialūs pirkėjai, tačiau galutinai sukirsti rankomis taip ir nepavyko.

Vasario pabaigoje naujo savininko bus ieškoma trečią kartą. Savivaldybė skelbia aukcione parduodanti „Žaros“ turgelio dvi stogines. Tai – vieno aukšto metalo karkaso statiniai maždaug po 45 kv. m. Kartu parduodamas ir beveik 8 arų žemės sklypas. Bendra pradinė tokio turto kaina – 31 551 euras. Aukcionas numatytas vasario 23–24 dienomis. Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Jolantos Petrauskės teigimu, parduoti šį turtą nuspręsta jau seniai, mat tokia veikla nėra Savivaldybės funkcija.

Liko be pirkėjo

J. Petrauskė svarsto, kad vieta turgavietėje gali būti įdomi patiems prekybininkams. Pirmasis aukcionas vyko dar gruodį. Tuomet buvo atsiradęs pirkėjas, tačiau jam nepateikus reikalingų dokumentų, sandoris neįvyko. Sausį surengtas dar vienas aukcionas. Šį teko atšaukti dėl trukdžių, kilusių elektroninėje varžytinių platformoje.

Specialistės žiniomis, dėl trukdžių ne visi galėjo prisiregistruoti, bet Registrų centras apie tai informavo pasibaigus aukcionui, kai Savivaldybė jau iš esmės turėjo laimėtoją. Visgi vadovaujantis teisės aktais rezultatą teko atšaukti. J. Petrauskės teigimu, tąkart pardavimo kaina buvo perkopusi 100 tūkst. eurų.

Be Savivaldybės parduodamų stoginių, turgaus teritorijoje yra ir kioskų, mediniai stalai, tačiau šis turtas – privati nuosavybė. J. Petrauskės manymu, turgaus prekeiviai dėl tolesnės veiklos turės tartis su naujaisiais, Savivaldybę pakeisiančiais, savininkais.

„Nemanau, kad šitoje vietoje nebeliktų turgaus. Greičiausiai naujas savininkas ir toliau tą veiklą vykdytų – neįsivaizduoju, ką ten galima daugiau daryti“, – svarstė J. Petrauskė.

Didelė konkurencija

„Žaros“ turgavietę po atviru dangumi dar nuo 1996-ųjų administruoja Savivaldybės įmonė Panevėžio butų ūkis.

„Pradžių pradžia buvo, kai kūrėsi ūkininkai. Jiems norėta sudaryti sąlygas kažkur mieste prekiauti, o mums buvo pavesta vykdyti priežiūrą“, – pasakojo bendrovės direktorius Vidmantas Žukauskas.

Anot jo, pagal sudarytus planus turgelyje įrengti stalai, kioskai prekeiviams. Tačiau pastarieji priklauso ne įmonei, o prekeiviams. V. Žukausko nuomone, šios turgavietės negalima vadinti nykstančiu. Čia stovi apie 20 kioskų, įrengta apie 20 prekybos vietų ant stalų. Tie, kurie dirba stoginėse ar kioskeliuose, prekiauja nuolat, o ant stalų paprastai išrikiuojamos sezoninės daržovės, parduodamos uogos, grybai.

„Turgelis jau daug metų egzistuoja, nors konkurencija šioje vietoje stipri: prekiaujama ir kitoje pusėje gatvės, ir šalia po stogu veikia turgus“, – sako V. Žukauskas.

Probleminė vieta

V. Žukausko teigimu, prekiautojai žino, kad stoginės ir sklypas parduodami, tačiau apie kokius nors nuogąstavimus sako negirdėjęs. Jo nuomone, atsiradus naujam savininkui, iš karto jis drastiškų pokyčių greičiausiai nesiims. Visgi sako beveik neabejojantis, kad iš prekybininkų už vietą gali būti paprašyta mokėti daugiau.

Pardavus turgavietę, Panevėžio butų ūkis atsikratys nemenko galvos skausmo. Ši prekyvietė seniai tapusi triukšmingų kompanijų susibūrimo vieta. Pernai vasarą čia buvo kilęs ir gaisras. Laimė, dar buvo šviesu ir ugnis pastebėta laiku, kol nespėjo pridaryti didesnių nuostolių. Visgi ir tuomet jų netrūko: sudegė trys prekystaliai, gerokai aprūko visa prekyvietė, pajuodo metalinė stoginių danga.

Tuo metu prekeiviai pasakojo, kad vakarais čia renkasi jaunimas, išgėrinėja, daužo butelius, šiukšlina, niokoja, dergia. Ramybės neturi ir aplinkiniai gyventojai. Kadangi teritorija – valstybinėje žemėje, jos negalima aptverti. Tad tik įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Šį skaudulį žino ir miesto policija.