- Kaip pasirinkote savo darbovietę?
- Iš Lietuvos išvykau 1991 metais. Daug metų gyvenau ir dirbau Danijoje, dažniau su Europos Sąjungos šalimis, nesyk vienaip ar kitaip su Lietuva susijusiuose projektuose. Buvau grįžęs dirbti į Lietuvą, 1997-1998 m., bet ilgam nelikau. Dabartinę darbovietę - Jungtinių Tautų Gyvenviečių programą - pasirinkau, norėdamas išvengti viešojo sektoriaus klientų diktato privačioje konsultacinėje veikloje ir ieškodamas ilgalaikės perspektyvos darbe, kurios labai pasigesdavau vienerius-dvejus metus trunkančiuose projektuose.
- Ar dažnai grįžtate į Lietuvą, kaip vertinate Lietuvą iš užsienio?
- Gyvenu Nairobyje, Kenijoje, kur yra Jungtinių Tautų sekretoriato dalis: Aplinkos ir Gyvenviečių programų Pasaulinė būstinė. Lietuvoje lankytis tenka rečiau, nei norėčiau: gal sykį ar du kasmet. Lietuvos ekonominio išsivystymo lygis, žiūrint iš Afrikos, nėra toks skirtingas nuo Vidurio ar Pietų Europos. Jei žiūrėtume iš Lietuvos į Keniją, tai, nors statistiškai Nairobyje gyventi yra gerokai brangiau nei Vilniuje, priblokštų Afrikos socialinė atskirtis.
Manau, Lietuva jau stovi ant statistiškai aukšto socialinio ir ekonominio išsivystymo slenksčio, kurį jau peržengė Estija, jei matuotume naryste Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
- Kokias būsto problemas sprendžiate?
- Mano darbas neapsiriboja būsto klausimais - viena vertus, teikiu besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių vyriausybėms miestų plėtros valdymo politikos patarimus, ypač naujose veiklos srityse, padedu auginti žmogiškąjį potencialą, kita vertus, padedu programai, kurioje dirbu, formuoti svarbiausias bendradarbiavimo su šiomis šalimis nuostatas.
Būsto srityje daugiausiai susiduriame su neformaliai statomo būsto ir jo aplinkos kokybės problemomis, adekvataus būsto prieinamumu visiems visuomenės sluoksniams. Žinia, tos problemos labai priklauso ir nuo regiono kultūrinių ypatumų, nuo atskirų šalių vystymosi trajektorijų. Pavyzdžiui, turtingose Persų įlankos šalyse tenka patarti mažesnės kvalifikacijos dirbančių imigrantų būsto kokybės klausimais, Afrikos šalyse - neformalaus būsto, dažnai esančio lūšnynų kategorijoje, prevencijos metodais, Rytų Europoje - būsto nuosavybės ir nuomos pasiūlos įvairovės klausimais.
- Kokios urbanizacijos ir būsto problemos šiuo metu aktualios?
- Europa susiduria su besitraukiančių miestų ir senstančių gyventojų problemomis, Afrika - su sunkiai valdoma urbanizacija, labiausiai lemiama greitos migracijos į miestus ir žemės rinkos netobulumu, Arabų šalys - darbo ir būsto prieinamumo jaunimui miestuose problemomis, Lotynų Amerika - su socialine atskirtimi miestuose.
Viską būtų sunku greitosiomis išvardinti. Situacija keičiasi į gerąja pusę dažniausiai tose šalyse, kurios nuosekliai įgyvendina pamatuotas, ilgalaikes programas, suderinančias valstybes politikos ir laisvos rinkos pastangas. Vis didesnį dėmesį skiriame vieningam požiūriui į miesto ir kaimo plėtrą, vienydami įvairių Jungtinių Tautų programų ir padalinių pastangas.
- Menininkai, mokslininkai, architektai stengiasi savo sprendimais padėti miestams spręsti ekologijos problemas. Ar ekologiški sprendimai yra brangesni ir kiek?
- Ne visada ekologiški sprendimai yra brangesni, juolab, kad skiriasi ekologiškumo įkainojimo principai. Labiausiai siekti protingai proporcingo ekologiškumo padeda visuomenės gyvenimo būdo pasirinkimo sąmoningumas, o ne vien investicijos į naujas technologijas, ar valstybės subsidijos padaryti tas technologijas laikinai patraukliomis paslaugų rinkoje.
- Gal galite pateikti pavyzdį, kaip inovacijos gali padėti realiai spręsti būsto problemas pasaulyje?
- Pietų Azijos šalyse mūsų programai pavyko daug pasiekti skatinant nuo stichinių nelaimių nukentėjusias bendruomenes organizuoti būsto plėtros procesus savo jėgomis, pasitelkiant tik būtiniausių specialistų paslaugas - taip ne vien tik sutaupoma kone puse sąnaudų, bet ir nuo pradžių sukuriamas bendruomenės nuosavybės jausmo pagrindas ateičiai.
- Kokias urbanistikos problemas matote Lietuvoje?
- Lietuvoje, matuojant pasaulio kontekste, nėra tokių aštrių būsto problemų, nebent visiems gerai žinomi daugiabučių energetinio efektyvumo ir bendros nuosavybes valdymo klausimai. Mažesnių problemų rastume ir daugiau, pavyzdžiui, gresiantį besitraukiančių antraeilių miestų ir miestelių klausimą - ką daryti su nebereikalingu būstu ir jam sukurta infrastruktūra, kai sumažėja darbo vietų bei dirbančių gyventojų? Galbūt stokojama įvairovės ir sistemiškumo būsto nuomos rinkoje – dabar nuomojamasi tik iš pavienių savininkų. Šias problemas galėtume spręsti gerai suderintomis pamatuoto, saikingo valstybės reguliavimo ir privačios rinkos iniciatyvų pastangomis.
-Ačiū jums už pokalbį.
Šiemet Pasaulio lietuvių ekonomikos forume dalyvaus pasaulio lietuviai, užsienio verslininkai bei specialistai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Brazilijos, Rusijos, Estijos, Belgijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Atvykstantys sėmėsi patirties dirbdami su „Facebook“, „McKinsey & Company“, „Virgin Group“, „General Motors“, „Shell International“, „J.P. Morgan“, „Wikipedia“, mokydamiesi ir dėstydami Masačusetso technologijų institute, Harvardo J.F. Kenedžio aukštojoje mokykloje, Oksfordo bei Kolumbijos universitetuose, Kalifornijos universitete Los Andžele ir kitose garsiose mokymo įstaigose.
PLEF forumas „Globalūs ekonomikos iššūkiai: Lietuvos atsakas“ vyks birželio 3 d. Vilniuje, Parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Renginį globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
