VPK tyrimo duomenimis, „DnB NORD“ bankas neprofesionaliems investuotojams platino su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, tinkamai neatskleisdamas galimos rizikos ir nuostolių. VPK, dėl suėjusio senaties termino, negali taikyti poveikio priemonių AB „DnB NORD“ bankui.
Sugundė pažadais, kad nuostolių patirti neįmanoma
Ūkininkas, pensininkas Julius Lankauskas pasakoja prieš trejetą metų sulaukęs banko darbuotojų skambučio, kurie siūlė „efektyvesnius būdus užsidirbti, nei dirbant žemę“. Susigundęs pažadais, kad su šiuo investiciniu produktu patirti nuostolių neįmanoma, ūkininkas leido bankui įvertinti jo turimą žemę. Anot jo, turėtą žemę įvertinęs bankas išdavė dvigubai didesnę paskolą, už kurią buvo įgytos obligacijos.
„Man, kaip ir kitiems investuotojams buvo pasiūlyta įdarbinti savo nekilnojamąjį turtą ir įdarbinti pinigus. Obligacijas jie parinko savo nuožiūra, teigdami, kad parenka man geriausią variantą. Įvertinus mano užstatytą turtą paskola buvo du kartus padidinta“, - pasakoja Sigitas Luščinskas, patyręs 600 tūkst. litų nuostolių. Jis sako užstatęs maždaug 1,8 mln. litų vertės NT, už kurį gavo 1 mln. eurų paskolos, už kuriuos buvo įgytos obligacijos.
Anot V. Šapokos, bankas sukūrė „ypatingai didelės rizikos produktą, kuris iš esmės tinkamas nebent siauram profesionalų ratui, o pasikeitus situacijai rinkose, klientas ne tik nieko neuždirba, bet ir lieka skolingas bankui“ ir panašių rūpesčių turi ir kitose valstybėse, ne tik Lietuvoje.
„Piktnaudžiauti žmonių pasitikėjimu negalima – siūlydamas įsigyti itin rizikingą, nepatyrusiam investuotojui įprastai netinkantį, produktą ir, tuo pat metu kurdamas saugios investicijos iliuziją, Bankas elgėsi ne tik neprofesionaliai, bet ir neatsakingai ne tik klientų, bet ir viso sektoriaus atžvilgiu”, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Šapoka.
Problemą žino seniai
„Šią problemą viešiname nuo 2010 metų, kai į asociaciją kreipėsi nemažai nepatyrusių investuotojų, bankui įkeitusių nekilnojamąjį turtą ir už gautas lėšas įsigijusių to paties banko obligacijų. Viena vertus – džiugu, kad sisteminį tyrimą atlikusi VPK konstatavo, kad „DnB NORD“ veikloje buvo pažeidimų, tačiau liūdna, kad bankas realiai lieka nenubaustas“, - pranešime spaudai teigia Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Pasak jo, smulkiųjų investuotojų viltis išlieka, kad vykstančiuose teismo procesuose bus atsižvelgta į VPK poziciją ir „DnB NORD“ bus įpareigotas atlyginti nuostolius.
„Kol kas nepanašu, kad bankas pripažintų kaltę ir norėtų taikytis“, - sakė T. Pilipavičius. Anot jo, akivaizdu, kad nepatyrę banko klientai „investavo“ nesuvokdami prisiimtos rizikos.
„Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad tokios istorijos sulaukia itin griežto tiek priežiūros institucijų, tiek teismų, tiek „politikų bei visuomenės pasmerkimo – Lietuvoje kol kas to nėra“, - pranešime teigia T. Pilipavičius.
Pasak jo, pagal Lietuvos kapitalo rinkos išsivystymo lygį, siūlymas įsigyti su įvairiais kainų indeksais susietų obligacijų už 100 proc. skolintų lėšų gali būti prilygintas finansų krizę sukėlusių „toksinių“ produktų pardavimui.
VPK: bankas nebuvo pasirengęs
VPK konstatavo, kad „DnB NORD“ bankas apskritai nebuvo pasirengęs teikti tokio pobūdžio paslaugų: neturėjo tam reikiamų procedūrų, tvarkų ir pakankamai kvalifikuoto personalo.
Šį investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotų už daugiau nei 700 mln. Lt. Galimi „DnB NORD“ banko klientų nuostoliai siekia beveik 100 mln. Lt.
“VPK negali toleruoti tokio neprofesionalaus požiūrio į investicinių paslaugų teikimą. Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu, kurį pakirsti gali net ir vieno tarpininko netinkami veiksmai. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti visą atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams”, – teigia V. Šapoka.
Bankas kaltinimus neigia
„DnB NORD“ banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas DELFI teigė, kad bankas nesutinka su VPK išsakyta nuomone, kuri anot A. Vilkanco, pagrįsta prielaidomis, o ne įrodymais.
Banko atstovo teigimu, investuotojų patirti nuostoliai – paskolos palūkanos, nes investuota suma buvo grąžinta.
„Su akcijomis ar žaliavų kainomis susietos obligacijos yra absoliučiai saugi investicija netgi ir nepatyrusiam investuotojui, kadangi sėkmės atveju ji atneša numatytą grąžą, o rinkoms pasukus nepalankia kryptimi, bankas išmoka visą nominalią investuotą sumą. Kitaip tariant, visiškai atsiskaito. Galimi nuostoliai atsiranda, ir tai liečia šį atvejį, kai galimai pasirenkama investuoti skolintomis lėšomis (...) lieka pareiga sumokėti bankui palūkanas už pasiskolintas lėšas“, - kalbėjo A. Vilkancas.
Paklaustas, kodėl bankas investicijoms skolindavo du kartus daugiau lėšų nei būdavo vertas užstatomas turtas, A. Vilkancas teigė, kad „bankas nereklamavo jokio būdo naudojant finansinį svertą“.
Nagrinėjamos 5 bylos
VPK tyrimą atliko 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. vasario 4 d. , gavus klientų skundus dėl banko veiksmų. 2005-2010 metų laikotarpiu klientai buvo skatinami sudaryti sandorius dėl banko išleistų SASO, šį įsigijimą finansuojant iš banko pasiskolintomis lėšomis, o paskolos ir palūkanų mokėjimui užtikrinti buvo įkeičiami klientų nekilnojamasis turtas ir įsigyjamos obligacijos, sakoma VPK pranešime.
„DnB Nord“ banko veiksmai neprofesionaliųjų investuotojų atžvilgiu jau buvo bausti: 2009 m. balandžio 30 d. VPK skyrė AB „DnB NORD“ bankui 15 tūkst. Lt baudą už neišsamią informaciją klientams, o 2009 m. lapkričio 26 d. Bankui skirtas įspėjimas už klientei nesuteiktą informaciją. 2011 m. gegužę šie sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikinti.
VPK pirmininko V. Šapokos teigimu, atlikto tyrimo duomenys, suteikia stiprų pagrindą prašyti teismo atnaujinti teisminius procesus dėl anksčiau bankui pritaikytų sankcijų.
Šiuo metu Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose dėl „DnB NORD“ išleistų SASO, įsigytų banko paskolintomis lėšomis, jau nagrinėjama ne mažiau kaip 5 bylos, iš kurių 2 yra grupės ieškiniai.
