Seimo narys Henrikas Žukauskas, ketvirtadienį įregistravęs Visuomenės informacijos įstatymo pataisą, nebeleidžiančią žurnalistams išsaugoti absoliučios informacijos šaltinio paslapties, pavėlavo. Po savaitės Seimui ketinama teikti naująją šio įstatymo redakciją, kurioje straipsnis apie informacijos šaltinio paslaptį jau pakeistas.
Laikraščiai
© DELFI
  • R.Juozapavičius: siūloma pataisa gali tapti dovana nusikaltėliams
  • L.Tapinas: pataisa žiniasklaidai užkimš burną
  • K.Čilinskas įžvelgia bandymą išvengti teisingumo ir grėsmę žodžio laisvei

    Visuomenės informavimo įstatymo aštuntasis straipsnis viešosios informacijos rengėjams, platintojams bei žurnalistams suteikia teisę neatskleisti informacijos šaltinio. Šis įstatymas kai kurių užsienio ekspertų vertinamas kaip demokratiškiausias Rytų ir Vidurio Europoje, bei užtikrinantis žodžio laisvę. Seimo narys H. Žukauskas ketvirtadienį posėdžių sekretoriate įregistravo įstatymo pataisą. Ją priėmus, žurnalistai būtų įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį, kai tai būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, siekiant užtikrinti asmenų konstitucines teises ir laives, kad būtų vykdomas teisingumas arba kai informacijos turinys susijęs su valstybine paslaptimi.

    ”Skandalai destabilizuoja padėtį valstybėje“

    H. Žukauską pataisą registruoti esą paskatino pastarųjų kelerių metų įvykiai – prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas, dabartiniai politiniai skandalai.

    “Informacija žiniasklaidoje atsiranda iš niekur. Ji tampa nubaudžiančia žmogų. Nėra apgintos žmogaus teisės. Be to, operatyviniai darbuotojai, kurie vykdo ikiteisminius tyrimus, man regis, pradėjo piktnaudžiauti savo turima informacija. Jų informacijos nutekinimas informavimo priemonėms yra jau grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai - prekyba informacija. Generalinis prokuroras turi teisę žinoti, iš kur ir kaip gauta informacija”, - DELFI kalbėjo parlamentaras.

    Pasak Seimo nario, suvaldyta turi būti žiniasklaida, o ne informaciją „nutekinantys“ operatyviniai darbuotojai. “O kas juos sustabdys? Ar generalinis prokuroras turi užsiiminėti tokiais ikiteisminiais tyrimais, išsiaiškinti, kuris operatyvinis darbuotojas nutekino informacija?, - retoriškai klausė H. Žukauskas. – Be to, 2002-ais metais Konstitucinis teismas yra aiškiai pasakęs, kad šito įstatymo aštuntojo straipsnio nuostatos prieštarauja Lietuvos respublikos konstitucijai”.

    Seimo narys kritikos dėl siekių riboti spaudos laivę nebijo. Pasak jo, bijoti jau nebemadinga, o spaudos laisvė turi ribas. Prioritetas turėtų būti teikiamas asmens laisvei ir jo duomenų saugumui. Tai esą yra šventas reikalas.

    “Žinote, tų didžiulių skandalų atsiradimas destabilizuoja padėtį valstybėje. Girdėjau Seimo tribūnoje šnekantį Generalinės prokuratūros atstovą Algimantą Kliunką. Jis kalbėjo apie tai, kad prokurorai yra pateikę pataisas dėl to paties dalyko, tik nesupratau, kur. Manau, bus galima vienu metu rasti bendrą formuluotę”, - teigė H. Žukauskas.

    Generalinės prokuratūros atstovas spaudai Vidmantas Putelis DELFI patvirtino, jog prokuratūra suinteresuota taisyti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, ribojančius ikiteisminių duomenų skelbimą, o tada atitinkamai ir Visuomenės informavimo įstatymą.

    “Prokuratūra suinteresuota, kad nebūtų skelbiama ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad iš medžiagos autorių galima būtų reikalauti atsakomybės. Dabar prokurorai susiduria informacijos nutekinimu, o nėra įstatyminės bazės tam sustabdyti”.

    Pasak V. Putelio, savo siekius pakeisti įstatymus prokuratūra galėtų įgyvendinti per prokurorus, dalyvaujančius Seimo komitetų, Teisingumo ministerijos veikloje.

    ”Etika įpareigoja labiau nei įstatymas”

    Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius DELFI prisipažino nustebęs dėl H. Žukausko įregistruotos pataisos. Pasak jo, šiuo metu Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, kuri parengė naują Visuomenės informavimo redakciją. Aštuntasis straipsnis taip pat yra pakeistas atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimą. Ateinančios savaitės ketvirtadienį vyks paskutinysis darbo grupės posėdis, po to įstatymas bus duotas svarstyti Seime.

    “Dabar mintinai nepasakysiu, kaip tas straipsnis skamba. Jame paaiškinta, kokiais atvejais žurnalistas turi teisę neatskleisti informacijos šaltinio, ir numatytos išimtys, kada jis gali tai padaryti. Iš esmės ten perkeltos nuostatos iš Konstitucinio teismo nutarimo. Bet kuriuo atveju to gali paprašyti tik teismas, kai informacija susijusi su išskirtiniais valstybėje atvejais”, - aiškino LŽS pirmininkas.

    Pasak D. Radzevičiaus, priėmus naują įstatymo redakciją žurnalistams teks rinktis: pažeisti įstatymą ar laikytis etikos. Mat balandžio 15-ąją patvirtintame naujame Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse yra straipsnis, kuriame pasakyta, kad žurnalistas turi ne tik teisę, bet pareigą neatskleisti informacijos šaltinio, jeigu to nepageidauja pats šaltinis. Tad, LŽS pirmininko teigimu, jeigu teismas įpareigoja žurnalistą atskleisti šaltinį, jis turi atsiklausti paties šaltinio. Jeigu šaltinis, bijodamas pavojaus sveikatai ar gyvybei, nesutinka, jo vardas atskleistas negali būti.

    “Pagal įstatymą žurnalistas privalėtų atskleisti, o etikos kodeksas draustų. Padarėme tai sąmoningai, kad žurnalistas apsispręstų, kas jam svarbiau – jo asmeninis kailis, noras išvengti atsakomybės bei užkrauti ją informacijos šaltiniui ar etiniai dalykai. Pagal etiką rūpiniesi informacijos šaltiniu labiau nei pats savimi. Žurnalistas, kaip visuomenės pasitikėjimo nusipelnęs žmogus, neturi teisės piktnaudžiauti tuo pasitikėjimu”, - teigė D. Radzevičius. Pasak jo, teismas žurnalistams tokiu atveju galės skirti pinigines baudas.

    R.Juozapavičius: siūloma pataisa gali tapti dovana nusikaltėliams

    Jei Lietuvos valstybė įbaugins žurnalistų informacijos šaltinius, nusikaltėliai tik lengviau atsikvėps, teigia "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius, Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos instituto dėstytojas Rytis Juozapavičius. Taip jis reagavo į dalies parlamentarų ketinimus priimti Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, pagal kurią žurnalistai būtų įpareigoti prireikus atskleisti informacijos šaltinius.

    "Žurnalistai turi tik du ginklus kovoje už mažiau korumpuotą visuomenę - teisę į žodžio laisvę ir teisę neatskleisti informacijos šaltinio. Pastaroji teisė yra ne sykį nagrinėta Europos žmogaus teisių teisme, o garsioje byloje "Gudvinas prieš Jungtinę Karalystę" teismas pabrėžė, kad valstybei privalu nesikėsinti į žurnalisto teisę neatskleisti šaltinio. 80 ar 90 procentų visų pasaulio sensacijų nugriaudėja dėl informacijos nutekėjimo", - Eltai penktadienį tvirtino R.Juozapavičius.

    Kartu TILS vadovas pripažino, jog informacijos šaltinio teisė nėra absoliuti. Pasak jo, tam tikrais atvejais visuomenė galinti reikalauti, kad žurnalistai atskleistų šaltinį, tačiau reikia teisingai nuspręsti, kokiais atvejais konkrečiai būtina tai daryti.

    Kaip priminė R.Juozapavičius, 2002 m. spalio 23 d. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta absoliuti žurnalistų teisė neatskleisti šaltinio prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Konstitucinis Teismas pareiškė manąs, kad žurnalistas privalo atskleisti šaltinį teismui dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų bei siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės.

    TILS direktoriaus nuomone, Visuomenės informavimo įstatymo pataisos iniciatorius parlamentaras Henrikas Žukauskas stengėsi savo pasiūlymu nenutolti nuo Konstitucinio Teismo formuluočių, bet to esą per maža. "Nesuprantu - kodėl ponas Žukauskas siūlo, kad šaltinis būtų atskleistas ne tik teismui, bet dar ir generaliniam prokurorui? Kuo daugiau žmonių galės sužinoti šaltinį, tuo sunkiau bus vėliau jį arba ją apsaugoti", - pažymėjo R.Juozapavičius.

    Jo žodžiais, siūlomi "nedideli" įstatymo taisymai galį smarkiai suvaržyti Lietuvos žiniasklaidos laisvę.

    "Prisidengęs "reikšmingais visuomenės interesais", prokuroras galės išgauti bet kokio slapto šaltinio vardą. Man atrodo, tokia pernelyg aptakia įstatymo formuluote bus piktnaudžiaujama. Žurnalistams arba teks atskleisti šaltinius, arba būti baudžiamiems. Taip pat atsižvelkime į dalies teisėsaugininkų maniją viską laikyti paslaptimi. Mano įsitikinimu, šaltinį galima reikalauti atskleisti tik teismui ir tik dviem atvejais: kai yra iškilęs realus pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai ir kai yra rimta grėsmė valstybės saugumui", - sakė TILS direktorius. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad ir "valstybės saugumo" sąvoka neretai piktnaudžiaujama.

    Anot R.Juozapavičiaus, būtina gerai apgalvoti siūlomą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą ir nepalikti didelės erdvės interpretacijoms. R.Juozapavičius taip pat sakė tikįs, kad žurnalistų teisė neatskleisti šaltinių šiandien yra svarbesnis dalykas negu politikų garbės gynimas.

    "Atkreipkime dėmesį, kad neseniai tarptautinė spaudos ir žurnalistų laisvę ginanti organizacija "Reporteriai be sienų" paragino ES šalis labiau gerbti žurnalistų teisę saugoti šaltinio paslaptį", - pažymėjo Žurnalistikos instituto dėstytojas.

    L.Tapinas: pataisa žiniasklaidai užkimš burną

    Demokratinių šalių žiniasklaidą įpareigoti atskleisti informacijos šaltinius gali tik teismas ir tik ypatingais atvejais. Leidus tai daryti atskiriems pareigūnams arba valdininkams, žiniasklaida nebegalės atlikti "sarginio šuns" vaidmens.

    Taip Eltai penktadienį teigė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys Laimonas Tapinas, komentuodamas Seimo nario Henriko Žukausko parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą. Pagal ją generalinis prokuroras tam tikrais atvejais galėtų gauti duomenis apie žurnalisto informacijos šaltinį.

    "Tai leistina ir įmanoma, tik ne kiekvieno valdininko, kas jis bebūtų, pareikalavimu, - tvirtino žiniasklaidos etikos specialistas. - Daugumoje Europos šalių pareikalauti atskleisti šaltinį gali tik teismas ir tik ypatingais atvejais, o ne koks nors prokuroras, teismo valytoja ar raštininkas".

    Anot L.Tapino, pasaulyje nepriimta nei leisti, nei uždrausti atskleisti šaltinio paslaptį. Europos Taryba yra rekomendavusi nustatyti konkrečius atvejus, kada būtina nurodyti šaltinį, jei reikalauja tam tikra institucija. Tarp tokių atvejų minimi karas arba nepaprastoji padėtis, taip pat situacija, kai šaltinio neatskleidimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei.

    Pašnekovo teigimu, pareikalauti žurnalisto įvardyti savo šaltinį tiriant baudžiamąją bylą, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, priimtina, bet tai taikyti bet kurioje byloje "būtų nonsensas".

    Priėmus parlamentaro siūlomą Visuomenės informavimo pataisą Lietuvoje atsiras kur kas platesnės galimybės nei kitose Europos Sąjungos šalyse reikalauti, kad žiniasklaida nurodytų savo šaltinius. "Bus viena iš nedaugelio valstybių, kur žiniasklaidai bus užkimšta burna", - apgailestavo L.Tapinas.

    Jis pripažino, kad įteisinus siūlomą nuostatą bus lengviau atskleidžiami žiniasklaidos informatoriai, todėl niekas nenorės suteikti tam tikrų duomenų. "Jei valdininkai ir kiti žmonės bus įbauginti, kad jų pavardės bus paviešintos ir grės nemalonumai iš valdžios arba nusikaltėlių, žurnalistai nebegalės gauti konfidencialios informacijos ir atlikti "sarginio šuns" funkcijos", - tvirtino pašnekovas.

    Prieš kelerius metus L.Tapinas buvo parengęs Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, pagal kurią teismas ypatingais atvejais galėtų įpareigoti žurnalistą įvardyti savo šaltinį, tačiau ji iki šiol nepriimta.

    Dabartinė Visuomenės informavimo įstatymo redakcija numato, kad viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio. 2003 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad ši nuostata iš dalies prieštarauja Konstitucijai.

    K.Čilinskas įžvelgia bandymą išvengti teisingumo ir grėsmę žodžio laisvei

    Parengta Visuomenės informavimo įstatymo pataisa gali padėti išvengti teisingumo ir suduoti smūgį žodžio laisvei, tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos primininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas.

    Taip jis Eltai penktadienį komentavo Seimo nario Henriko Žukausko parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą. Pagal ją generalinis prokuroras tam tikrais atvejais galėtų gauti duomenis apie žurnalisto informacijos šaltinį.

    Pasak K.Čilinsko, teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį yra svarbių visuomenės vertybių - informacijos skleidimo, žodžio laisvės - garantija. Tiek žurnalistas, tiek informaciją teikiantis asmuo, ypač kai jie atskleidžia pavojingo ar įtakingo asmens neteisėtą veiklą, turi žinoti, kad bus apsaugoti nuo persekiojimo. Šios teisės įgyvendinimas esą padeda pažaboti pareigūnų savivalę, atskleisti jų nusikaltimus ir piktnaudžiavimus.

    Tačiau, kaip yra pabrėžę Konstitucinis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, demokratinėje valstybėje žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį nėra absoliuti. Ji gali būti pažeista, kai dėl paskleistos informacijos visuomenėje atsitiko ypatingas įvykis, kuris iškėlė visuomenės interesą aukščiau už laisvę skleisti ir gauti informaciją, interesą pažaboti pareigūnų savivalę, atskleisti nusikaltimus ir piktnaudžiavimus.

    Todėl Visuomenės informavimo įstatyme gali būti numatyta žurnalisto pareiga atskleisti informacijos šaltinį ypatingais atvejais, kai to reikia teisingumo vykdymui ar kai to reikalauja kiti itin reikšmingi interesai.

    K.Čilinsko teigimu, tik nešališkas teismas gali spręsti, ar įvyko toks ypatingas atvejis. Pateiktoje įstatymo pataisos projekte nustatoma, kad šį klausimą sprendžia generalinis prokuroras.

    "Nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad pataisa parengta siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kaip tik esminis dalykas - tik teismas vykdo teisingumą - iš to nutarimo yra praleistas", - pabrėžė advokatas.

    Jo manymu, tai tikriausiai padaryta neatsitiktinai: "Kaip rodo paskutinių dienų įvykiai, Seimo politikai generalinio prokuroro atskaitomybę Seimui supranta kaip galimybę kviestis generalinį prokurorą ir reikalauti duomenų apie konkrečiose bylose surinktus įrodymus. Tai daroma nepaisant to, kad Konstitucija draudžia Seimo narių kišimąsi į bylas, kuriose teisingumą turi vykdyti teismas".

    K.Čilinskas priminė, kad Seimas, neleisdamas riaušių organizavimu įtariamo parlamentaro Jono Ramonas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ėmėsi teismo vaidmens ir sukliudė įvykdyti teisingumą teisme.

    Seimo narių ir kitų aukštų valstybės pareigūnų neliečiamumas yra svarbi Tautos suvereniteto ir teisinės valstybės garantija, tačiau parlamentaro asmens neliečiamumas esą negali būti suprantamas kaip galimybė Seime rasti priedangą nuo atsakomybės už nusikaltimus. Tokia teisinė praktika būdinga oligarchinio valdymo valstybėms.

    Anot advokato, Seime pateiktas "spaudos laisvės suvaržymą liečiantis projektas" turi būti atidžiai suderintas su teisinės valstybės reikalavimais.

  • Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
    Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

    Portalo „Alfa.lt“ pardavimo sandoris – finišo tiesiojoje (2)

    Koncerno „MG Baltic“ įmonės „Alfa Media“ valdomą naujienų portalą alfa.lt ketina įsigyti...

    M. Zuckerbergas ketina parduoti iki 75 mln. „Facebook“ akcijų (9)

    Socialinio tinklo „ Facebook “ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pranešė apie ketinimus...

    Radijo ir televizijos komisija siūlo pusmečiui stabdyti „TVCI“ retransliacijas (74)

    Lietuvos radijo ir televizijos komisija ( LRTK ) siūlo pusmečiui stabdyti Rusijos televizijos...

    T. Balžekas perka pagrindinį „Žurnalų leidybos grupės“ verslą papildyta (2)

    Pagrindinis „Žurnalų leidybos grupės“ (ŽLG) verslas - žurnalų leidyba ir internetinių...

    R. Valatka po pirmos darbo dienos paliko ELTA (272)

    Nacionalinės naujienų agentūros ELTA vyriausiuoju redaktoriumi pirmadienį paskirtas žurnalistas...

    Top naujienos

    Atrado aukso gyslą: įrengę filmavimo kameras pareigūnai užfiksavo, kaip pinigai keliauja į valstybės tarnautojų kišenes (69)

    Ne paslaptis, kad mažesniuose miesteliuose ir rajonuose žmonės vieni kitus gerai pažįsta. Skuodo...

    Feisbuke įvertinęs barą viena žvaigždute sulaukė grasinančių užuominų (174)

    Vilnietį Dominyką papiktino vieno sostinės baro sprendimas imti 1,5 euro mokestį, jei klientas...

    Cukrus ir vėžys: ką privalome žinoti

    Šiuo metu skelbiama labai daug trikdančios informacijos ir patarimų, susijusių su cukrumi, jis...

    R.I.T.A. Aprūpinimas bulvėmis ir tarybinės visuomenės demokratizavimas nepriklausomos Lietuvos moksle (75)

    Dr. Eugenijus Stumbrys, Lietuvos mokslo tarybos politikos ir analizės skyriaus vadovas sako, kad...

    Panevėžį ant kojų sukėlė iš darželių pabėgę vaikai (27)

    Auklėtojų atidumą patikrinę darželinukai sukėlė ant kojų ne tik švietimo bendruomenę, bet ir...

    Litvakas R. Simonas: yra 6 Lietuvai aktualios taisyklės (18)

    Lietuva netolimoje ateityje gali pasiekti labai daug, jei vadovausis tinkamu pavyzdžiu. Apie tai,...

    Graikijoje britės tykojo siaubinga mirtis (13)

    Dingusios britės turistės ieškantys Graikijos pareigūnai pranešė radę smarkiai sudarkytus...

    Pamatykite, kaip atrodo prabangiausias viešbutis ant ratų: traukinio bilietų gauti beveik neįmanoma (3)

    Traukinio „Shiki-shima“ keleiviams penkių žvaigždučių verta patirtis prasideda Tokijo...

    Būgnų berniuku išvadintas A. Guoga kirto atgal (135)

    „Dėl Eligijaus Masiulio – akivaizdu, kad problema sukasi apie vieną asmenį, kuris ieško, kaip...

    Kaip į vandenį dingusio Čečėnijos dainininko istorija: paviešinti keisti vaizdo įrašai

    Keletą savaičių garsaus Čečėnijos dainininko artimieji ieškojo informacijos, kur galėtų būti...