„Teo LT“ įsitikinimu, LRTK diskriminuoja bendrovę nesuteikdama jai galimybės į paslaugos „Skaitmeninė GALA“ kanalų sąrašą įtraukti programą PBK. Šią savaitę dėl to „Teo“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą.

„Teo LT“ nuomone, LRTK teikiami argumentai dėl atsisakymo suteikti leidimą transliuoti PBK yra nelogiški ir neargumentuoti. Pasak bendrovės komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, PBK yra registruotas Latvijoje ir dirba pagal Europos Sąjungos (ES) įstatymus. A. Bubnelio teigimu, tokią veiklą reglamentuoja ES teisės aktuose įtvirtinta koncepcija „Televizija be sienų“ bei kiti laisvosios rinkos principai.

„Esame tvirtai įsitikinę, jog Lietuvoje nebėra priežasčių legalizuoti televizijos turinio cenzūrą ir nuspręsti, kuris kanalas yra „tinkamas“ žiūrovui, o kuris ne“, – DELFI sakė A. Bubnelis.

Žygius dėl licencijos pakeitimo leidžiant vietoje REN TV retransliuoti PBK „Teo LT“ pradėjo dar 2009 m. Tačiau iki šiol visi komisijos atsakymai buvo neigiami.

Pirmąkart toks prašymas atmestas motyvuojant, esą tai nenaudinga pačiai „Teo LT“ bei gali pažeisti teisėtus jau esamų televizijos „Skaitmeninė GALA“ vartotojų lūkesčius. Kitąkart komisija nurodė, kad licencijos turinio keisti negalima, nes ji buvo išduota konkurso būdu. Šįmet LRTK vėl netenkino „Teo LT“ prašymo teigdama, kad jos neįtikino bendrovės pateikti argumentai ir ši nepateikė informacijos apie aplinkybes, dėl kurių nebūtų galima toliau retransliuoti programos REN TV.

„Teo LT“ komisijai pateikė apklausų ir televizijos žiūrimumo duomenis. Pagal IPTV „Interaktyvioji GALA“ duomenis, praėjusių metų vasarį PBK buvo žiūrima dvigubai ilgiau nei REN TV. „Skaitmeninė GALA“ vartotojų apklausa parodė, kad PBK norėtų matyti 54 poroc. „Skaitmeninė GALA“ vartotojų, o REN TV – tik 19 proc.

P.Subačius: tam nematome pagrindo

Paulius Subačius
LRTK pirmininkas Paulius Subačius aiškina, kad visais atvejais programos daugiausia keičiamos dėl force majeure priežasčių – kai programa parduodama, keičiamas jos pavadinimas, programos savininkas atsisako pratęsti sutartį. Jokiais kitais pagrindais programų keitimų esą nėra daroma.

„Kokios priežastys nekeisti vienos programos į kitą? Komisija šį klausimą oficialiai yra svarsčiusi jau 10 kartų. Tai nėra vienkartinis komisijos sprendimas, tai principinė daugybę kartų balsuojant ir tariantis, aiškinantis situaciją pateikta pozicija – mes nematome pagrindo atsisakyti programos, kuri yra licencijoje ir nustatyta konkurso būdu“, – DELFI sakė LRTK pirmininkas.

Anot P. Subačiaus, kad licencija būtų pakeista, reikia įtikinti du trečdalius komisijos balsų. Turi būti įrodytos esminės priežastys, kodėl nebegalima rodyti licencijoje įrašytos programos ir kodėl ją reikia pakeisti kita. Komisijos narių akimis, tokių argumentų iki šiol pristigdavo.

Komisijos vadovas užsiminė, kad nerimo kelia ir PBK vykdoma informacinė politika. „Čia labiau tiktų frazė „O kas galėtų paneigti“, kad, esant tam tikroms sąlygoms, tai gali būti panaudota. (...) Šis kanalas tiesiogiai bando dalyvauti formuojant mūsų informacinę erdvę, nuomones, nuostatas ir taip toliau“, – kalbėjo P. Subačius.

Pasak jo, į Lietuvą plūsta didžiulis srautas rusiškos informacijos, mūsų kaimynai į savo informacijos, propagandos ir kultūros sklaidą daug investuoja. LRTK pirmininko teigimu, daliai komisijos narių šie argumentai svarbūs.

Noriai žiūrėtų ir pornografiją?

P. Subačius rimtu argumentu nelaiko „Teo LT“ tvirtinimų, kad žmonės PBK žiūrėti nori.

„Jeigu sakytume, kad žiūrovų reitingas nustatomas pagal TNS ar kažką kita ir tai yra vienintelis kriterijus, kam tada reikalingas valstybinis reguliavimas, kultūros politika? Tada susirenki iš sociologinės įmonės arba iš reklamos davėjų duomenis, pažiūri, ką žmonės žiūri ir paleidi. Aš manau, kad ir „Playboy“ būtų kur nors aukštai, jei būtų laisvai prieinamas ir niekaip nekontroliuojamas, nevaržomas. Tai, kad žmonės žiūri ar žmonės nori, nėra joks argumentas. Žmonės daug ko nori – turbūt ir nemaža dalis pornografijos norėtų, jei tik nebijotų prisipažinti“, – dėstė P. Subačius.

P. Subačiaus teigimu, televizijos sfera tokia pat jautri kaip narkotikų, alkoholio bei tabako vartojimas ir valstybė turi ją reguliuoti. Reguliavimo institucijos yra visose Europos valstybėse.

Pašnekovas nemano, kad PBK dalyvauja konkurencinėje kovoje dėl reklamos, geriausių filmų pirkimo lygiomis teisėmis su Vakarų šalių programų turinio teikėjais. Mat, aiškina, jis, Vakarų šalių turinio teikėjai negauna valstybinių dotacijų.

J.Butkevičienė: kalbos dėl propagandos – spekuliacijos

LRTK pozicija nesuprantama ir „Baltic Media Alliance Lietuva“ (BMA) generalinei direktorei Jolantai Butkevičienei. Ši situaciją vadina keista ir sveiku protu nepaaiškinama, mat vieno BMA kanalo (REN TV) negalima pakeisti kitu (PBK).

„Komisija, nors ir nėra teisinių kliūčių, kažkodėl nesutinka to daryti. Visiems kitiems tai leistina daryti – šį kanalą retransliuoja ir kabeliniai, ir palydoviniai transliuotojai – tačiau vieniems rinkos dalyviams to daryti neleidžiama“, – sakė J. Butkevičienė.

J. Butkevičienė neigia įtarimus dėl per PBK Lietuvoje vykdomos Rusijos propagandos.

„Tai yra absoliučios spekuliacijos. Tegul konkrečiai parodo, kur, kas, kada ir kaip yra. Kad tai spekuliacijos, įrodo tai, kad REN TV irgi yra tų pačių latvių retransliuotojų – BMA įmonės. Sakykite prašom, jeigu nori daryti propagandą, koks skirtumas, per kurį kanalą“, – retoriškai klausė J. Butkevičienė, įžvelgianti nešvarius konkurencinius žaidimus.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šįmet visi kabeliniai tinklai iš naujo tvirtinosi licencijas ir visi jie gali transliuoti PBK. „Jeigu tai yra blogas kanalas, kodėl jį turi kiti? Kodėl vieniems rinkos dalyviams galima šį kanalą turėti, kitiems – ne“, – nesupranta „Baltic Media Alliance Lietuva“ vadovė.

Praėjusią savaitę DELFI publikavo tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ straipsnį. Jame rašoma, kad Rusija Baltijos valstybėse yra surezgusi ištisą žiniasklaidos ir politikos voratinklį, kuris funkcionuoja paprastai: Latvijoje ir Estijoje veikia žiniasklaidos holdingas „Baltic Media Alliance” (BMA), kuriam priklauso tarp rusakalbių populiarus PBK. Šis kanalas transliuoja Maskvai palankių politikų nuomones, tarp jų Rygos mero bei „Santarvės centro“ lyderio Nilo Ušakovo bei Estijos centro partijos atstovų.

DELFI taip pat yra rašęs apie rusiškų kanalų populiarumą. Nemažą lojalių žiūrovų būrį Lietuvoje prisijaukinę PBK ir „NTV Mir“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (870)