Atmetęs Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą LAT pažymėjo, kad Rokiškio rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai priėmė teisėtus ir pagrįstus verdiktus, kai A. Krasauskienę išteisino dėl viešo neapykantos skatinimo homoseksualios orientacijos žmonių grupei priklausančiam asmeniui.
Pasak LAT teisėjų, tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepritarė prokuroro apeliaciniame skunde pateiktam įrodymų vertinimui, nereiškia, jog buvo nesilaikyta bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrųjų nuostatų.
„Teismas motyvuotai pasisakė tiek dėl A. Krasauskienei inkriminuotos veikos objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių įrodytumo, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus – atmetė“, – LAT pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų prokuratūra, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Prokurorai siekė, kad A. Krasauskienės baudžiamoji byla būtų nagrinėjama iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Pasak prokurorų, galimai užgaulų komentarą parašiusi A. Krasauskienė viešai tyčiojosi iš homoseksualios orientacijos asmenų – to negalima laikyti jos asmenine nuomone.
„Rašydama komentarą ji siekė, kad jos mintys būtų žinomos ir kitiems asmenims“, – buvo pabrėžiama kasaciniame skunde.
Bėdų dėl vieno dienraščio internetiniame portale parašyto komentaro A. Krasauskienė sulaukė, kai į pareigūnus kreipėsi iš darbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete atleistas homoseksualus dėstytojas Arnoldas Zdanevičius – straipsnyje buvo rašoma būtent apie jo atleidimą iš darbo.
„Manau, kad teisingai pasielgė, jei toks esi tylėk ir slėpkis. Nenorėčiau, kad mano vaikams jis dėstytų, juk tuo apsikrečiama“, – komentare rašė slapyvardžiu „Manau“ pasivadinusi Rokiškio gyventoja.
A. Krasauskienė dėl pareikštų kaltinimų nepripažino kaltės ir aiškino, kad rašydama komentarą žodžiais „tylėk ir slėpkis“ ji tik norėjo patarti aktyviai neviešinti savo seksualinės orientacijos ir tuomet viskas būtų gerai.
„Komentare rašydama žodžius „juk tuo apsikrečiama“ turėjau mintyje tai, kad jauni žmonės bendraudami su tokios seksualinės orientacijos asmenimis gali tuo susižavėti ir patys pasidaryti tokiais pat (pakeisti savo seksualinę orientaciją)“, – moteris pažymėjo, kad „kitokios seksualinės orientacijos“ asmenų tikrai nelaikė kokiais nors ligoniais.
Be to, A. Krasauskienė pabrėžė, kad rašydama komentarą neturėjo tikslo ir nenorėjo skatinti neapykantos netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms.
Teismas apklausė ir A. Zdanevičių, kuris aiškino, kad prie dienraščio straipsnio „buvo labai nemalonių komentarų, siūlančių jam bei netradicinės seksualinės orientacijos asmenims išvažiuoti, prieš juos smurtauti, juos žudyti ir pan.“.
„A. Krasauskienės komentaras nebuvo toks baisus kaip kiti, tačiau ir iš jo galima pagalvoti, kad netradicinė seksualinė orientacija yra liga“, – A. Zdanevičius pažymėjo, kad Rokiškio gyventojos komentaru buvo išreiškiamas pritarimas diskriminacijai, nurodant, kad tokiems asmenims negalima dėstyti, kad jie turi būti užsidarę, apsimetinėti ir nesakyti kas tokie yra.
„Manau, kad šiame komentare yra žmonių su netradicine seksualine orientacija niekinimas ir žeminimas“, – teigė buvęs dėstytojas.
Įvertinęs bylos duomenis Rokiškio rajono apylinkės teismas priėjo kitokios išvados ir pažymėjo, kad A. Krasauskienė argumentuotai ir logiškai paaiškino, jog ji neturėjo tikslo ir nenorėjo skatinti neapykantos šios seksualinės orientacijos žmonėms, o tik norėjo patarti tokiems asmenims aktyviai neviešinti savo orientacijos, nedaryti eitynių ir pan., ir tuomet viskas būtų gerai, t.y. jie nebūtų puldinėjami ir užgauliojami.
„Rašydama komentaro žodžius „... juk tuo apsikrečiama“, ji manė ir išdėstė savo nuomonę apie tai, kad jauni žmonės bendraudami su netradicinės seksualinės orientacijos asmenimis gali ir patys tuo susižavėti ir pakeisti savo seksualinę orientaciją. Taip rašydama ji buvo prisiminusi ir rėmėsi kunigo R. Doveikos rašytu straipsniu šia tema. Iš to darytina išvada, kad A. Krasauskienė neturėjo tyčios viešai skatinti neapykantą žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl jų seksualinės orientacijos“, – išteisinamajame nuosprendyje pažymėjo teismas.
Pasak jo, A. Krasauskienė pasirašė slapyvardžiu „Manau“, o tai „aiškiai suponuoja tai, kad komentaro autorius norėjo tik išdėstyti savo nuomonę dėl straipsnio, neišreikšdamas aiškaus viešo skatinimo neapkęsti žmonių dėl jų seksualinės orientacijos“.
Kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla buvo nagrinėjama teisme, A. Krasauskienei buvo uždrausta išvykti iš šalies be pareigūnų žinios. Ši kardomoji priemonė buvo panaikinta tik nuosprendžiui įsiteisėjus.
Pagal įstatymus už komentarus atsako jų autoriai
Ikiteisminius tyrimus dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę atliekantys pareigūnai pabrėžia, kad nusikalstamas veikas viešojoje erdvėje padaro ne tik užgaulius komentarus rašantys paaugliai, bet ir išsilavinę suaugusieji –už tai yra nuteistas ir Prienų rajono ligoninės vidaus ligų gydytojas, bet ir vienos Klaipėdos mokyklos muzikos mokytojas. Vienai Kelmės gydytojai dėl parašytų komentarų teismai yra priėmę net du apkaltinamuosius nuosprendžius.
Dėl nusikalstamų veikų pripažintiems nuteistiesiems teismai skyrė pinigines baudas nuo 2 MGL (260 Lt) iki 25 MGL (3 250 Lt). Iš kai kurių komentatorių teismas konfiskavo nešiojamąjį kompiuterį – jis pripažintas nusikaltimo įrankiu.
Už skaitytojų komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Ji gresia ir už smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Gresia atsakomybė ir už įžeidinėjimus, ir už šmeižtą
Valstybė gina ir saugo asmens lygiateisiškumą bei sąžinės laisvę. Tokios bylos nėra privataus kaltinimo, todėl dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į pareigūnus gali kreiptis ne tik tas asmuo, apie kurį yra komentaras, bet ir kiti asmenys.
Be to, gresia baudžiamoji atsakomybė ir už šmeižtą ar įžeidimą.
Apie netinkamus komentarus DELFI skaitytojai raginami informuoti redakciją.
