Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. Radzevičius nuteistas už leidėjo V. Tomkaus apšmeižimą savo bloge.
Tai reiškia, kad D. Radzevičius taip pat neturės mokėti pirmos instancijos teismo V. Tomkui priteistos atlyginti 10 tūkst. Lt neturtinės žalos, taip pat 2600 Lt baudos. V. Tomkaus pareikštas 1 milijono ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Sigita Bieliauskienė konstatavo, kad D. Radzevičius nesiekė apšmeižti V. Tomkaus. Pasak teismo, D. Radzevičiaus komentaro tikslas buvo iškelti diskusiją, be to, žurnalistas rėmėsi kitose žiniasklaidos priemonėse skelbta informacija ir pateikė savo nuomonę.
„... kolegija daro išvadą, kad D. Radzevičius nesiekė paskleisti ir nepaskleidė melagingų, prasimanytų žinių apie V. Tomkų, nešmeižė jo padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Savo straipsnyje D. Radzevičius išdėstė subjektyvų požiūrį į kituose interneto tinklalapiuose paskelbtą informaciją. Įstatymas nedraudžia išdėstyti subjektyvią nuomonę per visuomenės informavimo priemones (šiuo atveju ir savo valdomame internetiniame tinklalapyje), svarbu, kad subjektyvus požiūris apie asmenį, taip pat ir viešą, netaptų melagingos informacijos platinimu. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta“, - rašoma teismo nuosprendyje.
Teismas pažymėjo, kad, pagal Visuomenės informavimo įstatymą, komentarai patenka į nuomonės apibrėžimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, vertindamas bylos įrodymus, neatribojo informacijos nuo nuomonės. Baudžiamoji atsakomybė galima tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad V. Tomkus šioje byloje yra viešai žinomas visuomenėje asmuo, vieno didžiausių dienraščių leidėjas ir savininkas, buvęs Sąjūdžio narys. Ir Lietuvos teismų, ir Europos Žmogaus teisių teismo praktikose laikoma, jog tokio asmens atžvilgiu taikomos platesnės kritikos bei nuomonės raiškos ribos.
Šis teismo nuosprendis galutinis ir neskundžiamas. Į Vilniaus apygardos teismą D. Radzevičius kreipėsi apeliacine tvarka. Beje, apygardos teismui ėmusis bylos paaiškėjo, kad pirmos instancijos teisme LŽS pirmininką pripažino kaltu jo net neapklausęs, nuosprendyje taip pat aptikta keletas trūkumų.
D.Radzevičius: mane nuteisė nesant nusikaltimo sudėties
„Aš sprendime išgirdau, kad mano veikloje skleidžiant nuomonę net nėra nusikaltimo sudėties. Bet tai išaiškėjo tik apeliacinėje instancijoje ir nuo pirmojo posėdžio praėjo gerokai daugiau negu metai. Puikiai žinau, kas galėjo atsitikti bet kuriam kitam kolegai žurnalistui, žmogui, jeigu jis metus laiko būtų laikomas įtariamuoju, kaltinamuoju, net nuteistuoju – tai ir didžiulė finansinė žala, nes advokatai kainuoja. Įsivaizduokite – po tiek laiko sužinai, kad pirmos instancijos teismas absoliučiai nuteisia žmogų net nesant nusikaltimo sudėties“, - išgirdęs nuosprendį, DELFI kalbėjo D. Radzevičius.
Pasak D. Radzevičiaus, šis teismo sprendimas Lietuvos žiniasklaidai yra labai rimtas pretekstas pagaliau pasakyti, ką jau ne kartą pasakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO): tokios kategorijos bylos turi būti dekriminalizuotos. „Juk žodžio laisvės bylos yra pamatinės demokratijoje. Jeigu jos kriminalizuojamos, tai kalbėti apie kažkokią viešą politikų, viešų asmenų kritiką net nebūtų ir kalbos“, - teigė LŽS pirmininkas.
D.Radzevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad visą teismo procesą ant jo buvo nuolat siundomos V. Tomkaus žiniasklaidos priemonės, apie jį ir jo advokatą buvo rašomi neetiški straipsniai. „Ir suteneriu, ir šmeižiku, ir pakaliku mane vadino. Mano galva, pats ponas V. Tomkus elgėsi labai negražiai ir neetiškai, tą pripažino ir žurnalistų etikos inspektorius. Manau, jo reakcija buvo apskritai neadekvati reaguojant į kritiką savo atžvilgiu, ponas Tomkus, po šio sprendimo, manau, turėtų pasielgti kaip garbingas žmogus – pripažinti savo klaidą“, - kalbėjo D. Radzevičius.
V. Tomkus teisme nepasirodė, jam čia atstovavo advokatė.
DELFI primena, kad V. Tomkus į teismą kreipėsi privataus kaltinimo tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame skunde buvo prašoma pripažinti D. Radzevičių kaltu dėl šmeižto ir paskirti jam įstatyme numatytą bausmę. V. Tomkų papiktino D. Radzevičiaus rašinys „Wikileaks: Tomkaus „Respublika“ išdavė ir pardavė žurnalistiką“.V. Tomkus iš D. Radzevičiaus norėjo gauti 1 mln. neturtinės žalos atlyginimui.
D. Radzevičiaus ir V. Tomkaus ginčą stebi tarptautinės organizacijos. ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič šį atvejį yra įvertinusi kaip bandymą kėsintis į žiniasklaidos laisvę. Ji taip pat ragina atsisakyti praktikos, kada už šmeižtą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai laikoma neišsivysčiusių šalių praktika.
