© Corbis/Scanpix
„Ne kiekviena nuomonė, kuri nėra pagrįsta faktais, bus ką nors kurstanti, įžeidžianti“, - pabrėžiama Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo Irmanto Jarukaičio rašte parlamentarams.

Politikų užmojai šokiravo ir Lietuvos žurnalistų sąjungą. Jos pirmininkas Dainius Radzevičius mano, kad priėmus įstatymo pataisas žurnalistai galėtų būti persekiojami už žmonių įsitikinimų ir nuomonių skleidimą, o visuomenė imtų vengti viešai išsakyti savo mintis.

Siekia nubausti nuomonę išsakančius skaitytojus

DELFI jau skelbė, kad gegužės 8-ąją Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta atlikti teisės aktų, susijusių su tautinės ir rasinės nesantaikos kurstymo apraiškomis, panašaus pobūdžio nusikaltimų prevencija, analizę bei pateikti siūlymus dėl jų tobulinimo.

Darbo grupei, į kurią nebuvo įtraukti žiniasklaidos atstovai, vadovaujanti parlamentarė Laima Mogenienė liepą įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama patikslinti „nuomonės“ ir „neapykantą kurstančios informacijos“ sąvokas – esą tada būtų lengviau nubausti viešojoje erdvėje komentarus rašančius skaitytojus.

Liberalcentristo Jono Čekuolio ir liberalo Vytauto Grubliausko, „darbiečio“ Rimanto Bašio bei „valstietės liaudininkės“ L. Mogenienės pateiktos pataisos dėl „nuomonės“ sąvokos sukėlė tikrą audrą ne tik tarp komentatorių, bet ir pribloškė teisininkus.

Šiuo metu Seime yra įregistruotas projektas, kuriuo siekiama nustatyti, kad „nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais“.

„Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais, ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, nepažeidžiant tarptautiniuose ir piliečių teisių dokumentuose, ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimo nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant žinomų ir žinotinų faktų ir duomenų”, - rašoma dokumente.

LŽS: politikai nori reguliuoti žiniasklaidos turinį

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) antradienį kreipėsi į Seimą ir atkreipė parlamentarų dėmesį, kad skuboti siūlymai prieš pat rinkimus keisti visuomenės informavimo reglamentavimą, gali turėti įtakos šalies demokratijos bei pliuralizmo lygiui. Be to, pažymima, skuboti siūlymai gali iš esmės pakirsti ir esminius šalies Konstitucijos straipsnius, užtikrinančius žmonių teisę turėti savo įsitikinimus bei juos viešai skleisti.

Pasak LŽS, didžiausią nerimą kelią parlamentarų noras iš esmės naujai apibrėžti nuomonės sąvoką ir padidinti valstybės institucijų galias persekiojant žiniasklaidą už skleidžiamas kitų žmonių nuomones.

„Grupei Seimo narių vertinant netinkamai žiniasklaidoje reiškiamas nuomones kilo noras nepagrįstai varžyti visuomenės atstovų teisę į nuomonės reiškimo laisvę, - rašoma antradienį išplatintame LŽS pranešime. - Nors politikai iš naujo reglamentuodami sąvoką pripažįsta, kad nuomonė yra subjektyvi, tačiau jie siūlo prieštaringą pataisą, pagal kurią „nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais“.

Tai reikštų, kad kiekvieną viešai reiškiamą nuomonę dar reikia ir pagrįsti įrodymais. Tačiau Lietuvos teismai bylose jau yra pasisakę, kad „pagrindinis kriterijus, skiriantis išreikštą nuomonę nuo paskleistos žinios, yra galimybė žiniai taikyti tiesos kriterijų“.

LŽS ypač kelia nerimą „politikų noras suteikti valdžios institucijoms galias reguliuoti ir kontroliuoti žiniasklaidos pranešimų turinį“, todėl Seimo nariai raginami susilaikyti nuo skubotų sprendimų, kurie rinkimų išvakarėse gali būti vertinami tik kaip valdžios noras kontroliuoti žmonių laisvą žodį ir mintį bei žurnalistus.

Strasbūras: nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai

Pasak Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojo I. Jarukaičio, įstatymo projekto nuostatos, kuriomis tikslinamos sąvokos „nuomonė“ apibrėžimas, kelia abejonių dėl atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nes siūloma numatyti, kad „nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais“.

„Kyla klausimas, ar asmens subjektyvūs vertinimai, mintys, nesiremiantys faktais, pagrįstais argumentais, negalės būti traktuojami kaip asmens nuomonė, - pabrėžė I. Jarukaitis. - Be to, abejotina, ar reikalavimas, kad nuomonė būtų pagrįsta argumentais yra suderinamas su tuo, kad tiek pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, tiek pagal Visuomenės informavimo įstatymą nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai“.

Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas pažymi, kad Strasbūro teismas laikosi praktikos, jog nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

„Atkreipiame dėmesį, kad nors pagal įstatymo projekto aiškinamąjį raštą įstatymo pataisomis siekiama kovoti su kurstymu, įžeidimais, šmeižtu, tačiau ne kiekviena nuomonė, kuri nėra pagrįstai faktais, bus ką nors kurstanti, įžeidžianti“, - I. Jarukaičio rašte Seimui pažymima, kad parlamentarų siūlomas „nuomonės“ apibrėžimas yra netikslus ir per daug susiaurina aptariamą sąvoką.

Teisėjai: už subjektyvią nuomonę negalima bausti

Strasbūro teismas yra pažymėjęs, kad saviraiškos laisvė apibrėžiama „kaip viena iš esminių demokratinės visuomenės pažangos ir kiekvieno asmens vystymosi sąlygų“. Pagal teismo praktiką saviraiškos laisvė taikoma ne tik ne tik informacijai ar mintims, kurios yra teigiamos, tačiau taip pat apima ir šokiruojančios, erzinančios, trikdančios informacijos gavimą ir skleidimą.

Nors saviraiškos laisvė nėra absoliuti, tačiau Europos žmogaus teisių teismas pabrėžia, kad ribojimai turi būti įtvirtinti įstatymu ir „būtini demokratinėje visuomenėje“ - nustatytu apribojimu turi būti siekiama apsaugoti itin svarbias vertybes, be to, jis turi būti proporcingas siekiamam tikslui.

Strasbūras yra pastebėjęs, kad itin svarbu atskirti faktinius teiginius nuo subjektyvių vertinimų, nes faktus galima įrodyti, o vertinimų teisingumą įrodyti sudėtinga arba net neįmanoma.

Ginčus dėl žmogaus teisių pažeidimų nagrinėjantis teismas laikosi pozicijos, kad subjektyvių vertinimų autorius negali būti patrauktas atsakomybėn už savo nuomonę apie tam tikrus faktus ar aplinkybes, kurių teisingumas negali būti įrodytas, o reikalavimas, kad asmuo įrodytų, pagrįstų savo subjektyvius vertinimus, gali būti prilyginamas laisvės turėti savo nuomonę draudimui.

Priekaištauja ir dėl sąvokos „neapykantą kurstanti informacija“

Siekiant, kad teisinis mechanizmas tinkamai veiktų, ir kad būtų išvengta skirtingų sąvokų interpretavimo vertinant atitinkamus veiksmus ir teiginius, Seimo nariai siūlo papildyti Visuomenės informavimo įstatymą nauja sąvoka „neapykantą kurstanti informacija“, taip suvienodinant sąvokų turinį su Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu.

Politikų pateiktose įstatymo pataisose teigiama, kad „neapykantą kurstanti informacija – tokia žodžiu, raštu ar kitais būdais išreikšta informavimo produkcija ar atskiros jos dalys (žodžiai, teiginiai), kuria propaguojama nacionalinė (tautinė), rasinė, religinė, seksualinė ar kitokia nesantaika, neapykanta ar kitokia netolerancija, kuri yra grasinamo, įžeidžiančio, užgaulaus, kurstomo ar smurtą atskirų žmonių grupių, jų narių ar turto atžvilgiu provokuojančio, nepakantaus jiems pobūdžio”.

Europos teisės departamentas pažymi, kad šios sąvokos apibrėžimas turėtų būti tikslinamas, nes jis yra nepakankamai konkretus. Būtent dėl to gali daugėti nepagrįstų saviraiškos laisvės apribojimų.

R.Gudaitis: turime suvokti, kad negalime pažeisti kitų teisių

„Skaitytojų komentarai - sudėtinga socialinė ir psichologinė problema, - pažymi žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis. - Manau, kad komentarus rašantys žmonės turi gerbti pagrindinius visuomenės informavimo principus. Tautinės, rasinės, religinės nesantaikos kurstymas yra nesuderinamas su tais principais. Žmonės turi suvokti, kad jie gali drąsiai ir nevaržomai reikšti savo mintis, bet jokiu būdu nepažeidinėti kitų asmenų teisių. Jie turi paisyti privatumo, garbės orumo normų“.

Pasak R. Gudaičio, žmonės interneto portaluose gali reikšti ir drąsiausias įžvalgas ar nuomones, tačiau jiems derėtų įsisąmoninti, kad negalima pažeidinėti kitų žmonių ar atskirų grupių teisių bei nekurstyti neigiamų nuotaikų.

„Tai yra nesuderinama su žiniasklaidos laisvės esme“, - pažymėjo žurnalistų etikos inspektorius.

Jis pripažįsta, kad situaciją virtualiojoje erdvėje reikia nuolat analizuoti ir vertinti. „Manau, kad iki šiol mūsų savitvarkos sistemoje interneto žiniasklaidos portalai nėra pakankamai atstovaujami – jie turėtų sukurti savo asociaciją, Etikos kodeksą ir, žinoma, šio kodekso laikytis“, - pažymėjo R. Gudaitis.

Šiemet pradėti 63 ikiteisminiai tyrimai

Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius pastebi, kad nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei skaičius nuo 2005-ųjų yra įgavęs aiškų augimo pagreitį. Tačiau jis pažymi, kad valdyti rasizmo, antisemitizmo, ksenofobijos ir homofobijos apraiškas, vykdyti jų veiksmingą prevenciją ir kovoti su tuo net su galiojančiomis dabar baudžiamojo įstatymo priemonėmis galima labai efektyviai.

Per šių metų pirmąjį pusmetį jau pradėti 63 ikiteisminiai tyrimai (17 bylų perduota nagrinėti į teismą) dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Pareigūnai įsitikino, kad pykčiu persmelktus komentarus internete rašo ne tik neturintys kuo užsiimti paaugliai, bet ir verslininkai, gydytojai, universitetų darbuotojai ar net madingame Notting Hill rajone Londone gyvenantys išeiviai.

DELFI primena, kad už komentarus internete tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Ji gresia ir už smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.

Naujienų portalai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteikia duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta, jog už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.

Apie netinkamus komentarus DELFI skaitytojai raginami informuoti redakciją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos ryto“ kapitalas mažinamas 2,5 mln. eurų (3)

Vieną didžiausių šalyje žiniasklaidos grupių valdančios bendrovės „Lietuvos rytas“...

„Info dienos“ žinioms vadovaus Zigmas Zaikinas (8)

Nuo gegužės 15-osios „ Info TV “ kanalo žinių tarnybos vadovu taps žurnalistas Zigmas...

Skvernelis: lenkiški kanalai atrems antivalstybinę propagandą (39)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pradedami retransliuoti penki nekoduoti Lenkijos TV kanalai...

Pietryčių Lietuvoje pradedamos transliuoti lenkiškų TV programos (42)

Trečiadienį startuoja projektas nemokamai transliuoti lenkiškas televizijas Pietryčių Lietuvoje .

Per „Eurovizijos“ transliaciją sutriko portalo LRT.lt veikla (31)

Vos prasidėjus pirmajam „Eurovizijos“ pusfinaliui, kuriame pasirodė ir Lietuvos atstovė Ieva...

Top naujienos

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (103)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Įsigalioja naujovės techninėje apžiūroje ir „Regitroje“: kas laukia automobilių savininkų (91)

Gegužės dvidešimtąją įsigalioja nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija....

Prognozės nedžiugina: sulauksime ir perkūnijos, ir gūsingo vėjo (17)

Savaitės viduryje debesys gali atnešti lietų su perkūnija LRT radijui sako sinoptikas Vytautas...

Eurolygos jaunimo turnyro finalas: „Lietuvos rytas“ – „Stellazzurra“ 57:50 po II kėl., tiesioginė vaizdo transliacija (13)

Serbijos sostinėje Belgrade startuoja paskutinė Eurolygos sezono diena, o ją pradeda jaunimo...

Donatas Montvydas: tai sunkiausias mano interviu (5)

“Tai sunkiausias mano interviu, gali taip ir parašyti”, – sako dainininkas Donatas Montvydas...

Įvardijo dar vieną priežastį, kodėl sparčiai auga vairuotojų draudimo kaina (8)

Lietuvoje sparčiai augančioms vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kainoms...

Siaubingas išžaginimas ar visiška fantazija? Po skaudžios dramos šeima tiesiog paliko Lietuvą (228)

Telšių apylinkės prokurorams teko nelengva užduotis – aiškintis, ar psichikos negalią...

Taupioji Kate Middleton vestuvėms pasipuošė keturis kartus vilkėtu paltu (53)

Ne paslaptis, kad Kembridžo kunigaikštienė Catherine nėra linkusi vadovautis turtuolių...

Trijų sekundžių testas: ar pakankamai geriate vandens? (16)

Visi ne kartą esame girdėję, kad per dieną privalome išgerti apie du litrus vandens . Tačiau...

Pastebėjo tik akyliausi: ar princo Harry nuotaka nusikeikė per savo pačios vestuves? (81)

Socialiniuose tinkluose iki šiol dūzgia karališkųjų princo Harry ir jo mylimosios Meghan Markle...