Seimas ėmėsi svarstyti konservatorių pateiktą siūlymą įpareigoti, kad ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamos televizijos programos būtų įgarsinta arba subtitruojama Europos Sąjungos (ES) kalbomis, tačiau atmetė pataisą dėl ne mažiau kaip pusės televizijos eterio skyrimo europietiškai produkcijai.
© Shutterstock

Antradienį po pateikimo Seime pritarta pataisai, kad retransliuojamos televizijos programos oficialiomis ES kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. vartotojams siūlomo paketo, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ne Europos kalba retransliuojama televizijos programa, jei verčiama į oficialią ES kalbą arba rodoma su tokios kalbos subtitrais, prilyginama programai, retransliuojamai ar platinamai internete oficialia Europos Sąjungos kalba.

Už tokią Visuomenės informavimo įstatymo pataisą po pateikimo antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 35 parlamentarai, toliau ją svarstys Seimo komitetai. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gegužės pabaigoje. Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo 2018 metų gegužės.

Analogiškas pataisas, motyvuodama kova su priešiška propaganda, praėjusią Seimo kadenciją buvo pateikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau tuomet joms nepritarta.

„2014 metais ankstesnės kadencijos Seimui tokią pataisą teikė prezidentė, tame Seime pono Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos iniciatyva buvo balsuota „prieš“, manau, kad mes esame kitokios sudėties, atsirado lietuviškos ir europietiškos valios daugiau mūsų Seime, kad galėtume labiau mus integruoti į ES informacinę erdvę“, – sakė pataisą pristatęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Praktikoje tai reikštų, kad mūsų kabelinės televizijos savo paketus suformuoja taip, kad 90 proc. tuose paketuose būtų garsinta ES kabomis, tai gali būti lietuviškai, angliškai, vokiškai arba subtitruojama tomis kalbomis. Ir dešimt procentų paliekama trečiųjų šalių produkcijai“, – pataisas aiškino konservatorius.

Prieš pataisas, pavadindamas jas cenzūra, kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Vytautas Kamblevičius.

„Matyti, kad yra tam tikras cenzūros įvedimas. Cenzūra perauga į priešingą poveikį ir žmones nustato diametraliai priešingai, ir šiuo metu, mano supratimu, nereikia erzinti tautos, nes kitataučiai pagalvos, kad mes darome kažką ne taip“, – sakė „tvarkietis“.

Taip pat antradienį buvo pateiktos grupės konservatorių pataisos, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija. Už jas balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo trys ir susilaikė 45, jos grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Pataisa numatė, kad televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turėtų skirti Europos kūriniams.

Tokia nuostata ir šiuo metu įrašyta Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau su išlyga – kai tai įmanoma. Ją ir siūlė braukti konservatoriai, palikdami tik tiesioginį įpareigojimą dėl Europos kūrinių dalies.

Pataisas pristatęs L.Kasčiūnas sakė, kad jomis siekiama užtikrinti, jog Rusijos produkcija neįsigalėtų Lietuvos televizijose, pabrėždamas, kad „kultūra ir politika Rusijoje yra suaugusios, ir tą reikia aiškiai matyti“.

„Lietuvos televizijose auga su Kremliumi susijusios produkcijos kiekiai, galima kalbėti apie du–tris kartus padidėjusius kiekius per pastaruosius kelerius metus. Kad Rusijos produkcija nėra šiaip žodžio laisvė, informacija pliuralistinėje visuomenėje, mums turbūt kiekvienam akivaizdu, už to dažnai aiškiai slypi Rusijos „minkštosios galios“ projekcijos, kai bandoma suaktyvinti tam tikrus mitus visuomenėje, kad visuomenė mąstytų viena ar kita linkme“, – sakė L.Kasčiūnas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas savo ruožtu tvirtino sakė, kad rusiškos kultūros ir Kremliaus sutapatinimas jį gąsdina.

„Gąsdina mane jūsų tapatinimas rusiškos kultūros su Kremliaus tematika, būdinga konservatoriams sutapatinti šitus dalykus, Rusija ir Kremlius yra du skirtingi dalykai ir negalima visada jų sutapatinti“, – sakė S.Gentvilas.

Taip pat liberalų atstovai išsakė nuogąstavimus, kad siekiai riboti rusišką produkciją iš tiesų lems, kad sumažės amerikietiškų laidų, filmų.

Pataisą dėl eterio dalies europietiškiems kūriniams konservatoriai registravo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) paskelbus tyrimą apie Rusijos produkcijos kiekį šalies televizijose pagal oficialiai pateikiamą kovo 6–12 televizijos programų tvarkaraštį. Tyrimo duomenimis, daugiausiai – 38 proc. – Rusijoje sukurtos produkcijos, įskaitant filmų ar laidų anonsus, rodyta „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje. BTV rusiškos laidos, filmai per savaitę sudarė 35,5 proc. eterio laiko.

Konservatoriai tvirtina, kad rusiškos produkcijos kiekis pastaraisiais metais pastebimai išaugo. 2007 metais per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, 2016 metais – 151 valandą, o šiemet – 198 valandas, ir tai daugiausiai buvo Rusijoje sukurti serialai.

Pasak projekto autorių, Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu. Jis ypač svarbus informacinio karo kontekste – per televizinę produkciją formuodama tam tikrus tapatybinius elementus, Rusija „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie jos kultūrinės ir informacinės erdvės.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

M. Šalčiūtė įspėta dėl paslėptos reklamos feisbuke (55)

Savo feisbuko paskyroje įvairias prekes ir paslaugas girianti Monika Šalčiūtė sulaukė įspėjimo.

Pasikeitimai DELFI: M. Garbačiauskaitė-Budrienė keičia veiklos profilį, redakcijai vadovaus R. Lukaitytė-Vnarauskienė (96)

Ilgametė DELFI redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nutarė atsisakyti vyriausiosios...

Žurnalo „Žmonės“ vyriausiąja redaktore tampa G. Bukauskienė (6)

Nauja žurnalo „ Žmonės “ vyriausiaja redaktore nuo lapkričio 14 dienos taps Gitana...

Permainos „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje: keičiasi akcininkai, direktorius, redaktorius (31)

„Ūkininko patarėjo“ redakcijoje – pokyčių dienos. Pasikeitus daliai bendrovės akcininkų,...

Naująja žurnalo „Žmonės“ vyriausiąja redaktore tampa G. Bukauskienė (10)

Naująją žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktore nuo lapkričio 14 dienos tampa Gitana Bukauskienė,...

Top naujienos

Vilniaus autobusų stoties privatizavimo istorijoje – labai garsios pavardės (58)

Sostinės vadovams ir vieno iš svarbiausių miesto transporto centrų – Vilniaus autobusų stoties...

Vadovų apklausa žada gerų naujienų laukiantiems didesnių algų (18)

Net 97 proc. įmonių vadovų ketina kelti atlyginimus darbuotojams kitais metais. Tai parodė...

Artėja permainos – jau paspaus šaltukas (23)

Nors šiuo metu vyrauja ganėtinai šilti ir palyginti sausi orai , visgi, pokyčiai jau atkeliauja....

Pirmas žingsnis link asteroidų kasybos: pasiūlyta originali idėja (1)

Asteroidų įvairovė yra didžiulė – jų būna ir akmeninių, ir metalinių, ir kietų, ir...

Kinijos propagandos mašina: cenzūra nuo politinės minties iki lytinių santykių

Jei kontroliuojate viešąją komunikaciją, tai galite kontroliuoti, ką žmonės galvoja ir kaip jie...

Už namą Laurų kvartale milijono neužteks (6)

Namai Vilniaus Laurų kvartale parduodami retai. Dar rečiau apie tokius objektus pranešama skelbimų...

Aktorės G. Spanic gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo jos vaidintų muilo operų pamatykite, kaip ji atrodo dabar!

Žinomos Venesuelos aktorės Gabrielos Spanic , kurią Lietuvos žiūrovai puikiai pažįsta iš...

Nemirsetoje įsitaisęs naftos magnatas oficialiai pripažintas žemgrobiu (132)

„Minijos naftos“ direktorius turi griauti tvorą, ardyti trinkeles ir naikinti nuotėkų...

E. Šileikis apie dvigubą pilietybę: argumentai svarūs, bet nežinau, ar konstitucinio kalibro (181)

Seimo prašymu Konstitucinis teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Teismo prašoma...

NBA sezono startas: K. Irvingo sugrįžimą į Klivlandą užgožė kraupi G. Haywardo trauma

Pirmasis 2017-2018 metų NBA reguliariojo sezono susitikimas padovanojo žiūrovams itin gražią ir...