„Mes tikrai esant tokioms aplinkybėms kaip komitetas su tuo projektu negalime eiti toliau, mes paprasčiausiai sulauksime ne tik žiniasklaidos neteisingo vertinimo, bet dar ir žinomų teisininkų vertinimų, kad kuriame nereikalingus dalykus, priiminėjame perteklinius dalykus“, – po posėdžio pareiškė Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
R. Karbauskio ir kitų Seimo Kultūros komiteto narių parengtame Visuomenės informavimo įstatymo pakeitime siūlyta, kad neskelbtina informacija būtų laikoma ir ta, kuri pažeidžiančia juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Kaip pastebėjo komiteto narys liberalas Arūnas Gelūnas, iš pradžių atrodė, kad pataisa techninio pobūdžio, tačiau viešoje erdvėje kilusi reakcija parodė, kad taip nėra.
Pataisą komitetui siūlanti žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė trečiadienį kartojo tai, ką sakė ir anksčiau: Visuomenės informavimo įstatyme yra spraga. Jos aiškinimu, šiuo metu nedraudžiama skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.
Pasak inspektorės, pastaruoju metu tarnyba susilaukia vis daugiau skundų iš juridinių asmenų dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Vien šįmet kreipėsi jau 13, pernai tokių skundų sulaukta 27.
G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė patikino, kad pataisos nėra skirtos konkrečioms įmonėms. Ji kvietė pritarti siūlomai pataisai, nes tai padėtų juridiniams asmenims – jiems nereikėtų kreiptis į teismą, savo teises būtų galima ginti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje.
„Mūsų manymu, dalykinės reputacijos pažeminimas – ne mažiau rimtas pažeidimas nei garbės ir orumo pažeidimas, todėl Visuomenės informavimo įstatyme turėtų būti suvienodintos tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisės“, – kalbėjo žurnalistų etikos inspektorė.
Naudinga stambiam verslui
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė rėmėsi tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ ataskaita, pagal kurią Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės reitinge krito dėl stambaus verslo daromos per didelės įtakos žiniasklaidai.
„Inspektorė dabar nori kaip tik atvirkščiai – išplėsti savo galias gindama juridinių asmenų dalykinę reputaciją, būtent dar labiau sukeldama grėsmę laisvės indeksui, kada žurnalistai turės labiau baimintis rašydami apie stambias verslo įmones ir jų daromą įtaką visuomenės viešajam gyvenimui“, – kalbėjo A. Žilinskienė.
Asociacijos nuomone, šiandien nemokama gynyba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje turėtų būti taikoma fiziniams asmenims – juridiniai asmenys įgalūs dalykinę reputaciją ginti teismo keliu.
Sigitas Babilius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas, irgi akcentavo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nori išplėsti savo galias, o tai praktikoje reikštų didelį krūvį žurnalistams ir žiniasklaidos įmonėms.
S. Babiliaus teigimu, praktikoje 90 proc. iš juridinių asmenų gautų skundų atvejų rimtų pretenzijų nėra: dažniausiai apeliuojama į dalykinę reputaciją, bet ne į tikrovės neatitinkančią informaciją. Jis aiškino, kad tą daryti buvo pamėgęs ir vienas Vilniaus meras, savo komandos reikalavęs rašyti reikalavimus dėl dalykinės informacijos, paskui Vladimiras Romanovas, taip pat Širvintų rajono savivaldybė.
„Tas žaidimas mums yra žinomas. Mums baisu, kad šiomis pataisomis bandoma tai legitimizuoti“, – kalbėjo S. Babilius.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pridūrė, kad šis draudimas pakenks Lietuvai tarptautiniu mastu. Pasak D. Radzevičiaus, ir žmogaus orumas, ir dalykinė reputacija yra vertybės, jos turi būti ginamos, tačiau klausimas, kiek efektyvus egzistuojantis mechanizmas.
Teisininkai: pataisa nereikalinga
„Teisiniu požiūriu, manau, tokia pataisa yra nereikalinga, nes dabartinis teisinis reguliavimas deda lygybės ženklą tarp fizinio asmens garbės ir orumo ir juridinio asmens reputacijos. (…) Mes eilinį kartą turime ne teisinio reguliavimo, teisės taikymo ir aiškinimo problemą. Ką sako inspektorė, kad yra įstatyme spraga – tikrai jos nėra, čia yra aiškinimo dalykas“, – sakė profesorius, vienas Civilinio kodekso kūrėjų Valentinas Mikelėnas. Jo teigimu, ir pagal dabartinį reguliavimą galima ginti juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Tą, pasak V. Mikelėno, yra išaiškinęs Vyriausias administracinis teismas. „Čia tikrai nėra jokios spragos“, – kartojo V. Mikelėnas, pasiūlęs etikos inspektorei pasitarti su teisininkais.
Advokatė Liudvika Meškauskaitė sakė, kad jos kontora veda daug bylų dėl dalykinės reputacijos gynimo ir ji tarsi turėtų būti suinteresuota, kad būtų kuo daugiau įrankių dalykinei reputacijai apginti. „Bet, deja, šiai pataisai siūlau komitetui nepritarti. Pirmiausia, ši pataisa, kaip sakė gerbiamas profesorius, yra perteklinė. Ji nieko nesukuria, tai tik šūkis, deklaracija, jis neduoda jokios sankcijos ir šie klausimai jau sureguliuoti įstatymuose“, – dėstė L. Meškauskaitė.
Išklausęs abiejų pusių argumentus, R. Karbauskis sakė, kad dėl kilusio ginčo nemato galimybės Seimui teikti įstatymo projekto. Jis inspektorei pasiūlė susitarti su advokatūra dėl tinkamos formuluotės, nes tik tokiu atveju būtų galima siūlymą teikti Seimui.
G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė po posėdžio DELFI sakė, kad Kultūros ministerija teikia identišką siūlymą, tad „logiška būtų tęsti diskusijas derinant projektą platesniame subjektų rate“.
DELFI jau rašė, kad valstiečių žaliųjų deleguotos ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson vadovaujama Kultūros ministerija praėjusią savaitę įregistravo analogiškas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo.
DELFI primena, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį pareiškė nepritariantis naujai Visuomenės informavimo įstatymo nuostatai, kuria ginama juridinių asmenų reputacija. V. Pranckietis apie tai žada diskutuoti su partijos kolegomis.
