aA
DosjėNusipelniusio žurnalisto titulas vos sulaukus 40-ies, audiencija pas George‘ą Bush‘ą vyresnįjį, Sausio 13-osios atminimo medalis už darbą kruvinomis akimirkomis. Tai tik keletas faktų, kuriais gali didžiuotis ilgametis „Panoramos“ žurnalistas Skirmantas Pabedinskas. Šiandien 63-ejų metų parlamentaras žurnalistinius tyrimus atlieka Seime.
Skirmantas Pabedinskas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

1962 m. S. Pabedinskas įstojo į Vilniaus politechnikumą mokytis foto ir kino technikos specialisto amato, vėliau tarnavo tarybinėje armijoje, dirbo elektromonteriu, elektriku, operatoriumi. Dirbo korespondentu Kėdainių rajono laikraštyje „Tarybinis kelias“.

1972 m. pradėjo dirbti korespondentu, operatoriumi Lietuvos televizijoje (LTV). Vedė laidą „Skirmanto Pabedinsko reportažai“, 2000 m. vadovavo Lietuvos televizijos Naujienų direkcijai. Televizijos žurnalistu dirbo 33 metus.

Priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai, vadovavo sąjungos Panevėžio skyriui. S. Pabedinskas - Baltijos šalių televizijos ir radijo darbuotojų kūrybinių konkursų laureatas ir prizininkas, 1985 m. jam suteiktas nusipelniusio žurnalisto garbės vardas.

1991 m. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. 2001 m. tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premijos, skiriamos už brandžius, humanistines, etines vertybes ir pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ar fotožurnalistikos autorinius darbus, laureatu.

2004 m. išrinktas į Seimą.

Nuo mažų dienų S. Pabedinskas norėjo fotografuoti ir filmuoti, o nuo 7-8 klasės svajojo būti operatoriumi.

Tačiau Lietuvoje operatoriaus amato nemokė, o patekti į Maskvos Kinematografijos institutą jam atrodę nerealu. Tad S. Pabedinskas įstojo į Vilniaus politechnikumą, kuriame tuomet rengta pirmoji foto ir kino technikos specialistų laida.

Taip pradėjo pildytis svajonės - praktika televizijoje, kino studijoje. Čia, pasak pašnekovo, galėjai dirbti su fotoaparatu, atlikti foto kompozicijos užduotis.

Tačiau baigti studijų neteko -1964 m. paskutinio kurso studentas paimtas į sovietinę armiją. Teko trejiems metams išvykti į Maskvą. Tačiau ir čia kareiviui ne ginklai rūpėjo: jis vis pasiprašydavo į kino studiją, nes galvoje buvo filmavimas - operatorių darbas, apšvietimas.

Iš automechaniko – į filmų kūrėjus

Grįžus iš kariuomenės teko dirbti elektriku, automechaniku. Jam pasiūlytas operatoriaus darbas Kėdainių chemijos kombinato kultūros namų kino studijoje. Čia S. Pabedinskas pamena gavęs gerą vokišką kamerą. Kėdainiuose tuomet veikė ir filmus kūrė mėgėjiška kino studija. Filmus čia pradėjo kurti ir S. Pabedinskas. Sukurti filmai, kaip antai „Begalinė vaga“, pasakojusi apie pirmuosius artojus, pelnė prizines vietas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose.

Po kurio laiką jaunam kūrėjui dirbti kartu pasiūlė žinomas kino režisierius Antanas Maciulevičius. Vaidybinis filmas apie nelaimingą meilę „Kam girnos muzika“, pagal A. Maciulevičiaus ir Broniaus Bušmos scenarijų, laimėjo auksą Bruno kino festivalyje Čekijoje.

1970 m. S. Pabedinskas pakviestas dirbti fotokorespondentu Kėdainių rajono laikraštyje „Tarybinis kelias“. Po dviejų metų – kvietimas dirbti korespondentu į LTV. „Aš niekuomet negalvojau, kad būsiu žurnalistas ir rašysiu tekstus. Labai norėjau dirbti su vaizdu, su kamera ieškoti įvairių apšvietimų. O ne filmuoti bet kur“, - prisimena S. Pabedinskas.

LTV S. Pabedinskui paskyrė kuruoti Aukštaitijos zoną. Kadangi nebuvo kito žmogaus, tai teko ne tik filmuoti, bet ir pradėti rašyti tekstus. „Iš tikro buvo labai sunku. Tai – ne mano gyvenimas. Tačiau buvo didelis noras, ir tuomet mano tekstai tiko“, - aiškina žurnalistas.

Kuo toliau, tuo mažiau buvo redaguojamos medžiagos. S. Pabedinskas dirbdavo vienas: pats sau vairuotojas, operatorius, garso režisierius, montuotojas, redaktorius. Per visą karjerą dirbti su operatoriumi jam teko nedaug, tačiau iš jų išskiria dabar LTV Naujienų tarnyboje dirbantį Evaldą Petrauską. Su juo tekę rengti reportažus Maskvoje pučo metais.

Skirmantas Pabedinskas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Negalėjo gerti ir rūkyti

Buvęs žurnalistas pamena Baltijos šalių žurnalistų meistriškumo konkursus. 1974-1978 m. juose su LTV operatoriumi Jonu Gursku laimėjo pirmąsias vietas. Tokiuose konkurse gavus temą per 3 valandas reikėjo nufilmuoti, išryškinti, sumontuoti ir reportažą pateikti komisijai. Vakare padaryti darbai buvo vertinami už tekstą ir už vaizdą. Keletą metų iš eilės S. Pabedinskas tapo konkurso laureatu arba diplomantu.

Pamažu žurnalisto kuruojama teritorija augo, prisidėjo Pasvalys, Biržai, Kėdainiai, Ignalina, Švenčionys, Zarasai. Be to, teko važinėti į įvykius po visą Lietuvą – pasiekti Telšius, Mažeikius, Klaipėdą, Marijampolę. „Man tai patiko, maniau, kad visas gyvenimas yra redakcija, mašina ir daugiau nieko. Esu dėkingas televizijai, kad neišmokau vartoti alkoholio ir rūkyti. Mat grįžtu po darbo ir galvoju: o jeigu paskambins kas, kad kažkas atsitiko? Juk alaus išgėręs vairuoti negaliu - nėra kas pakeistų“, - sako S. Pabedinskas. Už tai jis tapo Motiejaus Valančiaus premijos laureatu.

Pašnekovas aiškina vienas pirmųjų atsidurdavęs įvykio vietoje – ar sprogus dujotakiui Anykščių rajone, ar įvykus susišaudymai Panevėžyje. Jau po kelių minučių S. Pabedinskas iš įvykio vietos būdavo pasiruošęs transliuoti ar perduoti informaciją.

Tačiau dėl to daug ko teko atsisakyti, mažai būti namuose. Pamažu S. Pabedinskas pasakoja pripratęs prie kameros, įgudęs, kaip filmuoti, dirbti su vaizdu, kad būtų kuo mažiau broko. Per metus žurnalistas padarydavo apie 310 reportažų.

„Aš nesakau, kad jie visi kokybiški. Būdavo tik iliustracinių medžiagų, kad, pavyzdžiui, prasidėjo javapjūtė, sugedo kombainai. Bet buvo ir tokių, po kuriais šiandien galiu pasirašyti“, - sako Seimo narys.

Apie susitikimą su JAV prezidentu byloja įrašas pase

S. Pabedinskas klajojo ne tik po Lietuvą – televizija ėmė siųsti į komandiruotes užsienio šalyse. Tai daryta dar ir dėl to, kad žurnalistas sugebėjo dirbti vienas. „Apsikrauni aparatūra – mikrofonais, atsarginiais laidais, kad, neduok Dieve, kažkas nutrūktų arba garso nebūtų“, - prisimena jis.

1990 m. pabaigoje LTV korespondentas pakviestas kartu su tuometiniu Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu važiuoti pas JAV prezidentą George‘ą Bush‘ą. Jam tekę filmuoti JAV ir Lietuvos vadovų susitikimą Ovaliniame kabinete.

„Man, paimtam iš regiono, staiga patekti ten, pamatyti prezidentą, užduoti klausimą buvo labai svarbu“, - sako buvęs žurnalistas. Pasą su įrašu, patvirtinančiu audienciją pas prezidentą G. Bush‘ą, S. Pabedinskas saugo iki šiol.

Po to sekė Sausio įvykiai. Sausio 13–osios naktį užgrobus televiziją, kitą rytą, 7.20 val., S. Pabedinskas Panevėžyje išėjo į eterį turėtą aparatūrą prisijungęs prie vietinės televizijos stoties. Sovietams užėmus televiziją, vienas atraminių punktų buvo Panevėžyje, tad S. Pabedinskas iš Aukštaitijos sostinės transliavo visai Lietuvai. Už tai buvo tarp pirmųjų, gavusių Sausio 13-osios atminimo medalį.

Sėjo į pažliugusią dirvą

Pabuvęs užsienyje, S. Pabedinskas įsidrąsino daryti kritiškesnius reportažus. Jis pamena kartą per Komunistų partijos forumą Panevėžio gatvėje nufilmavęs „pijokus“, nors turėjo daryti teigiamą reportažą. Žurnalistą tuoj išsikvietė Naujienų tarnybos pirmininkas, kuris sulaukė skambučio iš Centro komiteto (CK).

„Atvažiuoju bijodamas, juk vadas kviečia. Išryškinau, parodžiau, tačiau jis sako: „Žinai, viskas gerai“. Vėl paskambinus iš CK, viršininkas pasakė: „Aš negaliu. Ne, nematau, ką čia nuimti“. Ir sakė - eik, daryk „Panoramai“, - kaip šiandien prisimena S. Pabedinskas. Anot jo, reikėję drąsos rodant ir girtus prokurorus, ir saugumo darbuotojus.

Kartą Kupiškio rajone kolūkio pirmininkas korespondentą bandė apgauti, jog pradėta pavasario sėja. Tuo metu per televiziją rodyti, kas pirmieji pradėjo sėją, buvo madinga. Nuvažiavęs rado paruoštus traktorius, sėjamąsias, tačiau kilo įtarimas, kodėl taip greitai važinėja traktoriai? Juoba dirva buvo nepradžiūvusi. Sustojus traktoriui, žurnalistas atidarė sėjamąją, o ten, pasirodo, sėklų nė kvapo.

„O pirmininkas ramiausiai aiškina, kad niekas nematys – truputį pabarstėme vakar, svarbu, kad laukuose esame. Ir parodžiau viską“, - pasakojo S. Pabedinskas.

S. Pabedinskas tikina norėjęs ne tik teigiamų, bet ir kritinių reportažų. Kartą po javapjūtės filmuodamas kolūkio vadovų puotą pirtyje atskirai nuo darbininkų jis prisistatė satyrinio žurnalo „Fitilis“ žurnalistu. Kai paaiškėjo tiesa, žurnalistą sulaikė policija ir paėmė pirštų antspaudus. Turima medžiaga liko nepanaudota.

Pašnekovas pamena, kad dažnai, rengdamas reportažus, susidurdavo su žinių stoka. Būdavo, jog nežino, kokie javai auga, o kolūkio pirmininkas giriasi vardindamas auginamas kultūras.

Todėl jis aiškina įstojęs į žemės ūkio technikumą. Ten neakivaizdiniu būdu kurį laiką studijavo tam, kad daugiau nusimanytų žemės ūkio srityje, išmanytų apie žemės ūkio techniką. Kai pamatė, kad stinga žinių maisto pramonėje, įstojo į maisto technikumą. Taip šiek tiek pasimokė ir čia. Įgijęs žinių, anot S. Pabedinsko, jautiesi gerokai tvirčiau, tavęs jau negali apgaudinėti.

1985 m., sulaukus 40 metų, S. Pabedinskui suteiktas nusipelniusio žurnalisto titulas, nors kiti, pasak jo, šį apdovanojimą gaudavo tik eidami į pensiją.

„Labas rytas“ – tiesiai iš kiemo

S. Pabedinskas puikiai pamena laikus, kai pirmadieniais vesdavo „Labą rytą“ – dirbti dieną, kai neišeina spauda, niekas nenorėjo. Nufilmuotą medžiagą iš Panevėžio žurnalistas veždavosi į Vilnių.

Vėliau, 1993 m., LTV direktorius Saulius Sondeckis patarė rengti autorinę laidą. Taip gimė „Skirmanto Pabedinsko reportažai“. Laidą žurnalistas rengė ir montavo kartu su operatoriumi E. Petrausku – į televiziją teatveždavo kasetę. Šiandien jis tikina, kad tai buvusi pirmoji laida, kurioje galėjo pasisakyti abi pusės. Pašnekovas savo laidą vadina tiriamosios žurnalistikos pradžia.

2000 m. S. Pabedinskas pakviestas vadovauti LTV Naujienų direkcijai. Vadovaudamas tarnybai, jis ėmėsi naujovių. Pirmiausia sugalvojo šeštadieniais rengti kultūros naujienų anonsą. Taip žmonės žinojo, kur gali nueiti, praleisti laisvalaikius.

Žurnalistas niekaip nesuprato, kodėl įvykiui nutikus ryte, neinformuojama iškart ir laukiama iki vakaro. Taip atsirado 16 val. žinios savaitgalį, 18 valandos pavakario žinios šiokiadieniais.

„Man užkliuvo, kad gražų, saulėtą rytą transliuojant „Labą rytą“ jos dalyviai sėdi užsidarę tvankioje studijoje. Suradau keletą bendraminčių, kad rytais laidas transliuotume iš televizijos kiemelio“, - pasakojo buvęs Naujienų direkcijos vadovas.

Nieko nelaukiant, į televizijos kiemą buvo nuvesti kabeliai, pastatytos palapinės nuo lietaus. Taip „Labas rytas“ pradėtas tiesiogiai transliuoti iš lauko – S. Pabedinsko norėta „vasaros ryto nuotaiką pernešti į eterį“.

Ne viskas klojosi kaip iš pypkės – būta ir pasipriešinimo. Štai darbų sauga neleido per kelią pakloti kabelio. „O iš tiesų buvo priešinamasi, kam ryte kelti technikų tarnybą. Juk studijoje viskas paprasta! Kai kabelius užkasėme į žemę, užkliuvo prožektoriai“, - pamena S. Pabedinskas.

Palikus vadovo kėdę ir grįžus į Panevėžį, po kurio laiko laidos iš TV kiemelio idėja nustojo gyvuoti.

Rinkimų rezultatai – iš pirties

Grįžęs dirbti į Panevėžį žurnalistas vėl sumanė pagyvinti „Labo ryto“ programą. Taip gimė improvizuoti reportažai iš Lepšių kaimo. Vienas televizijos vadovų, rytą išvydęs reportažą, paklausė, kas į Lepšius nusiuntė kilnojamą televizijos stotį. Jis neįsivaizdavo, kaip kitaip galima transliuoti lauke, iš miško.

Dirbdamas Lepšių kaime, S. Pabedinskas sugalvodavo įvairių akcijų. Kartą prieš ugniagesių profesinę dieną iš vakaro paskandino „zaporožietį“. „Ryte man reikėjo, kad ugniagesiai per 10 minučių su sirenomis atvažiuotų, išgelbėtų, ištrauktų. Taip ir buvo parodyta“, - pasakoja pašnekovas.

Į laidą pakliūdavo grybautojai, žvejai, ūkininkai. Čia pat žuvį gaudydavo į laidą pakviestas aktorius Donatas Banionis. Dirbdamas S. Pabedinskas neturėjo pagalbininkų, tad tekdavo pastatyti dvi ar tris kameras, pačiam sujungti laidus, suderinti garsą. Už broką būtų kliuvę. Tiesa, dažnai pagelbėdavo panevėžietis režisierius Julius Dautartas ir jo teatro aktoriai – surežisuodavo situacijas.

Originaliai S. Pabedinskas pranešdavo ir apie rinkimus. Kartą „Panoramos“ žiūrovai išvydo pirtyje sėdinčius ir rezultatus aptarinėjančius nuogus kaimo žmones.

Skirmantas Pabedinskas
© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

Rankos paspaudimas tapo lemtingu

„Panoramoje“ S. Pabedinskas dirbo 33 metus. Per šiuo metus jis ne kartą kalbintas eiti į politiką - dar 1990 m. rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą jo kandidatūrą iškėlė Panevėžio miesto pramonės organizacijos.

„Bet aš nesupratau, kaip galiu atsisakyti televizijos darbo. Jie iki vakaro laukė, kad duočiau sutikimą registracijai. Atsisakiau“, - pamena S. Pabedinskas. Ir taip – ne kartą Kartą Panevėžyje jam pasiūlyta susitikti su Darbo partijos įkūrėju Viktoru Uspaskichu. Šiam žurnalistas pareiškė politika besidomįs tik tiek, kiek reikia. V. Uspaskichas paprašęs perskaityti Darbo partijos programą.

„Duok ranką“, - pasakė. Padaviau ranką, pasisveikinau“, - apie susitikimą pasakoja S. Pabedinskas. Po kurio laiko jis gavo kvietimą atvykti į Darbo partijos suvažiavimą Vilniuje svečio teisėmis.

„Atvažiuoju, pilna salė, pasodina į pirmą eilę, šalia ambasadorių. Pristatant kandidatus į Seimą nuo kiekvieno rajono girdžiu: „Panevėžys – Pabedinskas“. Palauk, tai ar dabar aiškinti žmonėms, kad aš niekuo dėtas, ar apsimesti kuo nors?“, - versiją, kodėl paliko žurnalistiką ir pasuko į politiką, dėsto S. Pabedinskas. Visgi S. Pabedinskas tąkart užlipo ant scenos. „Viskas. Akimirką, kai atsistojau, supratau esąs politikoje. Nebuvau apsisprendęs, ne visai supratau, juk maniau tik išnagrinėsiu, geriau suprasiu programą“, - kalbėjo S. Pabedinskas.

Nuo kitos dienos S. Pabedinskas dirbti žurnalistu nebegalėjo. Tačiau kurį laiką dar dirbo „Panoramos“ operatoriumi. S. Pabedinskas mandatą laimėjo jau pirmajame Seimo rinkimų, į kuriuos sako teinvestavęs apie 5 tūkstančius litų savų pinigų, ture.

Žurnalistas išsigando žurnalistų

Tapęs Seimo nariu, politikas aiškina iškart panoręs patekti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) – „čia žurnalistams įdomu“. Ir neapsigavo. Tik pradėjęs darbą, gerai nežinodamas ir Seimo statuto, buvo paskirtas komisijos, tyrusios KGB rezervistų veiklą, pirmininku. O po posėdžio dar ir žurnalistai laukia...

„Išeinu, kraujo spaudimas gal 200. Pirmą kartą atsidūriau kitoje pusėje – kameros, mikrofonai, pažįstami veidai. Aš dar žiūriu, kokios čia kameros, kaip prisegti mikrofonai. O jie tai laukia atsakymo, nori, kad kalbėčiau kaip komisijos pirmininkas“, - pamena parlamentaras.

Jis teigia tuo metu nelabai girdėjęs, ko klausia, bet supratęs kažkuo tapęs. S. Pabedinskas aiškina, kad Arvydą Pocių ir Antaną Valionį pripažinus KGB rezervistais, pažadėta „iškrapštyti“ informacijos apie jį. Taip esą ir atsirado istorija apie S. Pabedinsko turimą nesantuokinį vaiką.

Vėliau sekė komisijos, nagrinėjusios Turniškių, Valstybės saugumo departamento skandalus, Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, Viktoro Muntiano neliečiamybės panaikinimo klausimą. Pasak S. Pabedinsko, komisijų darbe su gerokai labiau patyrusiais teisininkais, dalyvavusiais Rolando Pakso apkaltos procese, pravertė žurnalistinė patirtis ir bendravimo įgūdžiai.

Dirbdamas Seime S. Pabedinskas aiškina atlikęs keletą žurnalistinių tyrimų. Kartą NSGK nariai sugalvojo posėdį daryti Druskininkuose plaukiojant laivu Nemunu. „Nuvažiavau anksčiau – dar nieko nebuvo. Persirengiau žvejo rūbais, pasiėmiau meškerę. Laivo gale atsisėdau ir gaudau žuvį. O visi kiti kalba ir niekas nekreipia dėmesio“, - pamena S. Pabedinskas, tąkart įrodęs, kad šalies paslaptis taip pasielgdamas gali išgirsti kiekvienas pašalietis.

Žurnalistika jį išmokė ir visur suspėti – eterio laikas buvo šventas, turėjai spėti iki jo.

Nori grįžti pas žmones

Seimo narys su žurnalistais bendrauja ir dabar. Dažnai pas parlamentarą buvę kolegos užsuka išgirsti, kas naujo Seime. Kitą dieną S. Pabedinskui įdomu apie tai skaityti, žiūrėti laidas. „Aš tikrai nepasakau fakto, aš tik pateikiu mintis, po to žiūriu, kaip tai pateikta. Tai labai įdomu“, - teigė parlamentaras.

„Giluminės paties Seimo analizės labai mažai. Mes čia tik paviršiumi plaukiojame. Iš tikro Seime yra visai kitas gyvenimas, jį gali pajusti, tik pakliuvęs čia“, - įsitikinęs buvęs žurnalistas.

Nuo pirmų dienų Seime S. Pabedinskas rašo dienoraštį – įvykius fiksuoja valandomis, minutėmis. Tai žino ir kolegos. Aprašinėti ir ant Seimo nario stalo gulintys laikraščiai – juose politikas žymisi savus komentarus.

S. Pabedinskas neslepia galvojantis apie grįžimą į žurnalistiką. Galbūt ir labai greitai – juk baigiasi kadencija. Jis jau sulaukė ir pirmųjų pasiūlymų. S. Pabedinskas norėtų grįžti į televiziją, kurią jaučiasi labiausiai išmanantis. Tačiau labiausiai jam norisi grįžti pas žmones.

Pasak pašnekovo, grįžus į žurnalistiką, norėtųsi daugiau žurnalistinių tyrimų, priežasčių atskleidimo, o ne atkartoti tai, kas ką pasakė. Anksčiau jis pasakoja to nepasigesdavęs, nes ir pats nežinojo, kas politikoje vyksta.

Krašto naujienas sužino ir šiandien

Grįžęs į Panevėžį ir aplinkinius kraštus S. Pabedinskas neturi privatumo. Štai Panevėžyje pereiti Laisvės aikštę kartais prireikia ir poros valandų – daug kas nori pasišnekėti. Panevėžietis to nevengia, mat pokalbiai esą suteikia daug informacijos. Ne ką geriau atostogauti ir Palangoje ar Nidoje – tuoj kas prisėda šalia.

Dar ir šiandien S. Pabedinskas pirmas sužino naujienas iš savo kraštų. Štai prie Pasvalio žuvus mokytojai su dukra, apie nelaimę jam pranešta jau po 5 minučių. „Gal drąsiai pasakysiu, tačiau kol kas tai, kas vyksta regione, žinau. Jeigu mums kalbantis kas įvyktų, patikėkite, telefonas skambėtų“, - tikino buvęs žurnalistas.

O kaip viso to pasiekti? „Pirmiausia, kas bebūtų, informaciją gali kažkiek pagražinti, bet nedaryk jos pagal užsakymą. Jeigu vieną kartą atvažiuosi ir padarysi tendencingai, pagirs jos užsakovai, bet ne žinantys jos tikrą vertę“, - dėsto buvęs žurnalistas, pridurdamas, kad niekuomet nesutikdavo prašomas iškreipti informaciją.

„Antra, svarbu neparsiduoti. Tegul atsiranda tas, kuris pasakys, jog už pinigus padariau reportažą. Jam prie visų pinigus sugrąžinčiau“, - drąsiai teigia jis. Mat prarasti pasitikėjimą, pasak jo, galima labai greitai.

Anot ne vieną dešimtį žurnalistikai atidavusio S. Pabedinsko, svarbu būti kuo objektyvesniam. O po to pats imi valdyti situaciją – tau skambina, praneša. „Būdavo, išeinu Panevėžyje gerti kavos, o medžiagų nėra. Atsisėdu, eina žmonės: „Labas, kas naujo?“ Taip gerdamas kavą gali susirinkti informaciją įdomiam siužetui“, - apie žurnalistinius įgūdžius kalbėjo 33 metų darbo patirtį televizijoje turintis Seimo narys.

S. Pabedinskas sako, kad žurnalistas niekuomet neturi savęs iškelti. „Reikia surasti kalbą su visais - ar žmogus sodietis, ar tekintojas, ar profesorius, ar aktorius. Ateik, pakalbėk, paklausk. Paduok ranką, nebijok, kad išsitepsi. Jis visai kitaip žiūrės“, - kalbėjo apie grįžimą į žurnalistiką mąstantis S. Pabedinskas.

O kad nepamirštų filmavimo, S. Pabedinskas kartu su J. Dautartu kuria filmą apie nykstantį Lietuvos kaimą.

Ši publikacija – M. Jackevičiaus bakalauro darbo „Metę plunksną...“ Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute dalis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Italijoje išardytas „didžiausią pasaulyje“ piratinis internetinės televizijos tinklas

Italijos pareigūnai trečiadienį pranešė padėję išardyti „didžiausią pasaulyje“...

„Apple“ mes iššūkį „Netflix“ siūlydama internetinę televiziją už 5 JAV dolerius per mėnesį (4)

JAV technologijų milžinė „Apple“ metė iššūkį didžiausiai pasaulyje vaizdo transliuotojai...

LRTK dėl autorių teisių pažeidimų nurodė blokuoti tinklalapį ldiena.lt (4)

Lietuvos radijo ir televizijos komisija ( LRTK ) trečiadienį nusprendė blokuoti prieštaringai...

„Diena Media News“ užbaigė restruktūrizavimą

Žiniasklaidos grupė „ Diena Media News “ baigė daugiau kaip ketverius metus trukusį...

„Lietuvos ryto“ TV planuoja mažinti rusiškos produkcijos kiekį (33)

„Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei pardavus iki šiol jai priklaususį televizijos kanalą,...

Top naujienos

Buvę kitų prezidentų patarėjai Nausėdai vertinimų negaili: tik dabar pasimatė tikrosios prezidento pažiūros (272)

Nuo iškilmingos naujojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos jau praėjo 100 dienų. Buvę...

Mirtį sėjusiai grupuotei „Vagner“ artėja galas: Putinas negalėjo atleisti už fiasko Sirijoje (140)

Po mirtinos nesėkmės Sirijoje Vladimiras Putinas parodė samdinių grupei „ Vagner “ jos...

Gaisro Alytuje užgesinti nepavyksta, uždrausta dirbti šalia esančioms įmonėms papildyta 12:08

Alytaus Ekstremalių situacijų komisija sekmadienį uždraudė dirbti Pramonės rajone, kur toliau...

Patyręs prancūzų onkologas pataria, kaip užkirsti vėžiui kelią: yra 7 auksinės taisyklės (9)

Daugiau nei keturiasdešimties metų su onkologiniais pacientais dirbantis prancūzų gydytojas dr....

Pirmalaikių rinkimų tikimybę prilygino nuliui: kai kam jie – visiškai pražūtingi (19)

Politologai vieningai sutaria, kad pirmalaikių Seimo rinkimų tikimybė yra beveik neįmanoma....

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (463)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Metų seklys: gaujos jautėsi drąsiai, bet policija išdaužė visus   (68)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Aidas Puklevičius: manęs galima nemėgti dėl trijų priežasčių (1)

DELFI TV laidoje „Publikos nuomonė“ apsilankęs Aidas Puklevičius teigia, kad lietuviams vis...

Naujam mokesčiui nepritaria: jis tik dar labiau padidins atskirtį mūsų visuomenėje (25)

Sparčiai vystantis pasaulio ekonomikai, nors ir nenorime to, yra sudeginama vis daugiau įvairaus...

Vilnius – pilnas gyvūnų: skulptūrose įamžinti ir katinas, ir ožka (1)

Po visą Vilnių išsimėčiusios gyvūnų skulptūros traukia praeivių žvilgsnius....