Ketvirtadienio vakarą LKS didžiajame paviljone vyko simbolinė paskutinė vakarienė, kuri ją ignoravusiam Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkui Gyčiui Lukšui asocijuojasi su pavėluotais šermenimis.

Nauji paviljonai laukia didelio užsakymo

DELFI primena, kad LKS buvo privatizuota 2004 m. Tąkart už 100 proc. jos akcijų investicijų bendrovės „Hermis fondų valdymas“ kontroliuojama įmonė „Telivesta“ (vėliau tapusi „Filmvesta“) sumokėjo 14,15 mln. Lt. Vėliau ji LKS pastatus ir sklypą pardavė „MG Baltic“ koncernui priklausančiai bendrovei „MG Valda“, ketinančiai jos teritorijoje pastatyti ekologiškus namus. O LKS turėjo išsikelti į naujas patalpas šalia Minsko plento.

Jau kuris laikas vyksta senųjų pastatų Antakalnyje griovimo darbai. Nauji paviljonai jau pastatyti, tačiau dar neįrengti. Pasak LKS direktoriaus Ramūno Škiko, tai nereiškia, kad LKS gyvavimo istorijoje susidarys vakuumas ir nebus galima įvykdyti užsakymų. Jis teigia, kad su pirmuoju rimtu užsakymu studijos bus įrengtos. 

„Dalis viso komplekso jau pastatyta, bet paviljonai neįrengti, trūksta vidaus apdailos. Tai sąlygoja tik projekto poreikis. Norint pasirengti filmavimui, laiko reikia labai mažai. Reikalingas tik rimtas projektas, kuriam viso to reikia, kad apsimokėtų dabar investuoti papildomus pinigus, - DELFI sakė jis. – Lietuviškiems projektams nereikia niekada tų dalykų. Sutapimas, bet naujam LKS vykdomam dideliam užsienio projektui taip pat nereikės paviljonų.“

Direktorius teigia, kad nei privatizavimo, nei pastatų ir sklypų pardavimo sutartyje nebuvo jokių įsipareigojimų, kad senosios patalpos turi būti išlaikytos kol nebus pilnai įrengtos naujos. Pastatus savininkas galėjo nugriauti nors ir prieš dvejus metus, bet ,matyt, juos paveikė ta pati krizė. Įsipareigojimas buvo vienintelis – nekeisti LKS veiklos pobūdžio. 

R.Škikas pakartojo, kad naujieji paviljonai dar neveikia tik dėl krizės, kuri LKS buvo sukėlusi ir bankroto grėsmę: „Du metus buvo ypatingai blogas laikotarpis. Tik šiemet turėjome kelis mažesnius projektus, o dabar pradedame vystyti didelį projektą“, - sakė jis, tačiau plačiau apie naują užsakymą nenorėjo kalbėti. – Ar tai jau reiškia bendrą rinkos atsigavimą, ar tėra atsitiktinumas, sunku pasakyti. Manau, kad tai daugiau atsitiktinumas.“

G.Lukšas: raudoti reikėjo anksčiau

Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas režisierius Gytis Lukšas DELFI sakė, kad atsisveikinimo vakarienėje nedalyvaus, nes ji yra pavėluota. „Tai, kas vyksta šiandien, man primena šermenų stalą velioniui, kuris palaidotas beveik prieš dešimtmetį. Tai daugiau viešoji akcija, kuria, nežinau ką norima pasiekti. Graudentis to, kas padaryta prieš daug metų? Lyg tik dabar atsibudo ir pamatė buldozerius“, - jis pabrėžė, kad ši iniciatyva yra ne kino žmonių. Akcija turi ir politinį atspalvį, nes ją rengia ir buvusio liberalcentristo Artūro Zuoko įkurtas judėjimas „Taip“.

Pasak režisieriaus, nesėkminga kova dėl LKS vyko daug anksčiau. „Kad kino studija bus nugriauta, buvo aišku jau parduodant ją. Tada mes gailėjome, rinkomės, kreipėmės į ministeriją su įvairiais pasiūlymais ir ne tik dėl Antakalnio, bet ir dėl pirmosios LKS buveinės Birutės g., kuri dabar griūva išdaužytais langais. Buvo neramu dėl viso pastatų komplekso, bet tada mes buvome neišgirsti“, - G.Lukšas pabrėžė, kad būtų buvę teisinga, jei LKS pardavimas būtų davęs kokios naudos kino kūrėjams, tačiau taip nenutiko. 

Muzikos ir teatro akademijos Mokomosios kino ir TV studijos vadovė Inesa Kurklietytė irgi apgailestavo dėl senesnių įvykių – privatizavimo, kuris neišsaugojo valstybei filmų archyvo. „Jis buvo kartu privatizuotas su kino studija. Labai skaudu dėl praeities. Kai vyko privatizavimas, bandėme prisibelsti į Turto fondo ir Kultūros ministerijos atstovų širdis, kad LKS nebūtų nugriauta. Šaknų reikia ieškoti seniau, o atsakingi tuometiniai vadovai. Reikia rimto tyrimo, kodėl LKS buvo nuvaryta iki bankroto, kodėl tyliai dingo kinematografininkų nuosavybė, kino teatrai“, - sakė ji ir kaltinantį pirštą bedė į tuometinę kultūros ministrę socdemę Romą Žakaitienę. 

Lietuviškas kinas gimsta kitur

Naujai studijai I.Kurklietytė priekaištų neturi, nes Ūkio ministerijos finansuojamas Audiovizualinio meno industrijos inkubatorius, kuris įsikurs LKS patalpose, yra nepriklausomas nuo LKS veiklos. Patalpas, mokomąją bazę audiovizualinio meno rezidentams ir studentams projekto įgyvendintojai įrengs už savo gaunamą finansavimą.

G.Lukšas irgi nejaučia žalos dabartiniam lietuviškam kino menui, nes LKS veikla iš esmė jo neveikia, kadangi didžiosiomis studijomis mūsų režisieriai seniai nebesinaudojo. Pasak jo, kino studija – tai fabrikas, gamybos bazė ir niekam nebe naujiena, kad Antakalnio studijoje jau seniai kinematografininkai nebekuria filmų, ten įsikūrusios reklamą kuriančios kompanijos, kurios matyt labiau išgyvena dėl savęs, nes yra iš ten iškraustomos. Tuo tarpu kinematografininkai ieško ir randa kitų galimybių. 

„Dabar jau yra ne viena filmų gamybos bazė, yra kitų galimybių. Pastato nugriovimas – nėra lietuviško kino pabaiga. Nereikia painioti kūrybinio proceso su fabriku. Pas mus atvažiuoja amerikiečiai, anglai, vokiečiai, kurie ieško, kur filmuoti pigiau. Taip ir mes ieškome“, - sakė jis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją