aA
Diskriminaciją kurstantiems ir neapykantą skatinantiems interneto portalų komentatoriams ruošiamas naujas apynasris. Grupė Seimo narių siūlo pavesti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nuolat kontroliuoti komentarus internete bei patikslinti „nuomonės“ ir „neapykantą kurstančios informacijos“ sąvokas – esą tada būtų lengviau nubausti viešojoje erdvėje siautėjančius chuliganus.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė DELFI tvirtino, kad jau įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – jas parlamentarai turėtų svarstyti jau šį rudenį.

Pasak parlamentarės, pastaruoju metu itin aktualia problema tampa internetiniuose portaluose spausdinami komentarai, kuriuose atvirai yra propaguojamos idėjos, sukeliančios nesantaiką, skatinančios tyčiotis, niekinti, kurstančios diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

L.Mogenienė: brutalumas informacinėje erdvėje neturėtų būti norma

„Deja, turime pripažinti, kad internete yra labai daug rasinę neapykantą kurstančių komentarų – gal dėl neapsižiūrėjimo, o gal dėl per mažai portalų skiriamo dėmesio, - DELFI sakė L. Mogenienė. - Įsipareigojimas išimti kurstančius pasisakymus ne visada įvyksta, todėl siūlome Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriui pavesti nuolatinę komentarų stebėseną, kitaip sakant – monitoringą“.

Darbo grupės, kuri buvo įkurta teisės aktų, susijusių su tautinės ir rasinės nesantaikos kurstymo apraiškomis, panašaus pobūdžio nusikaltimų prevencija, analizei atlikti ir siūlymams dėl jų tobulinimo pateikti, vadovė mano, kad priėmus įstatymo pataisas „nuo to tik būtų geriau visiems geros valios žmonėms“.

„Mes kalbame apie nuolatinį darbą - būtų suburta grupė ekspertų, kurie stebėtų ir, esant reikalui, atkreiptų portalų dėmesį, - sakė L. Mogenienė. – Šiuo metu visuomenėje mažai kalbama apie rasinės neapykantos kurstymą, viskas kažkaip eina savo keliu iki tol, kol kas nors neprimuša ar dar ko nepridaro. Visiems jau atrodo, kad brutalumas informacinėje erdvėje jau yra norma, žmonės prie to priprato, tačiau iš tikrųjų padėtis turėtų būti kitokia“.

Pasak politikės, pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Kovo 11-ąją „skustagalviai“ Vilniaus centre surengė eitynes, iš karto po to kilo skandalas, nors tokios eitynės sostinėje nebuvo naujiena. Be to, įvairių nuomonių sulaukė atvejis, kai gatvėje buvo užpulta ir sumušta tamsiaodė dainininkė Berneen.

„Normaliai dirbant prevencinį darbą galima gauti geresnių rezultatų nei po skandalų tik pasmerkiant išpuolių dalyvius“, - L. Mogenienė mano, kad reikia ieškoti giluminių šaknų ir užkirsti jų šakojimąsi.

Kas yra neapykantą kurstanti informacija ir nuomonė?

Grupė Seimo narių siūlo ir palengvinti pareigūnų, kovojančių prieš rasistinius išpuolius bei rasinę neapykantą kurstančius asmenis, darbą.

Seime jau įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama praplėsti neapykantos pagrindų sąrašą pagal naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymą bei patikslinti sąvokas „neapykantą kurstanti informacija“ ir „nuomonė“.

Baudžiamuosius nusižengimus padarę interneto komentatoriai dažnai atsakomybės išvengia, nes ikiteisminio tyrimo metu laikosi pozicijos, jog prie publikuoto straipsnio nesiekė atlikti kurstymo veiksmų, o esą tik pareiškė savo nuomonę.

„Siekiant, kad teisinis mechanizmas tinkamai veiktų, ir kad būtų išvengta skirtingų sąvokų interpretavimo vertinant atitinkamus veiksmus ir teiginius, siūloma papildyti įstatymą nauja sąvoka neapykantą kurstanti informacija, taip suvienodinant sąvokų turinį su Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu“, - teigiama darbo grupės rašte.

Politikų pateiktose įstatymo pataisose teigiama, kad „neapykantą kurstanti informacija – tokia žodžiu, raštu ar kitais būdais išreikšta informavimo produkcija ar atskiros jos dalys (žodžiai, teiginiai), kuria propaguojama nacionalinė (tautinė), rasinė, religinė, seksualinė ar kitokia nesantaika, neapykanta ar kitokia netolerancija, kuri yra grasinamo, įžeidžiančio, užgaulaus, kurstomo ar smurtą atskirų žmonių grupių, jų narių ar turto atžvilgiu provokuojančio, nepakantaus jiems pobūdžio”.

Interneto komentatoriams būtina žinoti, kad bus apibrėžta ir nuomonės sąvoka: „Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais, ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, nepažeidžiant tarptautiniuose ir piliečių teisių dokumentuose, ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimo nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant žinomų ir žinotinų faktų ir duomenų”.

Už komentarus atsako juos rašiusieji

Įstatymo pataisas teikiantys Seimo nariai viliasi, kad projektas turės įtakos rasistinių bei ksenofobinių apraiškų mažėjimui internetinėje erdvėje.

DELFI primena, kad už skaitytojų komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Ji gresia ir už smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.

Ar komentarai yra kurstantys, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Ji kasmet gauna keliasdešimt prokuratūros ir policijos prašymų.

Lietuvos teismuose bylų dėl komentarų rašymo internete dar nėra daug, tačiau – daugėja. Praėjusiais metais teismo nuosprendžiu iš vieno „internauto“ net buvo konfiskuotas kompiuteris.

„Šiuo metu nustatyta atsakomybė ir baudos yra pakankamos, todėl neketiname siūlyti tobulinti Baudžiamąjį kodeksą, - sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė L. Mogenienė. – Pagal dabartinius įstatymus gali būti baudžiami ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, tačiau prokuratūros atstovai mano, kad pirmiausia reikia keisti visuomenės požiūrį – turi būti dirbamas prevencinis darbas“.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta, jog už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Lietuvos ryto“ TV planuoja mažinti rusiškos produkcijos kiekį (32)

„Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei pardavus iki šiol jai priklaususį televizijos kanalą,...

Nesėkmingiausio pasaulio festivalio prodiuseris: viena nuotrauka socialiniame tinkle sugriovė bet kokias viltis LOGIN 2019 (38)

Amerikietis Andy King renginių organizavimo versle sukasi daugiau nei 30 metų, tačiau pasaulyje...

Policija apsiriko: ikiteisminio tyrimo dėl žurnalisto Černiausko nepradės (22)

Vilniaus apskrities policija nesiims ikiteisminio tyrimo dėl buvusio 15min.lt žurnalisto Šarūno...

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą dėl žurnalisto Černiausko veiklos papildyta (10)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pranešė, kad reaguodama į žiniasklaidoje...

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalisto Šarūno Černiausko veiklos (46)

Penktadienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistė...

Top naujienos

Milijonas amerikiečių šturmuos legendinę „Area 51” – kariuomenė perspėja neiti į teritoriją, kurioje yra ginkluotų karių (118)

Daugiau nei milijonas žmonių nusprendė surasti Jungtinėse Amerikos Valstijose esančią „ Area...

Siuntos pristatymas pavirto detektyvu: kurjeris nurūko iš pat panosės (101)

Panevėžiečių šeima, iš Lenkijos užsisakiusi brangių, per 1 000 eurų kainavusių, pirkinių,...

Išleistuves švenčiantys sostinės abiturientai – tarsi nulipę nuo raudonojo kilimo (129)

Trečiadienio popietę Šv. Kotrynos bažnyčioje džiaugsmingai suskambo varpai – šiandien...

JAV mokslininkės nužudymo Kretoje detalės šokiruoja: du kartus tyčia partrenkta automobiliu, paskui išprievartauta ir palikta (32)

Graikijoje nužudyta amerikiečių mokslininkė Suzanne Eaton buvo išprievartauta, antradienį...

Baltijos jūroje – pavojus, apie kurį žino retas lietuvis: nepastebėjus ženklo gali kainuoti gyvybę (83)

Nors šiuo metu oras jau visai neprimena birželį alinusių karščių, tačiau poilsiautojų...

Karbauskis: keisis mažiausiai keturi ministrai (68)

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad atnaujintoje Vyriausybėje...

Rasa Kazėnienė pratrūko: prokuratūrą reikia aptverti tvora ir visi žinos, už ką prokurorai ten sėdi (661)

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazėnienė stebisi prokuratūros priimtu...

Ar galite atspėti, kam skirtas šis nuotraukoje matomas daiktas?

Su laikais keičiasi viskas. Istorizmo principas neleidžia praeities žmonių kasdienybės vertinti...

Ką pasaulio čempionato mėsmalėje keičia netikėtos žinios iš Lietuvos rinktinės varžovų stovyklų? laida „Iš viršaus“ (9)

Iki pirmojo ginčo kamuolio išmetimo pasaulio krepšinio čempionate Kinijoje teliko 44 dienos....