aA
Diskriminaciją kurstantiems ir neapykantą skatinantiems interneto portalų komentatoriams ruošiamas naujas apynasris. Grupė Seimo narių siūlo pavesti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nuolat kontroliuoti komentarus internete bei patikslinti „nuomonės“ ir „neapykantą kurstančios informacijos“ sąvokas – esą tada būtų lengviau nubausti viešojoje erdvėje siautėjančius chuliganus.
Nešiojamas kompiuteris
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė DELFI tvirtino, kad jau įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – jas parlamentarai turėtų svarstyti jau šį rudenį.

Pasak parlamentarės, pastaruoju metu itin aktualia problema tampa internetiniuose portaluose spausdinami komentarai, kuriuose atvirai yra propaguojamos idėjos, sukeliančios nesantaiką, skatinančios tyčiotis, niekinti, kurstančios diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

L.Mogenienė: brutalumas informacinėje erdvėje neturėtų būti norma

„Deja, turime pripažinti, kad internete yra labai daug rasinę neapykantą kurstančių komentarų – gal dėl neapsižiūrėjimo, o gal dėl per mažai portalų skiriamo dėmesio, - DELFI sakė L. Mogenienė. - Įsipareigojimas išimti kurstančius pasisakymus ne visada įvyksta, todėl siūlome Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriui pavesti nuolatinę komentarų stebėseną, kitaip sakant – monitoringą“.

Darbo grupės, kuri buvo įkurta teisės aktų, susijusių su tautinės ir rasinės nesantaikos kurstymo apraiškomis, panašaus pobūdžio nusikaltimų prevencija, analizei atlikti ir siūlymams dėl jų tobulinimo pateikti, vadovė mano, kad priėmus įstatymo pataisas „nuo to tik būtų geriau visiems geros valios žmonėms“.

„Mes kalbame apie nuolatinį darbą - būtų suburta grupė ekspertų, kurie stebėtų ir, esant reikalui, atkreiptų portalų dėmesį, - sakė L. Mogenienė. – Šiuo metu visuomenėje mažai kalbama apie rasinės neapykantos kurstymą, viskas kažkaip eina savo keliu iki tol, kol kas nors neprimuša ar dar ko nepridaro. Visiems jau atrodo, kad brutalumas informacinėje erdvėje jau yra norma, žmonės prie to priprato, tačiau iš tikrųjų padėtis turėtų būti kitokia“.

Pasak politikės, pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Kovo 11-ąją „skustagalviai“ Vilniaus centre surengė eitynes, iš karto po to kilo skandalas, nors tokios eitynės sostinėje nebuvo naujiena. Be to, įvairių nuomonių sulaukė atvejis, kai gatvėje buvo užpulta ir sumušta tamsiaodė dainininkė Berneen.

„Normaliai dirbant prevencinį darbą galima gauti geresnių rezultatų nei po skandalų tik pasmerkiant išpuolių dalyvius“, - L. Mogenienė mano, kad reikia ieškoti giluminių šaknų ir užkirsti jų šakojimąsi.

Kas yra neapykantą kurstanti informacija ir nuomonė?

Grupė Seimo narių siūlo ir palengvinti pareigūnų, kovojančių prieš rasistinius išpuolius bei rasinę neapykantą kurstančius asmenis, darbą.

Seime jau įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama praplėsti neapykantos pagrindų sąrašą pagal naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymą bei patikslinti sąvokas „neapykantą kurstanti informacija“ ir „nuomonė“.

Baudžiamuosius nusižengimus padarę interneto komentatoriai dažnai atsakomybės išvengia, nes ikiteisminio tyrimo metu laikosi pozicijos, jog prie publikuoto straipsnio nesiekė atlikti kurstymo veiksmų, o esą tik pareiškė savo nuomonę.

„Siekiant, kad teisinis mechanizmas tinkamai veiktų, ir kad būtų išvengta skirtingų sąvokų interpretavimo vertinant atitinkamus veiksmus ir teiginius, siūloma papildyti įstatymą nauja sąvoka neapykantą kurstanti informacija, taip suvienodinant sąvokų turinį su Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu“, - teigiama darbo grupės rašte.

Politikų pateiktose įstatymo pataisose teigiama, kad „neapykantą kurstanti informacija – tokia žodžiu, raštu ar kitais būdais išreikšta informavimo produkcija ar atskiros jos dalys (žodžiai, teiginiai), kuria propaguojama nacionalinė (tautinė), rasinė, religinė, seksualinė ar kitokia nesantaika, neapykanta ar kitokia netolerancija, kuri yra grasinamo, įžeidžiančio, užgaulaus, kurstomo ar smurtą atskirų žmonių grupių, jų narių ar turto atžvilgiu provokuojančio, nepakantaus jiems pobūdžio”.

Interneto komentatoriams būtina žinoti, kad bus apibrėžta ir nuomonės sąvoka: „Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais, ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, nepažeidžiant tarptautiniuose ir piliečių teisių dokumentuose, ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimo nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant žinomų ir žinotinų faktų ir duomenų”.

Už komentarus atsako juos rašiusieji

Įstatymo pataisas teikiantys Seimo nariai viliasi, kad projektas turės įtakos rasistinių bei ksenofobinių apraiškų mažėjimui internetinėje erdvėje.

DELFI primena, kad už skaitytojų komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Ji gresia ir už smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.

Ar komentarai yra kurstantys, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Ji kasmet gauna keliasdešimt prokuratūros ir policijos prašymų.

Lietuvos teismuose bylų dėl komentarų rašymo internete dar nėra daug, tačiau – daugėja. Praėjusiais metais teismo nuosprendžiu iš vieno „internauto“ net buvo konfiskuotas kompiuteris.

„Šiuo metu nustatyta atsakomybė ir baudos yra pakankamos, todėl neketiname siūlyti tobulinti Baudžiamąjį kodeksą, - sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė L. Mogenienė. – Pagal dabartinius įstatymus gali būti baudžiami ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, tačiau prokuratūros atstovai mano, kad pirmiausia reikia keisti visuomenės požiūrį – turi būti dirbamas prevencinis darbas“.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta, jog už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Prancūzija „Google“ skyrė 1,1 mln. eurų baudą (3)

„ Google Ireland“ ir „Google France“ sutiko sumokėti 1,1 mln. eurų baudą Prancūzijai po...

Lenkijoje privatūs TV kanalai išjungė parai transliacijas

Trečiadienį daugybė lenkų nepamatė ar neišgirdo savo pamėgtų programų, transliuojamų kai...

„Euronews“ dėl pandemijos atleis darbuotojų

Naujienų kanalas „Euronews“ trečiadienį paskelbė apie planus dėl COVID-19 krizės ir jos...

„Google“ atlyginimų ir darbuotojų samdymo diskriminacijos byloje sumokės 2,6 mln. dolerių

JAV technologijų milžinė „ Google “ sutiko sumokėti 2,6 mln. dolerių (apie 2,15 mln. eurų)...

„Google“ skirs 150 mln. JAV dolerių vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijai (3)

JAV interneto milžinė „ Google “ pirmadienį pranešė planuojanti suteikti savo patalpas...

Top naujienos

Lietuva – „juodojoje zonoje“: ekspertas sako, kad nuo blogojo scenarijaus galime ir išsisukti (19)

Nors pagal sergamumo kovidu situaciją, Lietuva yra „juodojoje zonoje“, ekspertas, Lietuvos...

Ušackas apie įtampą tarp Rusijos, Ukrainos ir Vakarų: Putinas kol kas laimi (58)

Augant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos bei Vakarų valstybių, ekspertai sutaria, kad ES privalo...

Tomas Sinickis. Koks turi būti pensinis amžius? (25)

Pastarųjų dienų diskusijos dėl tinkamo senatvės amžiaus yra juokingos ir betikslės. 72 metai,...

Kremliaus režimo juokdariai paspendė spąstus: į juos pateko ir Lietuvos parlamentaras (112)

Kremliaus režimui artimi populiarūs Rusijos komikai Vovanas (Vladimiras Kuznetsovas) ir Lexusas...

Vilniečiai jau turi kuo džiaugtis: sostinėje pražydo sakuros

Vilniuje jau pražydo sakuros. Panašu jau atėjo tas metas, kai vilniečiai ir miesto svečiai...

Europos sergamumo koronavirusu žemėlapyje – netikėtumas: gerokai pasikeitė pirmavusios šalys (86)

Pagal sergamumą COVID-19 liga praėjusią savaitę Europoje pirmavusios Vengrija ir Estija...

COVID-19 žemėlapis Lietuvoje: į kurias savivaldybes šiuo metu keliauti saugiausia? (12)

Epidemiologai ne kartą yra sakę, kad mažiausiai koronavirus o galėsim bijoti, kai 70 procentų...

Ekspertai: valstiečių veiksmai nėra spontaniški, tai – didesnės strategijos dalis (182)

Politologai sutartinai vertina tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS )...

Rusija atitraukia karius: skelbiama, kad „tikslas pasiektas“ papildyta (1003)

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė atitraukti karius nuo „pietinių Rusijos...

Baisi nelaimė Vilniuje: iš daugiaaukščio iškritęs žuvo 11 metų berniukas (109)

Ketvirtadienį, 15.07 val., Vilniaus policija gavo pranešimą, kad Karoliniškėse, V. Vaitkaus g.,...