aA
Seimas, atsisakęs planų įvesti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) abonentinį mokestį, nusprendė negriežtinti reklamos transliavimo visuomeninio transliuotojo eteryje apribojimų.
© Scanpix
Ketvirtadienį parlamentas beveik vienbalsiai – vos vienam iš 69 balsavusių nepritarus – patvirtino naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją, kuria atsisakyta abonentinio mokesčio. Balsavimo rezultatus politikai sutiko plojimais. Pataisomis norėta įtvirtinti keletą naujų dalykų, susijusių su šio transliuotojo finansine veikla, tačiau parlamentarai pritarė ne visoms naujovėms.

Pagal dabartinį įstatymą reklamos trukmė LRT programose neturi viršyti 15 proc. dienos transliavimo laiko. Didėjant visuomeninio transliuotojo pajamoms, šis rodiklis turėtų būti palaipsniui proporcingai mažinamas iki 10 proc.

Naują įstatymo redakciją svarstant Seime gimė siūlymas reklamos laiką palaipsniui proporcingai mažinti iki 5 proc. valandos transliavimo laiko. Tačiau grupė parlamentarų pasiūlė grąžinti ankstesnę normą. Ketvirtadienio posėdyje tokiam pasiūlymui buvo pritarta.

Vienas iš šio pasiūlymo iniciatorių konservatorius Julius Dautartas teigė, kad LRT biudžeto augimas yra gana kuklus, todėl reklamos transliavimo apribojimas nebūtų teisingas. Jis priminė, kad po kelių savaičių prasidės žiemos olimpinės žaidynės, kurių metu transliuojama reklama leistų uždirbti papildomų pajamų. Be to, pasak parlamentaro, reklama nevargina Lietuvos televizijos Antro kanalo žiūrovų.

Kitas konservatorius Edmundas Pupinis tvirtino, kad kol nebus abonentinio mokesčio už LRT programas, nereikėtų šiam transliuotojui griežtinti reklamos transliavimo apribojimų. „Patys nebūtume protingi, jei neleistume LRT dalyvauti reklamos rinkoje, - teigė jis. - Kodėl pirmenybę turime atiduoti privačioms kompanijoms? Reikėtų laipsniškai pereiti prie nereklaminės televizijos".

Anot socialdemokrato Justino Karoso, visuomeninis transliuotojas neturėtų papildomų pajamų prisidurti iš reklamos. Tačiau kol LRT negali gauti pakankamo finansavimo iš biudžeto, dabartinė situacija esą yra adekvati valstybės galimybėms.

Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis, agitavęs balsuoti už griežtesnę nuostatą, siūlė kolegoms „turėti nors vieną švarią televiziją".

Parlamentarus, siūliusius ateityje labiau apriboti reklamos transliavimą visuomeninio transliuotojo eteryje, piktina tai, kad LRT, visų pirma – Lietuvos televizija didžiąją dalį reklamos pranešimų transliuoja vakare, kai yra didžiausias žiūrimumas ir reklamos įkainiai.

Jau anksčiau Seimas buvo palaidojęs kelerius metus brandintą idėją visuomeninį radiją ir televiziją finansuoti iš gyventojų mokamo abonentinio mokesčio. LRT bus finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.

2000 metais priimtame įstatyme buvo numatyta įvesti specialią rinkliavą už LRT visuomenei teikiamas transliavimo paslaugas, tačiau šios įstatymo nuostatos įsigaliojimas buvo kasmet atidedamas.

Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo numatytas mišrus visuomeninio transliuotojo finansavimas - iš biudžeto asignavimų, komercinių pajamų ir abonentinio mokesčio. Kuo didesnė būtų buvusi surenkamo abonentinio mokesčio dalis, tuo mažiau turėjo būti skiriama iš valstybės biudžeto. Pagal naujausią pataisą toks modelis turėjo įsigalioti nuo 2006 metų sausio. Tačiau iki šiol nebuvo apsispręsta, kaip iš gyventojų abonentinį mokestį surinkti ir kaip jį administruoti.

2005-aisiais LRT iš valstybės biudžeto skirta 38 mln. litų. Praėjusiais metais LRT gavo 20 mln. litų komercinių pajamų, šiemet tikimasi dešimtadaliu didesnių įplaukų iš komercinių šaltinių.

Prezidentas Valdas Adamkus yra pareiškęs, kad palaikytų tokį LRT finansavimo modelį, kuris užtikrintų LRT nepriklausomumą - ir nuo komercinių struktūrų, ir nuo politikų. Teigiama, kad būtent abonentinis mokestis užtikrintų visuomeninio transliuotojo finansinę nepriklausomybę.

Anksčiau buvo siūloma rinkti 4-6 litus per mėnesį siekiantį abonentinį mokestį arba jį įskaičiuoti į elektros energijos tarifą. Tokią rinkliavą turėjo mokėti visi namų ūkiai, turintys televizorių. Kai kurioms socialiai remtinoms visuomenės grupėms žadėta taikyti nuolaidas.

Abonentinis mokestis egzistuoja beveik visose Europos Sąjungos šalyse ir kai kuriose kitose valstybėse. Pagal vietos įstatymus abonentinį mokestį privalo mokėti visi gyventojai, kurie turi radijo ar televizijos imtuvą. Ateityje numatoma imti mokestį ir už personalinius kompiuterius, nes juos taip pat galima naudoti programoms žiūrėti ar klausyti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Žiniasklaidai paskirstyta beveik 2,6 mln. eurų paramos (8)

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) paskirstė 2 mln. 578 tūkst. eurų paramos...

Garsus reporteris prisipažino daug metų klastojęs naujienas (12)

Vokietijos autoritetingas savaitraštis „Der Spiegel“ trečiadienį apstulbino žiniasklaidos...

„Vaučeriai“: ką apie maisto talonus mano ekonomistai, paprasti žmonės ir Seimo nariai? (31)

Ketvirtadienio laidoje „Yra, kaip yra“ Seimo nariai, ekonomistai ir Vyriausybės atstovai...

Karbauskis ir Skvernelis registruoja PVM lengvatą periodiniams leidiniams (7)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas bei Seimo Kultūros komiteto...

Čekių loterija kraustosi į „Lietuvos ryto“ televiziją (1)

Valstybinės mokesčių inspekcijos ( VMI ) organizuojama čekių loterijos laimėtojai vienerius...

Top naujienos

Istorija, kuri, deja, nesugalvota: biurokratai įkalino vyrą oro uoste 18-ai metų (30)

Jei praėję metai jums atrodo nesėkmingi, ko gero vertėtų pažvelgti į savo gyvenimą su didesniu...

Perspėjo: bankomate paliktų svetimų pinigų paėmimas prilygsta vagystei (70)

Policija sako, kad bankomate paliktų svetimų paėmimas prilygsta vagystei.

Miestai Sibire nusidažė juodai: socialiniuose tinkluose – siurrealistiniai vaizdai (28)

Kemerovo srities (pietvakarių Sibire) prokuratūra ėmėsi tikrinti pranešimus apie juodą sniegą...

Politinių reklamų perliukai: kai kurių lietuviai pamiršti negali iki šiol (61)

Politinė reklama, kurioje TS-LKD kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybę Goda Karazijaitė...

Naujo tyrimo rezultatai nustebino: moterų smegenys keleriais metais jaunesnės už vyrų (17)

Kaip rodo JAV mokslininkų atlikti skenografijos tyrimai, pagal tai, kaip degina kurą, moterų...

Po incidento oro uoste – skandalingas teisėjo nutarimas: pareigūnės peržengė visas ribas (341)

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste dirbantys muitinės pareigūnai gali specialiai provokuoti į...

Pasaulio ekonomika susiduria su grėsmėmis: sunkiausi laikai – Europai (9)

Tvyrant nerimui, jog prekybos karas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos nusmukdys jų ekonomikas,...

Pirmasis Kylie Jenner dukros gimtadienis: svečius pasitiko milžiniška pripučiama kūdikio galva (1)

Kardashian šeima niekada negaili pinigų įspūdingiems vakarėliams, ypač jei kalba sukasi apie jų...

Moksleivė nušluostė nosis bendraamžiams: šaltis pakuždėjo verslo idėją, kuriai santaupų neprireikė (12)

Ko griebtis, jei akademiniai mokslai – ne prie širdies? Verslo! Kas pagelbės, jei nuolat šąla...

Specialiesiems agentams skirtą slaptą žinutę Elžbieta II paviešino socialiniame tinkle: perskaityti padeda speciali sistema

Karalienė Elžbieta II atidengė lentą, skirtą Didžiosios Britanijos elektroninės žvalgybos...