aA
Seimas, atsisakęs planų įvesti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) abonentinį mokestį, nusprendė negriežtinti reklamos transliavimo visuomeninio transliuotojo eteryje apribojimų.
televizija, eteris
© Scanpix
Ketvirtadienį parlamentas beveik vienbalsiai – vos vienam iš 69 balsavusių nepritarus – patvirtino naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją, kuria atsisakyta abonentinio mokesčio. Balsavimo rezultatus politikai sutiko plojimais. Pataisomis norėta įtvirtinti keletą naujų dalykų, susijusių su šio transliuotojo finansine veikla, tačiau parlamentarai pritarė ne visoms naujovėms.

Pagal dabartinį įstatymą reklamos trukmė LRT programose neturi viršyti 15 proc. dienos transliavimo laiko. Didėjant visuomeninio transliuotojo pajamoms, šis rodiklis turėtų būti palaipsniui proporcingai mažinamas iki 10 proc.

Naują įstatymo redakciją svarstant Seime gimė siūlymas reklamos laiką palaipsniui proporcingai mažinti iki 5 proc. valandos transliavimo laiko. Tačiau grupė parlamentarų pasiūlė grąžinti ankstesnę normą. Ketvirtadienio posėdyje tokiam pasiūlymui buvo pritarta.

Vienas iš šio pasiūlymo iniciatorių konservatorius Julius Dautartas teigė, kad LRT biudžeto augimas yra gana kuklus, todėl reklamos transliavimo apribojimas nebūtų teisingas. Jis priminė, kad po kelių savaičių prasidės žiemos olimpinės žaidynės, kurių metu transliuojama reklama leistų uždirbti papildomų pajamų. Be to, pasak parlamentaro, reklama nevargina Lietuvos televizijos Antro kanalo žiūrovų.

Kitas konservatorius Edmundas Pupinis tvirtino, kad kol nebus abonentinio mokesčio už LRT programas, nereikėtų šiam transliuotojui griežtinti reklamos transliavimo apribojimų. „Patys nebūtume protingi, jei neleistume LRT dalyvauti reklamos rinkoje, - teigė jis. - Kodėl pirmenybę turime atiduoti privačioms kompanijoms? Reikėtų laipsniškai pereiti prie nereklaminės televizijos".

Anot socialdemokrato Justino Karoso, visuomeninis transliuotojas neturėtų papildomų pajamų prisidurti iš reklamos. Tačiau kol LRT negali gauti pakankamo finansavimo iš biudžeto, dabartinė situacija esą yra adekvati valstybės galimybėms.

Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis, agitavęs balsuoti už griežtesnę nuostatą, siūlė kolegoms „turėti nors vieną švarią televiziją".

Parlamentarus, siūliusius ateityje labiau apriboti reklamos transliavimą visuomeninio transliuotojo eteryje, piktina tai, kad LRT, visų pirma – Lietuvos televizija didžiąją dalį reklamos pranešimų transliuoja vakare, kai yra didžiausias žiūrimumas ir reklamos įkainiai.

Jau anksčiau Seimas buvo palaidojęs kelerius metus brandintą idėją visuomeninį radiją ir televiziją finansuoti iš gyventojų mokamo abonentinio mokesčio. LRT bus finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.

2000 metais priimtame įstatyme buvo numatyta įvesti specialią rinkliavą už LRT visuomenei teikiamas transliavimo paslaugas, tačiau šios įstatymo nuostatos įsigaliojimas buvo kasmet atidedamas.

Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo numatytas mišrus visuomeninio transliuotojo finansavimas - iš biudžeto asignavimų, komercinių pajamų ir abonentinio mokesčio. Kuo didesnė būtų buvusi surenkamo abonentinio mokesčio dalis, tuo mažiau turėjo būti skiriama iš valstybės biudžeto. Pagal naujausią pataisą toks modelis turėjo įsigalioti nuo 2006 metų sausio. Tačiau iki šiol nebuvo apsispręsta, kaip iš gyventojų abonentinį mokestį surinkti ir kaip jį administruoti.

2005-aisiais LRT iš valstybės biudžeto skirta 38 mln. litų. Praėjusiais metais LRT gavo 20 mln. litų komercinių pajamų, šiemet tikimasi dešimtadaliu didesnių įplaukų iš komercinių šaltinių.

Prezidentas Valdas Adamkus yra pareiškęs, kad palaikytų tokį LRT finansavimo modelį, kuris užtikrintų LRT nepriklausomumą - ir nuo komercinių struktūrų, ir nuo politikų. Teigiama, kad būtent abonentinis mokestis užtikrintų visuomeninio transliuotojo finansinę nepriklausomybę.

Anksčiau buvo siūloma rinkti 4-6 litus per mėnesį siekiantį abonentinį mokestį arba jį įskaičiuoti į elektros energijos tarifą. Tokią rinkliavą turėjo mokėti visi namų ūkiai, turintys televizorių. Kai kurioms socialiai remtinoms visuomenės grupėms žadėta taikyti nuolaidas.

Abonentinis mokestis egzistuoja beveik visose Europos Sąjungos šalyse ir kai kuriose kitose valstybėse. Pagal vietos įstatymus abonentinį mokestį privalo mokėti visi gyventojai, kurie turi radijo ar televizijos imtuvą. Ateityje numatoma imti mokestį ir už personalinius kompiuterius, nes juos taip pat galima naudoti programoms žiūrėti ar klausyti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Geopolitinių naujienų gigantas „Foreign policy“ – nuo šiol „Delfi Plius“ (10)

Nuo šiol „Delfi Plius“ rasite ne tik „Bloomberg“, „The Economist“ ir „Harvard Business...

„Achemos grupė“ uždaro spaustuvę ir mokymo centrą (5)

Vienas didžiausių Lietuvoje privačių koncernų „ Achemos grupė “ pranešė uždarantis...

Lietuviškose televizijose sumažėjo rusiškos produkcijos (49)

Šį sezoną lietuviškuose TV kanaluose sumažėjo rusakalbės produkcijos, rodo laikraščio...

Kaip užsiprenumeruoti DELFI Plius? (4)

„ DELFI Plius “ – tai nepriklausomų autorių ir išskirtinio turinio platforma. Šalia „The...

Finansų ministerija nepritaria siūlymui taikyti lengvatinį PVM leidinių spausdinimui (6)

Finansų ministerija siūlo nepritarti parlamentaro Roberto Šarknicko iniciatyvai taikyti...

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (599)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Po naujo viruso protrūkio lietuviai apie kinus kalba baisius dalykus: papasakojo, kokia ši tauta yra iš tikrųjų (279)

Visokias keistenybes valgantys ir jas medicinai naudojantys kinai paleido į pasaulį grėsmingąjį...

Šiaurės Airijoje – pirmasis koronaviruso atvejis: pacientas keliavo per Dublino oro uostą (70)

Pirmasis koronaviruso atvejis užfiksuotas Šiaurės Airijoje, rašoma CNN .

Skirmantas Malinauskas: pirmas atvejis sukelia neprognozuojamą žmonių elgesį (79)

Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo, valstybė jau šiuo metu yra pasiruošusi...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote? (532)

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų (17)

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

Sinoptikai papasakojo, koks laukia savaitgalis: jau netrukus – tikra šilumos banga (3)

Virš Atlanto vandenyno kasdien užgimsta nauji ciklonai, kurie su vakarų oro srautais atnešami į...

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas? (32)

Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip...

Giedraičio greitošauda nesužeidė Eurolygos lyderių, Micičius – per plauką nuo savotiško trigubo dublio Wilbekino tritaškis išstūmė CSKA iš geriausių ketverto (2)

Stambulo „Anadolu Efes“ (23/3) toliau skina pergales Eurolygoje. Turnyro lyderiai svečiuose...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

|Maža didelių žinių kaina