Internetui tampant komercine erdve, pažeidėjai neretai uždirba pinigus ar net daro nusikaltimus neleistinai naudodamiesi garsiais prekės ženklais. Lietuvoje tam kol kas kreipiama mažai dėmesio, nors Vakarų šalių teisininkai išskiria bent kelis populiarius tokių pažeidimų tipus.
Vienas dažniausiai pasitaikančių ir ilgiausiai egzistuojančių pažeidimų yra domenų vardų užvaldymas, angliškai vadinamas "cybersquatting". Tai domenų vardų, kurių pavadinimuose yra kitiems asmenims priklausantys prekės ženklai, registravimas.
Tiesa, Lietuvos teismai jau susidūrę su ginčais dėl domenų vardų, be to, šias problemas sprendžia ir ".lt" srities domenų registratorius Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas (KTU ITPI).
Kiti daromi pažeidimai susiję su siekiu privilioti daugiau lankytojų į savo interneto svetainę.
Gaudo klaidas
Vienas pastaruoju metu paplitusių būdų – "typosquatting". Nesąžiningi interneto svetainių savininkai, registruodami domeno vardą, tyčia palieka klaidų, kad jis būtų panašus į tikrąjį prekės ženklo vardą.
Pavyzdžiui, domenų vardai gogle.lt, googl.lt ar googlee.lt yra galbūt registruoti pažeidžiant prekės ženklo "Google" savininko teises. Taip pat domeno varde gali būti naudojamos papildomos raidės, pavyzdžiui, "www" – domeno vardo priekyje (visas svetainės adresas gali atrodyti taip: http://www.wwwgoogle.lt).
Rašybos klaidų tikimasi renkantis ir pačius domenus, pavyzdžiui, vietoj ".biz", ".com" ar ".lt" registruojami ".bz, .cm, .tl (t. y. praleidžiant ar sukeičiant domenų raides vietomis).
Padarius neapdairią klaidą ir sumaišius raides adreso laukelyje, atsivers visai ne ta interneto svetainė, į kurią lankytojas ketino patekti. O domeno vardo savininkas galės uždirbti dviem būdais: padidėjus interneto svetainės lankomumui, nes ji perims dalį prekės ženklo klientų arba vėliau pelningai parduos šią interneto svetainę.
Nuviliojami lankytojai
Dar vienas pažeidėjų naudojamas būdas yra siekis nukreipti lankomumą. Šiuo atveju vietoj grafinių logotipų naudojami tekstiniai prekės ženklų pavadinimai – jie įtraukiami į interneto svetainės turinį. Beje, šie pavadinimai lankytojams gali būti nepastebimi.
Taip interneto paieškos sistemoje įvedus prekės ženklą kaip raktinį paieškos žodį, nesąžiningo savininko interneto svetainė būtų rodoma tarp paieškos rezultatų, kaip pateikianti informaciją apie tą prekės ženklą.
Nematomi prekės ženklai naudojami ir apsisaugoti nuo galimų jų teisėtų savininkų pretenzijų – juk paties prekės ženklo interneto svetainėje nematyti.
Taip pat prekės ženklo savininko teisių pažeidimu laikomos įkyriai nepageidaujamą reklamą rodančios programos, kurios, be prekės ženklo turėtojo svetainės, atveria papildomą naršyklės langą su reklama.
Naudojant šį būdą ne tik nuviliojami esami ar potencialūs klientai, kurie užsuka į to prekių ženklo savininko svetainę, tačiau taip daroma žala jo reputacijai.
Bando apgauti
Pavojingiausia veikla, vykdoma prisidengiant žinomais įmonių vardais, – jautrios informacijos rinkimas, vadinamas "phishing". Kai kuriose valstybėse tai prilyginama nusikaltimui.
Tuo užsiimantys asmenys išsiunčia elektroninius laiškus, juos pasirašę kaip žinomų bendrovių, dažniausiai bankų, darbuotojai ir prašo nurodyti slaptažodžius, kodus ir kitus duomenis, kurie leistų prisijungti prie asmeninių banko sąskaitų.
Ši veikla derinama su kitais apgaulės būdais, tokiais kaip interneto vardų piratavimas ar vardai su rašybos klaidomis. Neretai domenų vardų piratas, užregistravęs kokio nors žinomo banko prekių ženklą kaip domeno vardą, sukuria ir labai panašią interneto svetainę. Taip banko klientai nežino, kad lankosi ne banko interneto svetainėje, ir bando įvesti prisijungimo duomenis. Tokiu atveju juos užfiksuoja apgaulingu būdu duomenis renkantis asmuo.
Specialistų komentarai
Daiva Tamulionienė, KTU ITPI skyriaus vedėja
Interneto erdvė yra atvira ir domenas savaime nėra tapatinamas su prekės ženklu. Be to, labai sunku įrodyti prekės ženklo pažeidimą, nes prekės ženklai registruojami skirtingose klasėse. Taip pat reikia įrodyti, kad domeno kūrėjas tikrai norėjo pažeisti prekės ženklo savininko teises, norėjo pasipelnyti, teikė konkuruojančią informaciją ir panašiai.
Vienas pavyzdžių – švyturys.lt. Tai gerai žinomas alaus prekės ženklas, tačiau tai ir bendrinis žodis, reiškiantis navigacinį statinį. Švyturys kaip žodis gali būti naudojamas ir bendrovių, laisvalaikio centrų pavadinimuose.
Šiuo metu diskutuojama dėl komercinio arbitražo reikalingumo, kad ginčai dėl domenų vardų būtų sprendžiami greičiau ir paprasčiau, nei kreipiantis į teismus, nes šie atima daug laiko. KTU ITPI gilinasi į įvairių šalių praktiką taikant alternatyvaus ginčo sprendimo būdus ir planuoja ją pritaikyti ".lt" domenų praktikoje.
Tomas Nemura, "Gauminos" produktų vystymo vadovas
Jefas Bezosas dar 1994 m., tik įkūręs Amazon.com, pataisydavo visus, kurie pelningiausią pasaulio knygyną vadino "Amazon". Šiandien Amazon.com patenka į vertingiausių prekės ženklų reitingus, o domeno pavadinimas ir prekės ženklas sutampa.
Domenai taip pat yra prekės ženklai. Paieškai persikėlus į internetą, jame lengvai randamus adresus svarbu turėti kiekvienam verslui – nuo to taip pat priklauso, kiek puslapis turės lankytojų, kiek žmonių domėsis prekės ženklu internete.
Dėl šios priežasties didelė lengvai įsimenamų domenų vertė. Kadaise pirktas vos už 20 JAV dolerių, Pizza.com prieš porą mėnesių parduotas už 2,6 mln JAV dolerių, Business.com – už 7,5 mln. JAV dolerių, Beer.com – už 7 mln. JAV dolerių, o už domeną sex.com sumokėta 12 mln. JAV dolerių – brangiausiai istorijoje. Lietuviškoje domenų interneto parduotuvėje Yourname.lt brangiausiai parduodamas domenas yra Pasauliolietuviai.com. Jo kaina – 1,15 mln. litų.
Lietuvoje yra nuskambėję kelios dešimtys atvejų, kai buvo bandoma pasipelnyti iš prekės ženklo domeno, pavyzdžiui: švyturys.lt, cido.lt, skype.lt. Visada gali atsirasti gudruolis, kuris patikrins, ar prekės ženklo domenas laisvas, ir suskubs jį registruoti. Kiek teko girdėti, daugeliu atvejų triumfavo teisingumas ir domenais šiuo metu naudojasi prekės ženklų savininkai.
Jei kuriate naują įmonės ar produkto pavadinimą, pirmiausia rezervuokite domeną, tik paskui valstybės institucijose registruokite tikrąjį vardą.
