„Baiginėjosi sutartis ir nenorėjau jos pratęsti. Kai nutraukinėjau sutartį, reikėjo grąžinti įrangą, kurią „Vinita“ buvo davusi nemokamai“, - savo pasakojimą pradėjo vilnietis Aivaras.
Nuvykęs į paslaugos tiekėjo biurą sostinės gyventojas kartu atsivežė ir skaitmeninės televizijos priedėlį, kurį turėjo grąžinti „Vinita“ bendrovei.
Aivaras sužinojo, kad skaitmeninį priedėlį reikia grąžinti visos komplektacijos: priedėlis, pultelis, dėžė ir instrukcija, tačiau pastarųjų dviejų vyras nebuvo išsaugojęs.
„Kadangi neturėjau pačios dėžutės, nes negi laikysi visus metus, tai už dėžutę turėjau sumokėti 40 Lt, o už instrukciją – 10 Lt”, - prisiminė pašnekovas.
Vyras teigė buvo informuotas, kad tokios sąlygos yra įtrauktos į sutartį, tačiau jį daugiau nustebino ne prašymas susimokėti už dėžę ar instrukciją, bet kaina.
„Keista, kad dėžutė, kuri nėra būtinas dalykas, kainuoja 40 Lt, o instrukcija, kurią galima tiesiog atšviesti – 10 Lt”, - teigė jis.
„Vinitą“ valdančios bendrovės „Init“ generalinis direktorius Paulius Živatauskas teigė, kad priedėlio komplektacijos grąžinimo sąlygos yra nurodytos sutartyje.
„Klientas tikriausiai buvo gavęs priedėlį panaudai ir pasibaigus sutarčiai įsipareigojo grąžinti priedėlį tokia pačia komplektacija, kokia ir gavo. Tipinėje sutartyje numatyta ir įvertintos tam tikros dalys, jei jos negrąžinamos“, - sakė jis.
Pasak įmonės vadovo, prašoma kaina už priedėlio dėžutę yra adekvati – taip įmonė įvertino savo patiriamus nuostolius, jei klientas kažkurios komplektacijos dalies negrąžina.
„Jei nenaudosime originalių dėžučių, tai nauji abonementai pradės reikšti pretenzijas. Mes dėžučių neparduodame: taip mes įvertinome mūsų patiriamus nuostolius. Tai yra daugkartinio naudojimo daiktai“, - teigė jis.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Rapolas Beliauskas teigė, kad pardavėjas ir paslaugų teikėjas turi pareigą pateikti vartotojui būtiną teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus ir teikiamas paslaugas iki vartotojui įsigyjant prekę ar paslaugą, o sudarant vartojimo sutartį, įpareigojimai vartotojui turi būti aptarti sutarties sąlygose.
„Vartotojui kilus įtarimui, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidžia vartotojo teises, nes galimai yra nesąžiningos, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl tam tikros sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga“, - teigė jis.
R. Bieliausko teigimu, vartotojų teisių pažeidimu laikytini tik tie reikalavimai, kurie nėra aptarti vartojimo sutartyje.
