Gyventojai kasdien sulaukia ne vieno skambučio ar elektroninio laiško, kuriuo be jų sutikimų siūlomos prekės ar paslaugos. Tikrasis nepageidaujamos reklamos mastas nėra žinomas, nes skundų ir jų išnagrinėtų bylų skaičius – tik simbolinis. Vartotojų aktyvumas ginant savo teises itin mažas dėl nepakankamos informacijos, ilgų nagrinėjimo terminų, neefektyvių sankcijų.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011 m. ataskaitoje nurodo, jog bylų dėl nepageidaujamos reklamos sumažėjo – per metus buvo priimtas tik 1 nutarimas dėl gautos reklamos į mobilųjį telefoną. Aiškinama, kad nemaža dalis skundų atmetama dėl nepagrįstumo arba dėl to, kad tyrimui buvo pateikta per mažai medžiagos.

Dėl nepageidaujamos reklamos dažnai kaltinami patys vartotojai – neva jie neatsakingai elgiasi su savo asmeniniais duomenimis. Pavyzdžiui, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir kitą informaciją publikuoja įvairiuose internetiniuose portaluose, nurodo prisijungdami prie lojalumo programų.

Erikas Saukalas
Reklamos įstatyme numatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teletekstu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Pažymėtina, kad abonento sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas dėl tiesioginės rinkodaros turėtų būti gautas iš anksto, prieš tiesioginės rinkodaros veiksmų atlikimą, o ne tuo pačiu metu naudojant tiesiogines rinkodaros priemones. Jeigu vartotojas tokį sutikimą buvo davęs, jis bet kuriuo metu gali jį atšaukti. Jei konkretus asmuo išreiškia aiškų nesutikimą toliau gauti reklamą iš tam tikro adresato, toliau teikti informaciją yra draudžiama.

Reklamos įstatymo reikalavimus dėl nepageidaujamos reklamos kontroliuoja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, kuri surašo protokolus vartotojų prašymų pagrindu, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skiria sankcijas.

Numatyta, kad už nepageidaujamos reklamos teikimą be vartotojo prašymo ar sutikimo reklamos siuntėjams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Praktikoje skundo nagrinėjimas užtrunka apie pusmetį, po kurio dažniausiai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl pažeidimo mažareikšmiškumo įmonėms skiria tik įspėjimus. Pats vartotojas, nepatenkintas paskirta sankcija, apskųsti priimto sprendimo negali – tai leidžiama tik juridiniam asmeniui, kuris, gavęs įspėjimą, dažniausiai pretenzijų nebereiškia.

Nepageidaujamos reklamos mastą pavyktų sumažinti, jeigu patys vartotojai aktyviau gintų savo teises, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija plačiau skleistų informaciją apie priemones, kurių galima imtis prieš pažeidėjus, trumpesniais terminais būtų nagrinėjami vartotojų skundai, taikomos sankcijos būtų griežtesnės, o vartotojams sudaryta galimybė skųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutartis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)