aA
„Neįtikėtina, bet tikra“. Taip vadinasi knygynuose ką tik pasirodžiusi žurnalisto ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko knyga apie XX a. istorijos faktus, mitus ir įdomybes. Pasak Č. Iškausko, knyga suteikia progą pamąstyti ir sužinoti apie ne visiems prieinamą tamsiąją istorijos pusę.
Česlovas Iškauskas
Česlovas Iškauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Kaip sumanėte išleisti knygą?

– Tai pirma knyga, tokio turinio knygų bus trys. Jos sudarytos iš mano daugiausia DELFI portale publikuotų straipsnių. Pirmos knygos esmė – daugiau komercinio pobūdžio publikacijos. Pavyzdžiui, apie didžiuosius praėjusio amžiaus Europos monstrus Staliną ir Hitlerį, jų pavaldinius.

Išleisti knygą pasiūlė leidykla. Kitos dvi knygos bus labiau analitinio, tarptautinio pobūdžio leidiniai.

– Kodėl, manote, verta įsigyti Jūsų knygą?

– Nežinau, apskritai dėl knygų pirkimo esu skeptikas – dažnai būnu knygyne ir matau, kad tik vienas kitas pavarto knygą ir išeina. Nesu optimistas ir dėl šios mano knygos. Bet, kaip neseniai kalbėjau su užsienio reikalų ministru, ši knyga galėtų būti platinama poilsio vietose. Ją įsigijęs žmogus galėtų paskaityti laisvalaikiu. Daugelyje publikacijų yra ginčytini faktai – apie Hitlerio gyvenimą, jo charakterį, Stalino biografijos faktus ir taip toliau.

Tačiau knygoje netrūksta ir analitinių momentų: pavyzdžiui, klausiama, ar greitai bus nauja Lietuvos okupacija, keliami nacionalizmo, šovinizmo klausimai. Tai, manau, privers skaitytoją šiek tiek pamąstyti.

– Taigi siūlote knygą neštis prie jūros, o gal geriau ją skaityti prieš miegą?

– Gal paskaitęs prieš miegą, šokiruotas kai kurių mažai girdėtų faktų, žmogus neužmigtų. Tačiau manau, kad paplūdimyje, ypač vyrams, kurie domisi istorija, politika, o ir jaunimui, verta paskaityti.

– Savo straipsnius publikuojate ir DELFI portale. Kokių skaitytojų komentarų sulaukiate?

– Būna, sulaukiu labai kontraversiškų ir vienas kitam prieštaraujančių portalų komentatorių atsiliepimų. Daugiausia jie neigiami, kraštutiniai, radikalūs, bandantys įžeisti. Dėl to nesu nustebęs, to tikėjausi ir tikiuosi po knygos pasirodymo.

Kitas reikalas – žmogus turi žinoti ir tamsiąją mūsų istorijos pusę. Kad jis mokytųsi istorijos, ją pažintų ne tik iš formalių vadovėlių, bet ir iš tokių straipsnių, kurie publikuojami mano knygoje. Reikia, kad žinotų ir kitą, ne visiems prieinamą, pusę.

Rengdamas šiuos straipsnius iškapstydavau tokių faktų, kurie duodavo peno kitiems straipsniams. Tie faktai įdomūs, ginčytini, gal ne visada gyvenimo patikrinti, bet jie tikrai duoda peno apmąstymams ir galimybę geriau pažinti istoriją.

– Kas labiau esate – žurnalistas ar politikos apžvalgininkas? Kaip apibūdintumėte dabartinę žiniasklaidos padėtį?

– Profesija – žurnalistas, o pagal mano darbo pobūdį – politikos apžvalgininkas. 1976 m. baigiau žurnalistiką Vilniaus universitete, dirbau sovietiniu propagandistu Lietuvos radijuje.

Anksčiau žiniasklaida, kaip, turbūt, tam tikra prasme ir dabar, priklausė nuo politikų įtakos. Štai 1992 m. rudenį į valdžią grįžus LDDP, buvau paprašytas pasitraukti iš Lietuvos radijo ir televizijos. Pateikti motyvai, kad kalbinau žmones, ne visiškai atitinkančius Lietuvos gyvenimo esmę. Tada pasitaikė proga dirbti kitose televizijose, bankininkystėje. Tačiau iki šių dienų politikai bando kontroliuoti Lietuvos radiją ir televiziją.

Dabar politikos apžvalgininkams, komentatoriams laisviau – palaima, kai jų niekas nevaržo, kai turi vadovautis tik savo moralės dėsniais.

Sakyčiau, mūsų žiniasklaida ne kiek laisva, kiek apimta anarchijos. Nėra nei buvusios griežtos politinės kontrolės, bet nėra ir moralinės kontrolės. Šiuo metu žiniasklaida ne tik apimta anarchijos – ją paplauna kai kurios povandeninės srovės, labai stipri verslo įtaka. Verslo įtaka stipresnė negu politikų.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

ES Bendrasis Teismas paliko galioti „Google“ skirtą 2,4 mlrd. eurų baudą

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį atmetė „ Google “ apeliacinį skundą dėl 2,4...

RRT: pranešimų apie žalingą turinį internete padaugėjo 7 proc.

Ryšių reguliavimo tarnyba ( RRT ) trečiąjį ketvirtį „karštąja linija“ gavo 222 pranešimus...

PVM grobstytojams siūloma didinti baudas

Grupė parlamentarų siūlo didinti baudas už vengimą mokėti pridėtinės vertės mokestį ( PVM )...

„Ekspress Group“ ketvirčio pelnas išaugo daugiau nei dvigubai

Atsigavusi reklamos rinka ir mažėjantis pandemijos poveikis gerina Ekspress Grupp “, valdančios...

Prancūzija „Google“ skyrė 1,1 mln. eurų baudą (1)

„ Google Ireland“ ir „Google France“ sutiko sumokėti 1,1 mln. eurų baudą Prancūzijai po...

Top naujienos

Koks bus Rusijos kerštas dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą draudimo: galimi keli variantai

Rusija i tulžingai užsipuolus Lietuvą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą...

Paviešintas pokalbis: apie ką likus 4 dienoms iki karo kalbėjosi Putinas ir Macronas (2)

Prancūzijos žurnalistai paviešino Rusijos ir Prancūzijos prezidentų telefoninio pokalbio,...

Karo ekspertai: tai perskaitę paklausite – nejau ukrainiečių generolai ir štabai akli?

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad į...

Karas Ukrainoje. Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo daugiau nei 1000 žmonių G7 šalys pažadėjo Ukrainai 28 mlrd. eurų finansinę paramą (3)

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Transliacija / Kasdienybės herojai. Svajonių šalį palikusi lietuvių žurnalistė ir auksinės Palangos kainos

Kodėl lietuvei Mildai Matulaitytei - Feldhausen apkarto gyvenimas svajonių šalyje Šveicarijoje?...

Delfi PliusTomas Ramanskas

Pas Šarą liksiantis Jokubaitis – apie debiutinio sezono bangas, Maskoliūno vaidmenį ir iššūkį rinktinėje išskirtinis interviu

Pasibaigus klubinio krepšinio sezonui Europoje, pirmus metus legionieriaus duonos „Barcelonos“...

Delfi PliusSniego pilys

„Laskovij maj“ prakeiksmas ar tragiška lemtis: tarp iškeliavusiųjų vienas paskui kitą Anapilin grupės narių – ir jaunas lietuvis (1)

48 metų rusų popmuzikos žvaigždė Jurijus Šatunovas mirė birželio 23-iosios naktį nuo...

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (18)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Profesorius Povilas Aleksandravičius siūlo vienintelę įmanomą išeitį iš šio pragaro: yra būdas užkirsti kelią karui (1)

„Mūsų prigimtis yra prieštaringa: siekdami apsaugoti, sunaikiname ją“, – teigia filosofas ,...

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms (1)

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...