aA
„Neįtikėtina, bet tikra“. Taip vadinasi knygynuose ką tik pasirodžiusi žurnalisto ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko knyga apie XX a. istorijos faktus, mitus ir įdomybes. Pasak Č. Iškausko, knyga suteikia progą pamąstyti ir sužinoti apie ne visiems prieinamą tamsiąją istorijos pusę.
Česlovas Iškauskas
Česlovas Iškauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Kaip sumanėte išleisti knygą?

– Tai pirma knyga, tokio turinio knygų bus trys. Jos sudarytos iš mano daugiausia DELFI portale publikuotų straipsnių. Pirmos knygos esmė – daugiau komercinio pobūdžio publikacijos. Pavyzdžiui, apie didžiuosius praėjusio amžiaus Europos monstrus Staliną ir Hitlerį, jų pavaldinius.

Išleisti knygą pasiūlė leidykla. Kitos dvi knygos bus labiau analitinio, tarptautinio pobūdžio leidiniai.

– Kodėl, manote, verta įsigyti Jūsų knygą?

– Nežinau, apskritai dėl knygų pirkimo esu skeptikas – dažnai būnu knygyne ir matau, kad tik vienas kitas pavarto knygą ir išeina. Nesu optimistas ir dėl šios mano knygos. Bet, kaip neseniai kalbėjau su užsienio reikalų ministru, ši knyga galėtų būti platinama poilsio vietose. Ją įsigijęs žmogus galėtų paskaityti laisvalaikiu. Daugelyje publikacijų yra ginčytini faktai – apie Hitlerio gyvenimą, jo charakterį, Stalino biografijos faktus ir taip toliau.

Tačiau knygoje netrūksta ir analitinių momentų: pavyzdžiui, klausiama, ar greitai bus nauja Lietuvos okupacija, keliami nacionalizmo, šovinizmo klausimai. Tai, manau, privers skaitytoją šiek tiek pamąstyti.

– Taigi siūlote knygą neštis prie jūros, o gal geriau ją skaityti prieš miegą?

– Gal paskaitęs prieš miegą, šokiruotas kai kurių mažai girdėtų faktų, žmogus neužmigtų. Tačiau manau, kad paplūdimyje, ypač vyrams, kurie domisi istorija, politika, o ir jaunimui, verta paskaityti.

– Savo straipsnius publikuojate ir DELFI portale. Kokių skaitytojų komentarų sulaukiate?

– Būna, sulaukiu labai kontraversiškų ir vienas kitam prieštaraujančių portalų komentatorių atsiliepimų. Daugiausia jie neigiami, kraštutiniai, radikalūs, bandantys įžeisti. Dėl to nesu nustebęs, to tikėjausi ir tikiuosi po knygos pasirodymo.

Kitas reikalas – žmogus turi žinoti ir tamsiąją mūsų istorijos pusę. Kad jis mokytųsi istorijos, ją pažintų ne tik iš formalių vadovėlių, bet ir iš tokių straipsnių, kurie publikuojami mano knygoje. Reikia, kad žinotų ir kitą, ne visiems prieinamą, pusę.

Rengdamas šiuos straipsnius iškapstydavau tokių faktų, kurie duodavo peno kitiems straipsniams. Tie faktai įdomūs, ginčytini, gal ne visada gyvenimo patikrinti, bet jie tikrai duoda peno apmąstymams ir galimybę geriau pažinti istoriją.

– Kas labiau esate – žurnalistas ar politikos apžvalgininkas? Kaip apibūdintumėte dabartinę žiniasklaidos padėtį?

– Profesija – žurnalistas, o pagal mano darbo pobūdį – politikos apžvalgininkas. 1976 m. baigiau žurnalistiką Vilniaus universitete, dirbau sovietiniu propagandistu Lietuvos radijuje.

Anksčiau žiniasklaida, kaip, turbūt, tam tikra prasme ir dabar, priklausė nuo politikų įtakos. Štai 1992 m. rudenį į valdžią grįžus LDDP, buvau paprašytas pasitraukti iš Lietuvos radijo ir televizijos. Pateikti motyvai, kad kalbinau žmones, ne visiškai atitinkančius Lietuvos gyvenimo esmę. Tada pasitaikė proga dirbti kitose televizijose, bankininkystėje. Tačiau iki šių dienų politikai bando kontroliuoti Lietuvos radiją ir televiziją.

Dabar politikos apžvalgininkams, komentatoriams laisviau – palaima, kai jų niekas nevaržo, kai turi vadovautis tik savo moralės dėsniais.

Sakyčiau, mūsų žiniasklaida ne kiek laisva, kiek apimta anarchijos. Nėra nei buvusios griežtos politinės kontrolės, bet nėra ir moralinės kontrolės. Šiuo metu žiniasklaida ne tik apimta anarchijos – ją paplauna kai kurios povandeninės srovės, labai stipri verslo įtaka. Verslo įtaka stipresnė negu politikų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Prancūzija „Google“ skyrė 1,1 mln. eurų baudą (3)

„ Google Ireland“ ir „Google France“ sutiko sumokėti 1,1 mln. eurų baudą Prancūzijai po...

Lenkijoje privatūs TV kanalai išjungė parai transliacijas

Trečiadienį daugybė lenkų nepamatė ar neišgirdo savo pamėgtų programų, transliuojamų kai...

„Euronews“ dėl pandemijos atleis darbuotojų

Naujienų kanalas „Euronews“ trečiadienį paskelbė apie planus dėl COVID-19 krizės ir jos...

„Google“ atlyginimų ir darbuotojų samdymo diskriminacijos byloje sumokės 2,6 mln. dolerių

JAV technologijų milžinė „ Google “ sutiko sumokėti 2,6 mln. dolerių (apie 2,15 mln. eurų)...

„Google“ skirs 150 mln. JAV dolerių vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijai (3)

JAV interneto milžinė „ Google “ pirmadienį pranešė planuojanti suteikti savo patalpas...

Top naujienos

Naujausi reitingai rodo, kad medaus mėnuo baigiasi – žengiame į naują periodą   (606)

Medaus mėnuo didžiausiai valdančiajai partijai, Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims...

Lietuviai papildomai užsidirbti nori, tačiau retas to realiai imasi: prie algos prisiduria 100−200 Eur (3)

Nors Lietuvos gyventojai per pandemiją ir nori papildomai užsidirbti, tačiau karantino metai...

Prabilo apie karantino padarinius vaikams: šią patirtį lygina su išgyvenimu karo zonose

Vienas iš šios Vyriausybės prioritetų karantino metu buvo švietimas ir mokinių sugrąžinimas...

Lietuvoje – 1284 nauji koronaviruso atvejai, mirė 4 žmonės papildyta 9.51 (257)

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1284 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė...

Ragina Vyriausybę kuo skubiau atnaujinti medicinos paslaugas: perteklinės mirtys siekia 10 tūkst. (171)

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas kreipėsi į...

Klaipėdos miesto poliklinikoje mirė antrąja „Moderna“ vakcinos doze paskiepytas vyras: su skiepu mirtis nesiejama (196)

Antradienį, paskiepytas antrąja „ Moderna “ vakcinos nuo koronaviruso doze, Klaipėdos miesto...

Rusijos karo atašė Latvijoje kaimynams pasirodė visu gražumu (100)

Kovo pabaigoje viename iš Rygos Kergaragsės rajono privačių namų, nepaisant karantininių...

The Economist | D+

„AstraZeneca“ kraujo krešulių istorija: ėmus atidžiau tirti šiuos atvejus, paaiškėjo kai kas neįprasto (3)

Anglijos vyriausiasis patarėjas sveikatos klausimais Chrisas Witty puikiai prisimena įtemptą 2020...

Pranešama apie dainininko Eugenijaus Ostapenko mirtį (21)

Pranešama, kad šįryt dėl širdies nepakankamumo mirė žinomas atlikėjas Eugenijus Ostapenko ....

Armonaitė tikisi, kad visuomenė ir verslas susipažins su 2,2 mlrd. eurų planu (18)

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad Vyriausybė...