Reklamos specialistai pastebi, kad vis daugiau reklamos pinigų iš Lietuvos iškeliauja interneto gigantams, tokiems kaip „Google“ ir jos valdomam „Youtube“, „Facebook“. Airijoje registruotos bendrovės dėl savo mokamų mokesčių Europos Sąjungoje sulaukė jau ne vieno priekaišto iš valstybių mokesčių administratorių bei finansinių nusikaltimų tarnybų.

Sausio pabaigoje Italijos finansų saugumu besirūpinančios teisėsaugos pareigūnams kilo įtarimų, kad „Google“ 2009-2013 m. galėjo išvengti sumokėti 227 mln. eurų valstybei.

Panašiu metu savo įžvalgas apie šią kompaniją išreiškė ir Didžiosios Britanijos mokesčių ekspertai, kurie pareiškė, kad „Google“ šalyje pastarąjį dešimtmetį mokėjo tik 2,77 proc. pelno mokesčių, lyginant su standartiniais 20 proc. Už paskutinį dešimtmetį bendrovei teko Didžiajai Britanijai primokėti 200 mln. svarų sumą. Vis dėlto mokesčių ekspertai pasisakė, kad ir ši suma – juokinga, nes bendrovės pelnas vien Didžiojoje Britanijoje vertinamas 7,2 mlrd. svarų.

Pradėjo mokėti pernai

Portalo DELFI turimais duomenimis, interneto gigantai „Google“ ir „Facebook“ Lietuvoje savo paslaugas pardavinėja per Airijoje registruotas kompanijas – „Google Ireland Limited“ ir „Facebook Ireland Limited“. Būtent šios įmonės išrašo sąskaitas Lietuvoje reklamos paslaugas perkantiems asmenims.

Kiek iš tiesų bendrovės gauna pajamų iš Lietuvos, neskelbiama. Apie nežinomybę, kiek pinigų nuteka į šias bendroves, pripažįsta ir reklamos planavimo ir pirkimo agentūros „Inspired UM“ direktorius Vasaris Oržekauskas.

„Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad oficialių duomenų šiuo klausimu nėra. Iš praktikos galima pasakyti, kad, pavyzdžiui, „Google reklamą dideliais kiekiais perka pažinčių aplikacijos ir portalai, greitųjų kreditų bendrovės, draudimo įmonės, aviabilietų pardavėjai, buitinės technikos, e-prekybos tinklai“, – komentavo specialistas.

Pasak jo, reklamai išleidžiama pinigų suma interneto gigantams nuolat auga: „Sakyčiau, tendenciją investuoti į socialinius tinklus bei paieškos sistemas jau tikrai galima stebėti kokius aštuonerius metus“.

V. Oržekauskas nesiryžo vertinti, kokia reklamos pinigų suma nukreipiama į užsienio portalus, tačiau, jo duomenimis, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tai sudaro apie 60 proc. reklamos internete biudžeto.

„Tai būtų galima galvoti, kad iš Lietuvos užsienietiški kanalai galėtų turėti apie 15 mln. eurų pajamų per metus“, – skaičiavo reklamos rinkos specialistas. Pašnekovas įsitikinęs, kad pinigų suma turėtų augti ir ateityje.

Kiek atseikėjo Lietuvai?

Nuo pernai metų Europos Sąjungoje įsigaliojo nauja sistema (MOSS), kai elektronines paslaugas teikiančios įmonės pridėtinės vertės mokestį (PVM) turi mokėti šalyje, kurioje suteikia paslaugas. Dėl to Lietuva pradėjo gauti pirmuosius mokesčius iš tokių bendrovių kaip „Google“ ar „Facebook“.

Tiesa, mokesčiai gaunami tik iš galutinio pirkėjo (ekonominės veiklos nevykdančio asmens), kaip ir yra priskaičiuojamas PVM. Jei reklamą „Google“ ar „Facebook“ perka įmonės, interneto gigantų išrašytose Airijoje registruotų įmonių sąskaitose PVM nurodomas lygus 0.

Portalui DELFI pateiktais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Google Voice Inc.“ pernai per pirmus devynis mėnesius Lietuvai sumokėjo 1 tūkst. eurų PVM, „Google Technology Inc.“ – 99,1 tūkst. eurų „Facebook Payments International Limited“ – 98 tūkst. eurų. Apie „Youtube“ mokesčius VMI duomenų neturi, tačiau primename, kad „Youtube“ vaizdo įrašų platformą priklauso „Google“. Profesionalams skirtas socialinis tinklas „Linkedin Ireland“ Lietuvai per pernai pirmus devynis mėnesius sumokėjo 12,3 tūkst. eurų PVM.

Pelno mokesčio nei „Google“, nei „Facebook“ bendrovės Lietuvoje nemoka, nes nėra registravusios savo būstinės Lietuvoje ir joms tokia prievolė nekrenta.

Pelno mokesčiu Lietuvai nekvepia

DELFI pasiteiravus, ar VMI tiria, kaip ir ar visus Lietuvai priklausančius mokesčius sumoka interneto gigantai, Vilniaus AVMI viršininkė Edita Glumbakienė atsakė: „Mokesčių administratorius nuolat vertina pateikiamus duomenis, taip pat Lietuvos VMI nuolat kontaktuoja bei keičiasi informacija mokesčių tikslais su užsienio šalių mokesčių administratoriais“.

Kaip informuoja VMI, 2013 ir 2014 m. Lietuvos mokesčių administratorius kreipėsi į „Google Ireland Limited“ dėl kelių Lietuvos įmonių, kurios apskaitė paslaugų įsigijimą iš Airijos bendrovės, tačiau Airijos bendrovė galimai nedeklaravo tiekimų Lietuvos įmonėms.

„Surinkta medžiaga apie sandorius buvo perduota kaip spontaninė informacija Airijos mokesčių administratoriui. Dėl „Facebook“ ar „Linkedin“ Lietuvos mokesčių administratorius nebuvo kreipęsis į atitinkamas šalis“, – teigiama portalui DELFI pateiktame VMI atsakyme dėl interneto gigantų veiklos Lietuvoje tikrinimo.

Pasiteiravus, kaip VMI vertina interneto gigantų veiklą Lietuvoje ir ar bendrovės negali būti įtariamos mokesčių vengimu, mokesčių administratorius atsakė: „Valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, kad „Google“ yra įregistravusi UAB „Google Lithuania“, kurios vienintelė akcininkė – „Google International LLC“, o „Facebook“ ir „LinkedIn“ Lietuvoje nėra įregistravusios bendrovės, filialo ar nuolatinės buveinės, todėl šios tarptautinės korporacijos yra kontroliuojamos tose valstybėse, kuriose yra įsteigusios juridinius asmenis.

Tačiau Lietuvos mokesčių administratorius esant būtinybei gali inicijuoti ar prisijungti prie daugiašalių ar vienalaikių patikrinimų, jei turi duomenų apie valstybei galimai nesumokėtus mokesčius ar galimas pajamų vengimo schemas, siekiant išvengti mokestinių prievolių. Tai pat VMI skiria ypatingą dėmesį toms įmonėms, kurios įsigyja reklamos paslaugas iš užsienio asmenų, neįsikūrusių šalies teritorijoje (pvz. „Facebook“, „Google“), buhalterinės apskaitos registruose apskaito visų paslaugų įsigijimą ir sumoka joms priklausančius mokesčius“.

Rūta Bilkštytė
Mokesčių ekspertė ir konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė komentavo, kad interneto gigantai Lietuvoje pelno mokestį turėtų mokėti, jei atitiktų būtinas nuolatinės buveinės sąlygas: turėtų veiklos vietą, vykdytų komercinę veiklą per tą vietą ir ta veikla būtų vykdoma nuolat.

„Tuomet tektų susimokėti PVM nuo iš Lietuvoje gautų pajamų Lietuvoje, nors ir nebūtų įregistruotas juridinis vienetas Lietuvoje. Šiuo atveju nei „Facebook“, nei „Google“ neturi savo nuolatinės veiklos Lietuvoje, nei darbuotojų Lietuvoje, visos paslaugos teikiamos tiesiogiai iš Airijos, tai nėra prievolės registruoti nuolatinės buveinės ir apskaičiuoti ir mokėti pelno mokesčio nuo Lietuvoje uždirbtų pajamų“, – aiškino specialistė.

Žada ir toliau didėjantį uždarbį

Kaip jau minėta, kiek „Google“ ar „Facebook“ gauna pajamų iš Lietuvos, oficialiai nėra skelbiama.

Rinkos tyrimų bendrovės „TNS“ 2015 m. pr. rinkos dalyvių vykdytoje apklausoje buvo klausiama, kaip keisi interneto reklamos kanalų pajamos Lietuvoje. Tuomet rinkos dalyviai nurodė, kad pernai vaizdo reklama „Youtube“ kanale turėjo augti apie 19 proc., reklama „Facebook“ socialiniame tinkle – 10 proc., reklama „Google“ – 14 proc.

Pasiteiravus, kiek procentų iš internetinės reklamos išlaidų pernai bus skirta vaizdo reklamai „Youtube“, apklausos dalyviai teigė – apie 6,6 proc. (palyginimui vaizdo reklamai lietuviškuose vaizdo portaluose – 8,2 proc.), reklamai „Facebook“ – 9,8 proc., „Google“ – 15,8 proc.

Rinkos tyrimų bendrovė „TNS“ skaičiuoja, kad 2014 m. iš viso interneto kanalų reklamos biudžetas Lietuvoje galėjo būti apie 28 mln. eurų. Pirminiais duomenimis, pernai reklamos rinka Lietuvoje turėjo augti apie 4 proc., didžiausias augimas – apie 12 proc. – interneto reklamai.

Kokia suma pamalonino latvius ir estus?

Latvijos pajamų biuro duomenimis, „Google Voice Inc.“, „Google Technology Inc.“, „Linkedin Ireland“ ir „Facebook Payments“ per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius Lietuvos kaimynei iš viso sumokėjo 179,8 tūkst. eurų. Mokesčių mokėtojai Latvijoje šios bendrovės įsiregistravo 2014 m. pabaigoje. Skaičiuojama, kad 2014 m. iš viso Latvijos reklamos rinka siekė 75,6 mln. eurų, iš jų – 11,6 mln. eurų skirta internetinei reklamai.

Iš viso pernai Latvija pagal jau minėtą MOSS sistemą (kai PVM už elektronines paslaugas mokamas šalyje, kur paslaugos suteikiamos) gavo 2,2 mln. eurų PVM.

Su internetine reklama Latvijoje dirbančios įmonės „Httpool“ atstovas Arnis Ozolas teigė, kad tarptautiniai interneto gigantai (socialiniai tinklai, paieškų sistemos) yra tiesioginiai konkurentai vidaus rinkos portalams ir socialiniams tinklams, tokiems kaip Latvijoje populiarus draugiem.lv.

A. Ozolas mano, kad iš tiesų tarptautinių interneto gigantų gaunamos pajamos Latvijoje yra didesnės nei gali būti manoma tarp rinkos žaidėjų: „Jaučiu, kad pinigai, kuriuos gauna „Google“ ir „Facebook“ vidinėje rinkoje yra tokio dydžio, koks visas Latvijos internetinės reklamos biudžetas, kas siekia apie 11 mln. eurų“.

Specialistas primena, kad, pavyzdžiui, „Google“ reklamą Latvijos gyventojai mato ne tik latviškuose portaluose, bet ir tarptautiniuose.

Estijos mokesčių ir muitų tarnyba neatskleidžia, kiek konkrečios įmonės sumokėjo mokesčių Estijai.

„Mes negalime atskleisti, ar tikriname konkrečias kompanijas ir ar tai esame darę. Kalbant bendrai, mes renkame informaciją iš skirtingų šaltinių ir po analizės sprendžiame, ar verta pradėti tyrimą dėl konkrečios kompanijos ar ne.

Pernai mes tikrinome keletą kompanijų, besinaudojančių MOSS sistema. Tiesa, neradome jokių abejonių dėl galimų mokesčių vengimo rizikų, kurios būtų nors kiek svarbios, kiek esančios mūsų prioritetu“, – komentavo Raineris Lauritsas, Estijos mokesčių ir muitų tarnybos atstovas. Praėjusiais metais per pirmus tris ketvirčius Estija per MOSS sistemą taip pat kaip ir Latvija surinko 2,2 mln. eurų PVM.

„Didžioji dalis mokesčio atkeliavo iš didžiųjų tarptautinių korporacijų. Pagal Estijos įstatymus negalime atskleisti konkrečių įmonių konkrečių skaičių“, – teigė jis.

Rinkos tyrimų bendrovės Estijoje „TNS Emor“ teigimu, iš Estijos interneto gigantams iškeliauja apie penktadalis interneto reklamos pajamų.

2013 m. iš didžiųjų Estijos reklamos agentūrų „Google“ ir „Facebook“ gavo 1,48 mln. eurų, 2014 m. ši suma jau išaugo iki 3,32 mln. eurų („Google” – 2,56 mln. eurų, „Facebook“ – 0,76 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad Estijos įmonių interneto reklamos pajamos 2014 m. augo 11,8 proc., užsienyje registruotų bendrovių 2,25 karto arba 225 proc. „TNS Emor“ komentuoja, kad šie skaičiai nėra tikslūs, nes remiasi tik medijų agentūrų pateiktais duomenimis, o reklamą tiek „Facebook“, tiek „Google“ įmonės perka ir pačios, ne tik per agentūras.

Medijų agentūros „Inspired Universal McCann“ generalinis direktorius Meelis Jarvela skaičiuoja, kad tikslesnė suma, kuri iškeliauja iš Estijos interneto gigantams, galėtų siekti perpus daugiau nei skaičiuoja „TNS Emor“.

„Kalbant bendrai, „Google“ ir „Facebook“ gauna vidutiniškai 25-50 proc. viso tam tikros įmonės numatyto interneto reklamos biudžeto“, – komentavo jis.

Europos Komisija stebi ir imasi veiksmų

DELFI primena, kad šių metų sausio pradžioje Europos Komisija nusprendė, kad 35 tarptautinės korporacijos turės sumokėti apie 684 mln. JAV dolerių mokesčių po to, kai nustatė, kad Belgijos pasiūlytos mokesčių lengvatos buvo neteisėtos.

Nors konkrečios kompanijos nebuvo įvardytos, konstatuota, kad tokios lengvatos kenkia konkurencijai ir kelia sunkumus mažesnėms įmonėms, kurios negali koja kojon žengti su milžiniškomis tarptautinėmis korporacijomis.

Minėtas sprendimas priimtas kaip dalis vykdomo tyrimo dėl galimų mokestinių pažeidimų, kuriose matyti tokios kompanijos kaip „Apple“ Airijoje ar Liuksemburge registruotas „Amazon“.

Šių metų sausio pabaigoje žiniasklaidoje taip pat buvo daug aptarinėjamas taip vadinamas „Google“ mokestis: Europos Komisija pasiūlė teisinius pakeitimus, kurie leistų išvengti mokesčių slėpimo ir vengimo atvejų. Šis klausimas itin aktyviai keliamas Didžiosios Britanijos politikų.

Skelbiama, kad tarp pasiūlymų – administracinio kooperavimo direktyva, kuri pareikalautų Europos Sąjungos šalims dalintis informacija apie tarptautines korporacijas. Taip pat šiais metais žadama toliau dirbti prie kitos iniciatyvos, kad korporacijos privalėtų atskleisti savo mokesčių informaciją viešai.

Didžiojoje Britanijoje skandalas dėl „Google“ sumokėtų šaliai mokesčių kilo po to, kai buvo paviešinta, kad šalis per dešimtmetį bendrovei padėjo uždirbti 6 mlrd. svarų pelno, tačiau Didžiosios Britanijos mokesčių administratorius vis dar nepripažino, kad „Google“ turi nuolatinę buveinę šalyje, o pati bendrovė tikino, kad visas paslaugas teikia per Dubliną.

Į DELFI užklausas apie sumokėtus mokesčius Baltijos šalyse „Google“ ir „Facebook“ bendrovės neatsakė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (144)