Tiesa, pirmieji žurnalisto mėginimai yra nesėkmingi – Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti „Respublikos leidinių“ ir V. Tomkaus ieškinį JAV, atstovaujamai ambasadai Lietuvoje.

„Teismo nutartyje teigiama, jog bendroji teismingumo civiliniame procese taisyklė nustato, kad ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo buvimo vietą. Ieškinys valstybei reiškiamas tos valstybės teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Šiuo atveju jokių išimčių nebuvo nustatyta“, – DELFI teigė Vilniaus apygardos teismo atstovas Gintautas Stalnionis.

Pasak jo, kadangi ieškinys nepriimtas nagrinėti, teismas neturi teisės komentuoti pareikštų turtinių ir neturtinių reikalavimų. Ieškinio reikalavimų nekomentavo ir V. Tomkus – esą visus reikalus tvarko teisininkai.

Tiesa, Vilniaus apygardos teismo nutartis dar nėra galutinė – atskiruoju skundu ją dar galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

V. Tomkus DELFI teigė, kad šia teise pasinaudos – pirmiausia Lietuvoje bandys įrodyti, jog byla prieš JAV ambasadą turi būti nagrinėjama mūsų šalies teismuose.

„Naudosime visas įmanomas teisines priemones, kad įrodyti, jog Amerikos ambasada šmeižia Lietuvos žiniasklaidą. Ir aš pasistengsiu įrodyti, kad taip nėra“.

V. Tomkus teigė turįs visus įrodymus, kad „WikiLeaks“ pažymose pateikta informacija esą neatitinka tikrovės.

„Aš visais atvejais atsisakiau pinigų – Amerikos ambasada bandė mane nupirkti, kad aš nerašyčiau apie „Williams“, – sakė V. Tomkus. – Bandė mane paspausti toks Keithas Smithas, kuris ambasadoriumi prieš kokius 10 metų dirbo, bet kai atsisakiau paimti iš jų pinigus, kad aš, tarkime, nekritikuočiau „Mažeikių naftos“ užgrobimo, iš esmės užvedė visą kampaniją infomacijos, dezinformacijos prieš „Respubliką“.

Pasak „Respulikos leidinių“ leidėjo, JAV ambasada, kaip ir prasikaltę politikai, gali prisidengti jiems taikomu imunitetu.

„Tokiu atveju aš surašysiu savo pažymą VBS – viena bobutė sakė, bet tai bus iš serijos, kur bus vieni faktai, ką daro Amerikos ambasada Lietuvoje, – tikino V. Tomkus. – Tai bus mano ultimatumas jiems ir tada, jeigu jie turės savigarbos, susitiksime teisme. Paaiškės, kad mano viena bobutė valdo daugiau informacijos, negu jų specialiosios tarnybos, kurios turėjo tikslą apšmeižti mane prieš pasaulio visuomenę“.

DELFI primena, kad Generalinė prokuratūra, sprendžianti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos žiniasklaidoje paviešintų „WikiLeaks“ dokumentų, pagalbos kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Šios tarnybos darbuotojai turi nuspręsti, ar yra teisinis pagrindas tirti slaptose pažymose paviešintus teiginius.

„WikiLeaks“ nutekintuose JAV diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuvos žiniasklaidos magnatai savo valdomus laikraščius esą nevengia naudoti kaip reketo įrankius, žiniasklaidos priemonių savininkai šantažuoja verslininkus, turi tiek politinių, tiek verslo interesų.

Ataskaitoje minimas didžiausias šalies dienraštis „Lietuvos rytas“ – rašoma, kiek jame esą kainuotų užsakomasis straipsnis. Ypač plačiai aptariamas dienraštis „Respublika“, kuris esą užsiėmė kone atviru reketu.

Medžiagas, remdamasi „WikiLeaks“ teiginiais, parengė VZ.lt, „15 minučių”, persipublikavo ir DELFI.

Birželio 9 d. bendrovė „Respublikos leidiniai” DELFI atsiuntė raštą, kuriame neigia „WikiLeaks“ medžiagoje nurodytus teiginius, o po kiek laiko pateikė ieškinį.

Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nutartį, kuria buvo patenkintas „Respublikos leidinių“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo – uždėtas areštas „Verslo žinių“ turtui už 0,5 mln. Lt.

Į teismą „Respublikos leidiniai“ padavė ir „15 minučių“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)