„Kodėl taip turėtų būti? Ne. „15min“ yra yra atskira įmonė, visiškai struktūra kita”, – sakė dėl administravimo kaštų taupymo nauju direktoriumi tapęs T. Balžekas.
D. Večerskis yra ne tik „15min” generalinio direktoriaus pavaduotojas, bet ir dirba Kauno miesto taryboje, į kurią pakliuvo po Visvaldo Matijošaičio „Vieningojo Kauno“ skėčiu. Kaip patvirtino Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, D. Večerskis dalyvaus ir artėjančiuose Seimo rinkimuose kartu su Liberalų sąjūdžiu.
BNS yra valdoma Estijos investicijų įmonės „UP Invest“. Bendrovės „UP Invest“ ir „Eesti media group“, kuri valdo „15min“, priklauso vienam Estijos verslininkui Margusui Linnamae.
Kaip teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Visuomenės informavimo įstatymas nurodo, kad visuomenės informavimo priemonės ir jų darbuotojai privalo laikytis bendro Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, kuris nuo vasario pabaigos vadinsis Visuomenės informavimo etikos kodeksu.
„Pagal dabar galiojantį kodeksą, jau priimtas ne vienas konkretus Etikos komisijos sprendimas ir rekomendacijos, kuriose labai aiškiai pasakyta, kad žurnalistika ir politinė veikla vienu metu nesuderinama. Žiūrint sistemiškai, Etikos kodeksas yra sudedamoji teisinės sistemos dalis ir jo privaloma laikytis, šitie komisijos sprendimai nėra nuginčyti teismuose, todėl tie žmonės, kurie susiję su žurnalistine veikla, turėtų nedalyvauti politinėje veikloje“, - sako D. Radzevičius.
Ar žiniasklaidos priemonių administracijos vadovai privalo laikytis tokių pat reikalavimų?
„Šiaip papildomų taisyklių nėra, bet žiūrint sistemiškai, tai žmonės, kurie vienaip ar kitaip turi įtakos žiniasklaidos turiniui, priima sprendimus, teoriškai žiūrint neturėtų derinti politinės ir tos veiklos, kuri turi tiesioginės įtakos žurnalistikai“, - teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Klausiamas, ar tikrai galima daryti prielaidą, kad administracijos vadovai turi tiesioginės įtakos žurnalistinei veiklai, D. Radzevičius sakė nenorintis spekuliuoti, bet pabrėžė, kad kai kalbama apie redakciją ir jos valdymą, paprastai būna nustatyti pavaldumo santykiai – kas vadovas ir kam jis turi įtakos.
„Kai kalbame apie aukščiausius vadovus, turi būti keliamas klausimas, kiek jie turi tiesioginės įtakos žurnalistų darbui. Pavyzdžiui, priima ir atleidžia žurnalistą, nustato jiems temas, prioritetus? Tai jei tokie sprendimai priimami, vadinasi, įtakos yra“, - sako D. Radzevičius.
