aA
Apie žurnalistų etiką turi spręsti ne žurnalistai ir leidėjai, o Katalikų Bažnyčia. Tuo įsitikinę konservatoriai Jurgis Razma ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė, siekiantys, kad žurnalistų etiką sergėtų vyskupai.
Jurgis Razma, Andrius Kubilius
Jurgis Razma, Andrius Kubilius
© DELFI / Valdas Kopūstas

Specialistai perspėja: tai kvepia Konstitucijos pažeidimais ir vienos religinės bendruomenės protegavimu.

Specialiai sudaryta darbo grupė pusmetį sprendė, kaip pertvarkyti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK). Sutarta, kad ją pakeis Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurią sudarytų Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė
Vilija Aleknaitė-Abramikienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau to konservatoriams pasirodė maža: praėjusią savaitę Seime preliminariai patvirtintas parlamentarų V. Aleknaitės-Abramikienės ir J. Razmos siūlymas į asociacijos steigėjus priverstinai įtraukti Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferenciją.

Tuo pasipiktinusios žurnalistų ir leidėjų asociacijos pirmadienį išplatino viešą laišką. „Tokiu skubotu pasiūlymu buvo sukurtas beprecedentis atvejis, kai vienos religinės konfesijos atstovas dėl visiškai neaiškių priežasčių prievarta įtrauktas į žiniasklaidos ir žurnalistų asociacijos steigėjų sąrašą. Iš esmės tuo buvo sugriauta esminė įstatymo pakeitimų idėja – sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos savireguliacijos sistemą, kuri neatstovautų nė vienai politinei, religinei ar kokiai kitai visuomeninei grupei, konkuruojančiai savo idėjomis su kitomis panašiomis organizacijomis“, - sakoma kreipimesi.

Asociacijų nuomone, vienos religinės bendruomenės privilegija vertinti visą viešai skleidžiamą informaciją (taip pat ir apie religiją) užkirstų kelią asociacijai efektyviai ir objektyviai veikti savireguliacijos srityje. Taip būtų pakirstas pasitikėjimas asociacijos veikla, nes Lietuvos žmonės turi skirtingas politines ir religines pažiūras, o vienos partijos atstovų ar vienos religinės bendruomenės išskirtinis dalyvavimas vertinant žiniasklaidos turinį būtų nepriimtinas.

Tuo J. Razma neapsiribojo: siūloma pakeisti žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimo tvarką. Dabar inspektorių, LŽLEK teikimu, skiria Seimas. Siūloma, kad tą darytų ne LŽLEK pakeisianti Visuomenės etikos komisija, bet neįvardytos visuomeninės organizacijos.

Įžvelgia V. Putino ir A. Lukašenkos metodus

Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė DELFI sakė, kad konservatorių pataisa buvo visai netikėta – darbo grupė dirbo daugiau nei pusmetį ir konservatoriai panašių iniciatyvų nekėlė. „Tai sugriauna visą sistemą. Nes pagal sumanymą yra savireguliacija – joje dalyvauja tik žiniasklaidos ir leidėjų organizacijos. O dabar į savireguliacinį organą įtraukiami vyskupai. Kyla klausimų – kodėl vienos konfesijos atstovai – kodėl tada nėra protestantų ar kitų konfesijų atstovų? Antras klausimas – kodėl vyskupai – kodėl ne psichiatrai, ne teisininkai?“, - kalbėjo A. Žilinskienė. Ji primena, kad pagal Konstituciją Bažnyčia atskirta nuo valstybės.

Aistė Žilinskienė, Dainius Radzevičius
Aistė Žilinskienė, Dainius Radzevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

A. Žilinskienė piktinasi ir konservatorių siūlymu, kad asociacija Seimui nebegalėtų siūlyti žurnalistų etikos inspektoriaus kandidatūros. „Inspektorius bus politinis įrankis susidorojimui. J. Razma siūlo grįžti prie putiniškų ir lukašenkinių metodų“, - mano asociacijos vadovė.

„Toks pasiūlymas, pateiktas tokiu būdu, kaip įvyko praėjusią savaitę, man atrodo nemoralus, neetiškas ir nekatalikiškas“, - teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jis primena, kad įstatymo pataisos buvo rengiamos pakankamai ilgai ir praėjo daugybę stadijų – Seime diskutuota apie esminę žiniasklaidos savitvarkos reformą. Seime jau buvo sutarta, kad tvarkytis turi pačios žiniasklaidos organizacijos. Apie išskirtines privilegijas kokiai nors visuomenės, politinei ar religinei grupei nebuvo nė kalbos. „Kai pataisos priimti ir svarstyti pateikiamos paskutinėje priėmimo stadijoje Seime, įkišus vieną išskirtinę religinę konfesiją, nors Lietuvoje pagal Konstituciją nėra išskirtinių konfesijų, akivaizdžiai matau norą tyčia ar iš kvailumo apskritai sužlugdyti idėją Lietuvos žiniasklaidoje turėti tikrą savitvarką“, - dėstė D. Radzevičius. Jo teigimu, dabar tenka kalbėti ne apie savitvarką, o apie „bažnytinio prižiūrėjimo instituciją Lietuvos žiniasklaidos turiniui“.

LŽS pirmininkas bando įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis katalikai žurnalistai – jiems turėtų būti gėda dėl daromų privilegijų.

V. Mizaras įžvelgia norą cenzūruoti

Konservatorių idėją kritikuoja ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras. Jis atkreipia dėmesį, kad toks siūlymas prieštarauja Konstitucijos 43 str. 7 d. (Lietuvoje nėra valstybinės religijos), kuria, be kita ko, grindžiamas valstybės ir bažnyčios sekuliarumo principas.

Vytautas Mizaras
Vytautas Mizaras
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Vadinasi, viena religija ar organizacija, šiuo atveju, Katalikų Bažnyčia, negali būti savaime privilegijuojama. Neaišku, kokiu pagrindu būtent Katalikų Bažnyčia – tada reikėtų visų 9 tradiciškai pripažįstamų religijų atstovus kviesti“, - DELFI kalbėjo V. Mizaras. Jo teigimu, jei teikiami tokie siūlymai, kyla klausimas, ar iš tiesų mes esame pasaulietinė valstybė, kurioje yra sekuliarumo principas, ar kvazipasaulietinė, pusiau bažnytinė, kur nėra atribojama bažnyčia ir valstybė.

Teisės profesorius kelia klausimą, ar informacija gali būti vertinama pagal Katalikų Bažnyčios mokymo prizmę. „Visiems aišku, kad norima pasitelkti pakankamai visuomenėje galingą jėgą dėl informacijos cenzūravimo, arba tiesiog aiškinimo ir interpretavimo, kaip Katalikų Bažnyčia vienus ar kitus klausimus supranta“, - aiškino V. Mizaras, įžvelgiantis galimus informacijos laisvės ribojimo atvejus.

J. Razma negirdėjo, kad vyskupai iki šiol būtų kam trukdę

Tačiau pats J. Razma savo idėjos teisumu neabejoja. „Iki šiol tie atstovai komisijoje buvo ir negirdėjau, kad kam nors jie būtų trukdę, kažką netinkamo darę. Todėl aš nesuprantu, kodėl kitos organizacijos taip aikštingai sureagavo į pasiūlymą. Aš manau, prie etikos dalykų bažnyčios atstovai tikrai svariai galėtų prisidėti“, - sakė J. Razma.

J. Razma atkreipia dėmesį, kad yra svariai su bažnyčia susijusių žiniasklaidos priemonių – radijo stotis, žurnalas. Be to, viena prisidedanti organizacija asociacijoje esą nieko nepersvers.

Jurgis Razma
Jurgis Razma
© DELFI / Valdas Kopūstas

J. Razma aiškina kuriantis nevalstybinę struktūrą, tad nereikia kelti klausimo dėl perdėto valstybės ir bažnyčios suartinimo. „Kitos organizacijos irgi nėra valstybinės, man nesuprantama, kodėl jos į savo tarpą taip agresyviai nenori įsileisti bažnyčios atstovų, ką čia blogo jie įžvelgia“, - kalbėjo Seimo narys.

Konservatorius dėl minėto įstatymo projekto kelia bendresnę problemą. J. Razma stebisi, kad jungtinė asociacija Seimo sukuriama įstatymu, o ne pačioms egzistuojančioms asociacijoms savanoriškai apsijungiant ir įsisteigiant. Tai esą kur kas didesnė problema. Pasak J. Razmos, jei jau Seimas įstatymu kuria naują asociaciją, į ją gali įtraukti įvairiausius subjektus. „Man atrodo, čia konstitucine teisine prasme yra kur kas labiau diskutuotinas dalykas. Jeigu tokia jungtinė asociacija būtų pati savaime įsikūrusi ir šiai dienai teisiškai egzistuotų, man atrodo, įstatymas atrodytų tvarkingiau ir gal tada nekiltų problemų dėl tokių kaip mano siūlymų“, - svarstė pašnekovas.

J. Razma gina ir savo idėją dėl etikos inspektoriaus. Jis siūlo, kad etikos inspektorių Seimui siūlytų ne Visuomenės informavimo etikos asociacija, o „organizacijos, kurios specializuojasi žmogaus teisių, vaikų teisių gynimo srityse“. Jų pavadinimų J. Razma neįvardijo.

„Jei paliksime taip, kaip yra pagrindiniame projekte, atrodo šiek tiek keistai – asocijuotos struktūros pačios pasirinktų savo narius prižiūrintį pareigūną. Nė vieno kito kontrolieriaus atveju taip nėra. Iki šiol taip buvo, bet tai nebuvo gerai“, - aiškino konservatorius. Jo įsitikinimu, inspektorius į rinką turi žvelgti iš visuomenės, o nei iš žiniasklaidos priemonių pusės ir turi atstovauti visuomenei, o ne žiniasklaidai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Naujas LRT įstatymas: valdysena nepakeista, įsteigta etikos kontrolieriaus pareigybė (9)

Seimas ketvirtadienį priėmė naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo...

Dėl koronaviruso pandemijos smarkiai pablogėjo žurnalistų darbo sąlygos visame pasaulyje (13)

Dėl koronaviruso pandemijos visame pasaulyje suprastėjo naujienų reporterių darbo sąlygos,...

„Facebook“ intensyvina kovą su klaidinama informacija apie COVID-19 (3)

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį paskelbė, kad daugelis vartotojų matys...

Latvija televizijos PBK savininkės reikalauja užtikrinti būtiną latviškų naujienų paketą

Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP) pareikalavo Baltijos...

Geopolitinių naujienų gigantas „Foreign policy“ – nuo šiol „Delfi Plius“ (10)

Nuo šiol „Delfi Plius“ rasite ne tik „Bloomberg“, „The Economist“ ir „Harvard Business...

Top naujienos

Veryga: trečiadienį bus keičiamos ekstremalios situacijos sąlygos, įsigalios nauji draudimai viešiems renginiams kaukes nuo treciadienio – ir lauke (37)

Lietuvoje sparčiai auga naujų susirgimų COVID-19 liga skaičius, o nuo pirmadienio į raudonąją...

Karantinas įvedamas dar 8 šalies savivaldybėse: tarp jų – ir didieji miestai kaukės įvedamos visose viešose vietose (175)

Vyriausybė pirmadienį netikėtai surengė posėdį, kuriame buvo apsispręsta lokalų karantiną...

Naujas rekordas – 766 nauji koronaviruso atvejai: iš jų neištirti net 468 atvejai, mirusieji – jaunesnės amžiaus grupės masiniai protrūkiai gydymo įstaigose (563)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) spalio 26 d. 12 val. duomenimis, per vakar dieną...

Veryga: trečiadienį įsigalios nauji draudimai viešiems renginiams
 (4)

Lietuvoje sparčiai auga naujų susirgimų COVID-19 liga skaičius, o nuo pirmadienio į raudonąją...

COVID-19: Rytų Europai niūri prognozė darosi visiškai reali (4)

Čekijos Respublikoje ir Lenkijoje kalbama apie ketinimą dar labiau sugriežtinti įvestus...

Kibernetiniai įsilaužėliai blokavo Baltarusijos nacionalinio banko tinklalapį: mes juos privertėme pakeisti nuomonę (1)

Kibernetinių įsilaužėlių grupė pirmadienį paskelbė blokavusi Baltarusijos nacionalinio banko...

Patikrino Vilniaus barus: vienam gresia bauda iki 6000 eurų (20)

Laikantis prieš savaitę Vilniaus miesto savivaldybės ir maitinimo įstaigų asociacijų suderėto...

Nausėda linki sėkmės Šimonytei premjerės poste: išsakė kriterijus, kuriuos kels ministrams susitikimuose jau buvo minima viena kita pavardė (133)

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su politinių partijų lyderiais palinkėjo Ingridai...

Naujos sudėties Seimas – kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus naujokai skaičiuojami dešimtimis (229)

Sekmadienio naktį paaiškėjo, kokios sudėties naująjį Seimą turės Lietuva. Rinkimus...

|Maža didelių žinių kaina