Pataisomis, be kita ko, pasiūlyta sušvelninti nuo sausio 1-osios įsigaliojusį draudimą dienomis transliuoti bet kokio alkoholio reklamą. Kartu liberalai pasiūlė leisti tam tikrose vietose alkoholį pardavinėti ir Rugsėjo 1-ąją, taip pat – įpareigoti radijo ir televizijos stotis skirti eterio laiko socialinei reklamai, kuria propaguojama blaivybė ir informuojama apie alkoholio žalą.
Komitetas liberalų siūlymui nepritarė. Jo narių manymu, gali būti leidžiama tik gamintojų simbolikos rodymas ir kitokia reklama iš salės, kurioje vyksta sporto varžybos.
Tuo tarpu ketvirtadienį posėdžiavę Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai beveik vienbalsiai pritarė Ekonomikos komiteto pirmininkės Birutės Vėsaitės siūlymui draudžiant alkoholio reklamą leisti rodyti jo gamintojo ženklus, pavyzdžiui, per varžybų transliacijas.
Ažiotažą dėl prekės ženklų vadino absurdu
Kaip Sveikatos reikalų komiteto posėdyje aiškino vienas iš pataisų iniciatorių Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, jų siūlymas padėtų ieškoti kompromiso. Liberalas aiškino, esą Lietuvoje anksčiau buvo uždrausta stipriųjų gėrimų reklama, tačiau jų vartojimas auga sparčiau nei alaus. Anot jo, siūlomi projektai susiję tik su silpnesniais natūralios fermentacijos gėrimais – alumi, vynu ir natūralios fermentacijos sidru.
Tačiau G. Steponavičiaus mintys sulaukė lavinos kontrargumentų. Mat į komiteto posėdį įvairių institucijų specialistų, alkoholio gamintojų atstovų ir paprastų piliečių susirinko kelis kartus daugiau nei pačių parlamentarų. Didžioji dalis svečių kritikavo norą švelninti alkoholio reklamos ribojimą ir siūlė apskritai ją uždrausti.
Kartu specialistai aiškino, kad diskusija dėl alkoholio gamintojų simbolikos prilyginimo reklamai ir draudimo ją rodyti per televiziją beprasmė. Esą logotipai tik turi netiesioginės reklamos požymių, tačiau nėra reklama. Todėl ant krepšininkų marškinėlių ar stendų matomi logotipai neturėtų trukdyti varžybas transliuoti tiesiogiai.
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pripažino, kad įvairių gėrimų vartojimas ir reklama yra susijusi su amžiumi. Pavyzdžiui, sidrą ir alkoholio kokteilius vartoja beveik tik jaunesnio amžiaus merginos. Tuo tarpu vaikinai renkasi alų. Liberalų siūlomas draudimas reklamuoti vadinamąjį „alkopopsą“ nebūtų taikomas alaus ir kitų gėrimų (sulčių, giros) mišiniams, kurie esą orientuoti į jaunimą.
„Man nesuprantamas ažiotažas dėl prekių ženklų. To, kas yra ant krepšininkų marškinėlių, net negalėčiau vadinti prekės ženklais“, - aiškino G. Belian. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad prekės ženklai yra reklama. tuo tarpu VTAKT atstovė pažymėjo, kad Vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog „su prekės ženklais reikia elgtis atsargiai“.
Anot žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio, diskusija dėl aludarių simbolikos yra absurdiška: „Jei salėje yra užslėptos reklamos elementų, tai turi atsispindėti. Buvo sukurtas baubas, siekiant patraukti tam tikrą visuomenės dalį“.
„Reikalavimas liberalizuoti reklamą – nusikaltimas“
„Alkoholis visada yra alkoholis, - teigė Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio narys Vytautas Turčinavičius, kritikuodamas siūlymą liberalizuoti silpnų gėrimų reklamą. - Jei gersi stipriau, reikės mažiau, jei silpną – daugiau“.
„Duok pirštą, nutrauks ir ranką. Negali būti jokių grįžimų prie reklamos“, - dar griežčiau kalbėjo Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Stanislovas Juodvalkis.
Pasak Lietuvos pensininkų sąjungos pirmininko Jono Kazimiero Burdulio, bet kokie argumentai, reikalaujantys, kad būtų atnaujinta reklama, yra nusikaltimas. „Pensininkų sąjūdžio pozicija – atmesti bet kokius pasikėsinimus į reklamos grąžinimą“, - pažymėjo jis.
Tuo tarpu piliete prisistačiusi moteris kritikavo Lietuvos televizijoje transliuojamus ilgus savireklamos blokus, kuriais „debilinami“ net vaikai. „Petrauskis (LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis – DELFI) turėtų vos ne sėsti į kalėjimą už šitą psichologinį smurtą“, - aiškino ji. Moteris taip pat piktinosi, kad žurnalistika taip išsigimė, jog gali išgyventi tik iš reklamos: „Nupiepę žurnalistai, pradėkite gyventi iš savo darbo“.
Anot moters, televizijos privalo perduoti žiūrovams teisingą informaciją: jei krepšinio salė yra išpuošta balionais, tai būtina parodyti, lygiai taip pat reikia elgtis ir su gamintojų simbolika, „Kitaip aš kaip žiūrovė būsiu mulkinama“, - tvirtino ji.
Ragino saugotis įtakos pasąmonei
Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnai taip pat kritikavo liberalų projektus. Pastarosios atstovas citavo Rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus: 47 proc. respondentų buvo prieš reklamą, 31 proc. – už, 22 proc. neturėjo nuomonės. Lengvų alkoholinių gėrimų reklamą esą būtų galima transliuoti tik su antireklama – informacija apie alkoholio pasekmes sveikatai.
Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Zuoza priminė, kad uždraudus tabako reklamą ir rūkymą viešose vietose taip pat kilo nepasitenkinimas, bet dabar dauguma su tuo susitaikė. „Įsivaizduokite situaciją: „Marlboro“ cigarečių reklama draudžiama, o „Marlboro Light“ – leidžiama“, - siūlė jis.
Už dabartinį reklamos ribojimą yra ir Lietuvos psichiatrų asociacija. Alkoholis, anot asociacijos atstovės, yra pavojinga medžiaga, todėl jos pardavimas turi būti kontroliuojamas, o reklama – ribojama ar visai draudžiama. Ribojimas ir draudimas esą yra veiksminga, pasaulyje pripažįstama priemonė mažinti alkoholio vartojimą bei pasekmes.
Nacionalinės sveikatos tarybos atstovas Romualdas Žekas tvirtino, kad ES alkoholio kasmet padaroma žala vertinama 125 mlrd. eurų. „Mitas, kad pamatęs butelį nubėgsi į parduotuvę. Šiuolaikinės reklamos veikimas kitoks, - aiškino R. Žekas. – Ji formuoja visuomenės nuostatas, veikia vaikus, todėl visuomenėje gimsta tolerancija alkoholio vartojimui. Šiuolaikinėje reklamoje nėra informacijos apie produktą. Ja veikiama pasąmonė, sudaromi nematomi ryšiai. Tai pavojinga, nes nematoma paprastam žmogui“.
Ūkio ministerija ir gamintojai – vienoje stovykloje
Anot Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus Algirdo Raslano, sportas dabar yra patekęs į bėdą. Anksčiau jį rėmė ir tabako, ir stipriųjų gėrimų gamintojai, tačiau dabar šių pinigų nebeliko. Iš biudžeto sportas esą finansuojamas menkai. „Kietoji reklama“ yra sporto bazių išlikimo klausimas. Mes esame už kompromisą, už siūlomas pataisas“, - aiškino jis.
Ūkio ministerijos sekretorės Alinos Mačiulytės teigimu, Lietuvoje galioja visi draudimai, taikomi vienoje ar kitoje ES šalyje. „Absoliutus draudimas transliuoti reklamą dieną yra nepriimtinas, - sakė ji. – Per pastaruosius trejus metus stiprių alkoholinių gėrimų pardavimas ir vartojimas išaugo, nors jų reklama draudžiama. Į silpnųjų reklamą buvo žiūrima liberaliai, tačiau jų vartojimas mažėjo“.
Koncerno „MG Baltic“, kuriam priklauso televizija LNK, stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojas „Stumbras“ ir alkoholį importuojanti bendrovė „Mineraliniai vandenys“, valdybos narys Romanas Raulynaitis priminė, kad sovietmečiu reklamos apskritai nebuvo, tačiau alkoholio vartojimas buvo paplitęs.
Savo ruožtu Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas Paulius Kovas atsiprašė reklamos griežtinimą inicijavusių parlamentarų Antano Matulo ir Birutės Vėsaitės, kurie sulaukė itin aštrios TV3 televizijos kritikos. „Mes norėjome būti išgirsti, kai jūs buvote užsiėmę savo suaugusiųjų reikalais“, - televiziją teisino P. Kovas.
Anot jo, 2006 m. visos Lietuvos televizijos gavo 187 mln. Lt pajamų iš reklamos, pernai – apie 200 mln. Lt. Pajamos iš alkoholio reklamos esą sudarė tik maždaug 30 mln. Lt. Dviejų didžiausių komercinių televizijų – LNK ir TV3 – pelningumas siekia apie 15 proc., o Baltijos televizija – „minusinė“.
P. Kovas įspėjo, kad taip keičiant įstatymus verslo įmonės persikels į užsienį. „Pervyj baltijskij kanal“ (PBK – DELFI) gali ramiausiai susirinkti visus 30 mln. Lt ir transliuoti reklamą“, - teigė jis.
Alkoholio gamintojai, remdamiesi įvairiais tyrimais, aiškino, kad jaunimui didžiausią įtaką daro tėvai ir draugai, bet ne reklama. „Alkoholis – ne tabakas ir ne narkotikai. Saikingas alkoholio vartojimas nėra kenksmingas. Siūlome nedrausti reklamos. Imkite pinigus iš aludarių ir remkite jais švietimą ar sportą“, - tvirtino vienas iš jų.
Pasak Prekybos įmonių asociacijos vadovo Valdo Sutkaus, „sausas įstatymas“ Amerikoje pagimdė mafiją, draudimai esą sudaro sąlygas šešėliniam verslui. Per metus buvo surinkta 700 mln. Lt akcizų iš alkoholio. „Kur jie nuėjo? Sportui pinigų trūksta, medicinai trūksta“, - retoriškai klausė V. Sutkus.
