Teismo manymu, D. Radzevičius savo asmeniniame tinklalapyje paskelbė faktus, o ne nuomonę. Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pažymėjo, kad teisė skleisti nuomonę, idėjas ir mintis nėra absoliuti. Teismo teigimu, paskelbdamas savo komentarus apie V. Tomkų, D. Radzevičius nesilaikė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimų – prieš paskelbdamas, neįsitikino informacijos tikslumu, teisingumu, jos nepatikrino keliais šaltiniais.
Teismui nekyla abejonių, kad LŽS pirmininkui tokios kodekso normos turi būti žinomos.
Nuosprendį galima skųsti aukštesnės instancijos teismui. D. Radzevičius po posėdžio sakė taip ir darysiąs. Išklausyti nuosprendžio V. Tomkus neatvyko.
D. Radzevičius: darysiu viską, kad grįžtų teisė skelbti savo nuomonę
„Mano galva, tai absurdas. Kartu su advokatu žiūrėjome tarptautinę praktiką, Europos žmogaus teisių teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką – tai, ką dabar išgirdau trumpuose teismo motyvuose – tai atrodo visiškas absurdas“, - nuosprendį komentavo D.Radzevičius.
Pasak jo, po tokio nuosprendžio formuojasi praktika, kad žurnalistas ar bet kuris kitas asmuo negali komentuoti viešai žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos prieš tai nepadaręs valstybinio masto tyrimo ir neįsitikinęs, kad, pavyzdžiui, „Wikileaks“ ar kieno nors kito informacija tikra.
„Manau, jei toks nuosprendis būtų galutinis, ačiū Dievui, jis toks nėra, reikštų, kad nuomonę kiekvienam geriau pasilaikyti sau tol, kol niekas nepasakys galutinai neskundžiamai, kad yra taip ir ne kitaip. Panašu, kad dėl kiekvieno viešojoje erdvėje įvykusio renginio reikia sulaukti kokio nors teismo sprendimo ir tikrai sau negali leisti komentuoti“, - kalbėjo LŽS pirmininkas.
D.Radzevičius sakė sprendimą skųsiantis. „Man asmeniškai nėra taip jau baisu, kad turiu sumokėti keletą tūkstančių litų už tai, kad galėtum pareikšti savo nuomonę. (...) Ne pinigai čia esmė. Manau, nuomonės skelbimas yra svarbesnis ir bent jau aš kaip LŽS pirmininkas turiu padaryti viską, kad grįžtų normali teisė vėl skelbti savo nuomonę. Tai klausimas ne tik žurnalistams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Nenorėčiau, kad ateitų laikas, kada nebegalėsime skelbti nuomonės, kol kokia nors atsakinga valdžios įstaiga neleis mums to padaryti“, - sakė D. Radzevičius.
DELFI primena, kad V. Tomkus į teismą kreipėsi privataus kaltinimo tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame skunde buvo prašoma pripažinti D. Radzevičių kaltu dėl šmeižto ir paskirti jam įstatyme numatytą bausmę.
Teismo taip pat buvo prašoma iš D. Radzevičiaus priteisti 1 mln. Lt neturtinės žalos atlyginimą bei laikinai areštuoti jam priklausantį turtą. Prašoma iš D. Radzevičiaus priteisti visas V. Tomkaus turėtas bylinėjimosi išlaidas.
D. Radzevičiaus ir V. Tomkaus ginčą stebi tarptautinės organizacijos. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič šį atvejį įvertino kaip bandymą kėsintis į žiniasklaidos laisvę. Ji taip pat ragino atsisakyti praktikos, kada už šmeižtą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai laikoma neišsivysčiusių šalių praktika.
