Taip „Saulėtekio slėnis“ įgyvendina Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą „Saulėtekio verslumo mokykla adVenture“.
Projekto techninių specifikacijų aprašyme nurodyta, kad jo tikslinė grupė (paprastai tariant, pagrindinė auditorija) yra „pirmosios ir antrosios pakopos Saulėtekio slėnio mokslo institucijų bei kitų aukštojo mokslo institucijų (kolegijų) studentai bei jų dėstytojai“. Projekto tikslas – ugdyti „studentų verslumo gebėjimus įgyvendinant praktinį ICL (Imperial College London) studentų verslumo ugdymo arba jam lygiavertį modelį“.
Reikalavimai – nuo dienraščio turinio iki jo amžiaus
Projekto viešinimas – įprasta praktika ES finansuojamose programose. „Saulėtekio slėnis“, kaip perkančioji organizacija, tokioms paslaugos privalo atlikti viešojo pirkimo konkursą. Tačiau praėjusį penktadienį paskelbtuose būsimojo konkurso reikalavimuose, regis, konkurencija nekvepia nė iš tolo.
Viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje „Saulėtekio slėnis“ labai aiškiai nurodo, kokiame leidinyje nori talpinti savo užsakomuosius straipsnius. Tai turi būti ne mažiau nei 5 dienas per savaitę išeinantis nacionalinis dienraštis, „leidžiamas ne mažiau nei 15 metų“ su ne mažesne nei 80 tūkst. asmenų dienos auditorija. Be to, dienraštis turi būti „orientuotas į išsilavinusią, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančią auditoriją, verslo įmones“ ir „neturi būti platinamas nemokamai“. O kad būtų visiškai aiškūs konkurso apribojimai, „Saulėtekio slėnis“ paskutiniame sąlygų punkte apibrėžia ir laikraščio turinį: „Didžioji leidinio dalis (ne mažiau kaip 60 proc.) turi būti skirta informacijai apie verslą ir aktualijas, susijusias su verslu“.
Tokius reikalavimus atitinka tik vienas dienraštis Lietuvoje – „Verslo žinios“. Beje, jeigu „Saulėtekio slėnis“ būtų taikęs reikalavimą, kad dienraštis, kaip dauguma šalies didžiųjų laikraščių, būtų leidžiamas nuo pirmadienio iki šeštadienio, būtent šis laikraštis konkurso reikalavimų neatitiktų. Mat „Verslo žinios“ šeštadieniais neišeina.
D.Radzevičius: tai konkursas vienam dalyviui
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, susipažinęs su konkurso reikalavimais, konstatavo, kad juos atitinka vienas vienintelis leidinys šalyje.
„Reikia žiūrėti, ar neprieštarauja konkurso tikslams kai kurie parametrai. Nes dirbtinai sukurti 15 metų ar dar kiti parametrai, mano galva, jokios kokybės tiesiogiai nerodo. O užkerta kelią konkuruoti. (...) Turėtų būti reikalavimų tiktai tiek, kiek jų būtina. Bet tikrai ne pertekliniai. Pavyzdžiui, 5 kartai per savaitę, 15 metų rinkoje – mano galva, nelogiška. Man labai sunku suprasti, kodėl leidinys turi būti tiktai mokamas – kodėl negali būti nemokamas? Nes studentams galbūt aktualu yra nemokamas leidinys. Pagal idėją, turėtų būti konkurso sąlygos, kurios, atvirkščiai, leistų kuo didesniam ratui potencialiai platinti informaciją. O ne atvirkščiai – susiaurinti, kad turėtume realiai rinkoje tiktai vieną dalyvį“, - DELFI sakė LŽS vadovas.
Žada pakeisti sąlygas
„Saulėtekio slėnio“ direktorius Andrius Bagdonas DELFI teigė, esą projekto viešinimas pirmiausiai nukreiptas į jaunimą, tačiau norisi pritraukti ir verslininkų dėmesį.
„Mums svarbiausia tikslinę grupę pritraukti. Tai yra, kad jaunimas ir verslininkai, kurie galbūt galėtų prisidėti kituose etapuose verslumo mokyklos, tą žinutę gautų“, - kalbėjo A. Bagdonas.
Vis dėlto išgirdęs LŽS vadovo priekaištus, kad konkurso techninės specifikacijos sąlygas atitinka vienintelis Lietuvos laikraštis, jis žadėjo sąlygų peržiūrą.
„Mes tikrai tas sąlygas pakoreguosime. O kaip pakoreguosime – man sunku pasakyti nematant pirkimo dokumentacijos prieš akis“, - žadėjo A. Bagdonas.
Šis „Saulėtekio slėnio“ projektas pernai rugpjūtį gavo finansavimą iš Švietimo ir mokslo ministerijos adiminstruojamų ES paramos lėšų. Bendra projekto vertė – daugiau nei 2 mln. Lt, didžioji dalis lėšų – beveik 1,93 mln. Lt – skirta iš ES paramos. Kokia dalis šių pinigų numatyta viešinimui – projekto aprašyme nenurodyta.
„Saulėtekio slėnio“ dalininkai – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, sostinės savivaldybė ir „Alna Group“.
