Dokumento tekstą seminare „Modernios Lietuvos kūryba: Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“ pristatė šešėlinės konservatorių Vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Siūlo priešintis
Strategijos dokumento pasiūlymų dalyje nurodoma, kad geriausia ginklas prieš Rusijos minkštąją galią – viešumas ir visuomenės informavimas, švietimas, patriotizmo ugdymas, jaunimo įtraukimas į informacijos sklaidą socialiniuose tinkluose, istorinių-pažintinių kompiuterinių žaidimų aplikacijų kūrimas.
„Jaunimas jau dabar gerokai atsparesnis propagandai, gauna išsamesnę informaciją ir ja domisi. Tačiau reikia įvertinti ir kitos pusės pastangas orientuotis būtent į jaunimą. Todėl reikia informuoti žmones apie kiekvieną aiškiai matomą ataką ir paslėptus „minkštųjų galių“ veikimo procesus. Būtina skirti dėmesio tam vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, lavinant jaunosios kartos atsparumą propagandai“, - teigiama dokumente.
Dar vienas konservatorių pasiūlymas – į procesą kuo stipriau įtraukti Europos Sąjungą ir NATO bei kuo plačiau apie Rusijos „minkštosios galios“ įtakas informuoti Lietuvai draugiškų valstybių atstovus.
„Rusija naudoja gerokai intensyvesnius ir efektyvesnius „minkštųjų galių“ instrumentus, kokių ji nenaudoja prieš senąją Europą ar JAV. Todėl tose šalyse suvokimas apie tai, su kuo mums tenka susidurti, kol kas yra labai menkas“, - rašoma strategijos projekte.
Konservatoriai norėtų, kad Europos Sąjunga suformuotų savo politiką, kuri padėtų atremti propagandinius karus Rusijos kaimynystėje esančiose valstybėse.
Priemonės žiniasklaidai
Kalbėdami apie Kremliaus įrankius informaciniame ir kultūriniame lauke, konservatoriai nori sugriežtinti Europos Sąjungos direktyvą dėl produkcijos iš trečiųjų šalių ribojimo informaciniuose kanaluose.
„Lietuva turi siekti, kad direktyva būtų sustiprinta nuostatomis ir prieš trečiųjų šalių propagandą“, - sakoma strategijoje ir priduriama, kad Europos Sąjungoje turi būti keičiama trečiųjų šalių interesams atstovaujančių informavimo priemonių registracija bei kontrolės sistema.
Dokumente užsimenama ir ką daryti su lietuviškų televizijų transliuojamais rusiškais filmais, kurie dažnai transliuoja Rusijai, o ne Lietuvai priimtiną istorinių įvykių versiją.
Pasak konservatorių, tokiems filmams turi būti taikoma atitinkama mokestinė politika, kad nebeapsimokėtų juos pirkti.
Taip pat norima nustatyti, kad ne Europos Sąjungos ir NATO šalių produkcija lietuviškose televizijose sudarytų ne daugiau nei 30 proc. eterio laiko, o Rusijoje pagaminta produkcija esą turėtų būti pažymėta ženklu „Pagaminta Rusijoje“.
Konservatoriai, be kita ko, siūlo iš viso drausti rodyti propagandinį pobūdį turinčius filmus, kuriuose šlovinami nusikaltimus prieš Lietuvos piliečius vykdę veikėjai ar sovietmetis.
„Turi būti priimta žiniasklaidos atsparumo Rusijos „minkštųjų galių“ įtakai programa. Šioje programoje turi atsirasti objektyvus atskirų žiniasklaidos priemonių ar programų vertinimas pagal tarnavimą Rusijos „minkštųjų galių“ strategijai, viešai skelbiant tokio reguliaraus vertinimo rezultatus ir paskelbiant „Rusijos įtakos“ žiniasklaidos ar atskirų programų, publikacijų sąrašą, numatant tokią produkciją skleidžiančiai žiniasklaidai didesnius mokesčius, kaip yra taikoma erotinei, pornografinei ar smurtinio pobūdžio žiniasklaidai“, - rašoma strategijoje.
Politikai norėtų plėsti vakarietiško informacinio lauko apimtis ir anglų kalba rodomus filmus ne įgarsinti, bet demonstruoti su subtitrais.
Esama ir kitų pasiūlymų, kurie esą turėtų didinti žiniasklaidos skaidrumą. Pavyzdžiui, norima, kad Europos Sąjungos programų viešinimui skirti pinigai būtų valdomi centralizuotai, o ne per atskiras ministerijas. Tarp kitų siūlymų – duomenų kaupimas, kiek kuriai žiniasklaidos priemonei tenka Europos Sąjungos lėšų, viešas skelbimas, kiek ir su kokiais subjektais žiniasklaidos priemonės yra sudariusios komercinių sutarčių dėl komunikacinių paslaugų teikimo. Valstybės lėšomis būtų atliekamas kiekvienos žiniasklaidos priemonės metinis tiražų ir auditorijos tyrimas.
Konservatoriai pageidautų, kad Vyriausybėje atsirastų institucija, atsakinga už kultūrinės ir informacinės erdvės pažeidžiamumo Rusijos „minkštosioms galioms“ stebėseną, kad biudžete būtų skirta pinigų atremti Rusijos įtaką Lietuvos išeiviams. Kultūros ministerijoje jie norėtų matyti padalinį, atsakingą už lietuviškos „minkštosios galios“ Lietuvoje parengimą ir įgyvendinimą, o Užsienio reikalų ministerija, anot konservatorių, turėtų tobulinti istorinės atminties politikos rekomendacijas istoriniais klausimais.
Išvardinta Rusijos „minkštajai galiai“ paveiki žiniasklaida
Minkštosios Rusijos galios sulaikymo strategijoje buvo įvardintos ir žiniasklaidos priemonės, kurios yra susijusios su Rusija ir kurios naudojamos Kremliaus „minkštųjų įtakų“ skleidimui.
1. V. Uspaskichas ir su juo susiję asmenys valdo internetinės žiniasklaidos grupę „Interneto žinios“ (priklauso portalas „balsas.lt“ ir platus regioninės žiniasklaidos portalų tinklas);
2. Koncernas „Achema“ valdo dienraštį „Lietuvos žinios“, kuris anksčiau labai intensyviai skleisdavo „Ahemos“ koncerno kritišką požiūrį į Lietuvos energetinės nepriklausomybės darbus;
3. Ramūnas Karbauskis valdo ir investuoja į populiarių televizijos serialų gamybą bei kultūrinių projektų mecenavimą. Į šiuos projektus yra įtraukiami žinomi kultūros ir meno veikėjai, kurie po to nevengia paremti R. Karbauskio inicijuojamų ar remiamų viešų politinių akcijų;
4. Vladimiras Antonovas ir „Snoro“ bankas (iki bankroto) valdė daugiau kaip 30 proc. koncerno „Lietuvos rytas“ akcijų;
5. Vladimiras Romanovas valdė „Baltic Media Holding“ akcijas, t. y. „Diena Media News“, kuri leido laikraščius ir portalus. Taip pat jis buvo įsigijęs dalį „Respublikos“ leidinių grupės akcijų;
6. Gediminas Žiemelis anksčiau valdė „Valstiečių laikraštį“ ir „ŽIA Valdos“ žiniasklaidos holdingą.
Priemonės verslui
Tarp prievolių verslui, konservatoriai nurodo, kad žiniasklaidos priemones valdančioms bendrovėms turėtų būti taikomi papildomi skaidrumo reikalavimai.
Pavyzdžiui, tokie juridiniai asmenys turėtų papildomai deklaruoti, kokią jų pajamų dalį sudaro verslas Rusijoje, kokią jų įsigijimų dalį sudaro Rusijoje perkamos žaliavos ar gaminiai, kiek jie skiria paramos ir kam ji tenka.
„Lietuviškas verslas, turintis didelių verslo interesų Rusijoje ir užsiimantis kultūrine labdara bei kultūrinių projektų mecenavimu Lietuvoje, turi viešai deklaruoti savo verslo interesus Rusijoje“, - rašoma dokumente ir priduriama, kad interesus Rusijoje turėtų deklaruoti ir tas verslas, kuris remia svarbius politinius, visuomeninius ar viešuosius procesus.
Be kita ko, Valstybės saugumo departamentas, Vyriausybės ar Seimo reikalavimu turėtų turėti prievolę ištirti ir viešai paskelbti viešų politinių procesų finansinius rėmėjus ir jų interesus Rusijoje.
Suartėjimas su Skandinavija
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai teigia, kad Lietuva kultūriškai turėtų kuo labiau suartėti su Skandinavijos šalimis.
Pasak konservatorių, matant, koks gilus yra skandinaviško verslo dalyvavimas Lietuvos ekonomikoje, būtų galima stiprinti ir Šiaurės šalių kultūros, meno, kino, teatro, televizijos sklaidą Lietuvoje.
„Kad tai galėtume pasiekti, reikia ir gerokai intelektualiai stipresnio valstybinio elito, kurio telkimui, ugdymui, švietimui šiaurietiška dvasia būtinos sąmoningos pastangos. Silpnas valstybinis elitas yra vienas iš mūsų „Achilo kulnų“, kurį efektyviai išnaudoja Rusija“, - sako konservatoriai.
VSD ir kitų tarnybų pertvarkymas
Opozicijoje šiuo metu dirbantys politikai sugalvojo ir tai, kaip Rusijos „minkštosios galios“ užkardymo vardan būtų galima pertvarkyti Valstybės saugumo departamentą (VSD) bei kitas specialiąsias tarnybas.
Pavyzdžiui, konservatoriai tikisi išanalizuoti teisės aktus ir suformuluoti nuostatas, pagal kurias tokios tarnybos galėtų informuoti visuomenę apie jų pastebimas grėsmes valstybės saugumui, įskaitant ir Kremliaus propagandą.
Pasak jų, VSD turėtų turėti prievolę vykdyti Rusijos „minkštosios galios“ veikimo stebėseną ir skelbti viešas ataskaitas.
Jie taip pat norėtų parengti tokią VSD vykdomą valstybės vadovų informavimo tvarką, kad tokie valstybės vadovai esant reikalui šią informaciją galėtų paviešinti nepakenkdami VSD darbui.
Šis pasiūlymas yra tiesioginis atsakas į skandalą, kilusį, kai naujienų agentūra BNS paviešino VSD pažymą apie tai, kad Rusija rengia ir planuoja rengti aktyvias informacines atakas prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę ir kitus aukštus šalies pareigūnus. Nors BNS žurnalistai neatskleidė šaltinio, tačiau mažai abejojama, kad juo tapo prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, kuriai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko teigimu, buvo pateikti įtarimai.
Slaptosioms tarnyboms konservatoriai taip pat pataria teikti drąsesnes ir informatyvesnes ataskaitas visuomenei.
Kibernetinės atakos: išpuoliai prieš DELFI
Kalbėdama apie kibernetines atakas R. Juknevičienė teigė, jog tam reikia atskiro seminaro ir atskiro politinio dokumento. Politikė teigė, kad esama socialdemokratų ir koalicijos partnerių Vyriausybė nesidomi kibernetinėmis grėsmėmis.
„Vidaus reikalų ministerijoje yra viceministras, atsakingas už kibernetinį saugumą, aš nežinau, ar jis moka dirbti kompiuteriu. Nežinau. Man susidaro įspūdis, kad nemoka“, - teigė konservatorė.
„Aš džiaugiuosi, kad į tas atakas labai rimtai buvo sureaguota aukščiausius politiniu lygiu. Sureagavo įvairių partijų atstovai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, įvairios institucijos suprato reikalo rimtumą, stengėsi imtis priemonių. Kas mus nuvylė, kad institucijos, kurios tiesiogiai atsakingos už kibernetinį saugumą, stengėsi sumenkinti šių kiberatakų reikšmę. Nežinau, kokių paskatų vedini jie tai darė“, - teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
